Pedofilijos istorija - priedanga aferistams?

Pasvarstykime kartu, kuo virto Garliavos pedofilijos byla, kuri buvo pasmerkta žlugti vos prasidėjusi. Neįvyko nieko nepaprasto, nes pasaulinė praktika rodo, kad tik asocialių arba atsitiktinių vaikų išnaudotojų bylos baigiasi galutiniu nuosprendžiu. Visuomenės elito kūniška „meilė“ vaikams – žiaurus malonumas ir baisi gėda, todėl tokios bylos žlunga nė neįpusėjusios. Keisčiausių mirčių užklupti, šį nuodėmingą pasaulį palieka pedofilijos istorijų dalyviai, liudininkai ir aukos... Masinės informavimo priemonės naudoja tokį visuomenės smegenų ploviklį, kad neįmanoma atskirti, kur tiesa, o kur apgavystė ar aferų modeliai, kai norima priimama kaip esama...

Garliavos pedofilijos byla – nesibaigianti versijų kalvė. Vieni džiūgauja, kad po vieno ciniško teisėjo nuosprendžio istorijos kaltininkai pasiekė pergalę, kiti skaičiuoja „bylos žudikės“ aukas, prognozuoja naujas, o tuo tarpu didėja valstybės saugomų, nors su šia istorija nesusijusių, tačiau meistriškai ja besinaudojančių asmenų gretos... Manau, anokia čia drąsa ar išmintis - po dvejų metų prisipažinti, kad Kauno žudynių planus mintinai žinojo ar nujautė visokie žalimai ar kt. angelai ar velniai. Garliavos pedofilijos istorija plačiai aprašyta, nufilmuota, net teismo dokumentų knygoje paskelbta. Taigi, laiko įvairioms traktuotėms bei visokiems aferistams buvo sočiai, kad pagal savo asmeninius poreikius prisiderintų kankinių kaukes. Reikia išsisukti nuo teistumo už žiaurų užsieniečio sumušimą - tapk įslaptintu liudytoju, kuris neva viską žinojo apie Kauno žudynes, dalyvavo pasiruošime bei, galop susivokęs, informavo kriminalistus apie ruošiamą susidorojimą su Kauno mafijos tūzų bylas nagrinėjusiu teisėju. Tik kažkaip keistai nuskambėjo paskojimas apie neva a. a. Drąsiaus Kedžio paruoštą lauknešėlį su doleriais bei rūbais. Besiklausant tokio Žalimo sklandaus pasakojimo, netikėtai visai Lietuvai buvo pranešta, kad jokių dolerių sodo namelyje neva paslėptoje rankinėje nebuvo. Žalimas aiškino, esą šias ir kai kurias kitas fantazijas porino televizijos žurnalisto V. Gaivenio prašymu, o pastarasis tikino buvęs apgautas ir piktinosi liudytojo nesąžiningumu. Taip supainiojus realybę, sufabrikuojamas melas. Loginius ar daiktinius neatitikimus pastebėti gali tik įdėmiai Garliavos įvykius sekantys žmonės, tačiau tokių nėra daug, nes, pasirodo, mūsų Tėvynėje gausu abejingųjų svetimam skausmui... Įdomus ir kitų asmenų atsiradimas ir vaidmuo šioje istorijoje. Ar jau galima paneigti visiškai natūralias prielaidas, kad brangaus žmogaus praradimas, kurį patyrė viena Kauno teisėjo šeima, galėjo būti susijęs su tėvo nagrinėtomis bylomis ar vaiko jaunatvišku nutrūktgalviškumu? Ar šios versijos buvo tirtos? Bet taip jau sutapo, kad Garliavos pedofilijos byla skamba ir netyla. Ar tai netampa proga pritempti savo gyvenimo istorijas iki pageidaujamų rezonansinės bylos epizodų? Ir šast - valstybės apsauga yra... Kartais su draugais padiskutuojame, nuo ko saugo pedofilijos bylos dalyvius mūsų valstybė. Kodėl kuriamos vis naujos žudynių Kaune versijos, kurias vėliau paneigia gyvenimas ar liudytojai? Kodėl imta teigti, kad a. a. Andrius Ūsas nužudytas? Tačiau su aiškiomis smurto žymėmis rastas a. a. D. Kedys mėlynes „gavo“ po mirties... Įdomiausia tai, kad jau ir pusaklį Raimundą Ivanauską kažkas matė netoli A. Ūso žūties vietos. Tačiau visi pamiršo, kad pirmas įtartinai vairuojantį keturratį ir vyrą be šalmo, panašų į A. Ū., prisipažino regėjęs lyg tyčia netoli buvęs tuometis teiningumo ministras Remigijus Šimašius... Tik spėk sukti smegenis, nes kas dieną - vis po naują versiją, po naują saugomą asmenį, meistriškai besinaudojantį pedofilijos bylos galimybėmis. Žodžiu, byla žudikė tampa byla – apsaugine nuo visų gyvenimo negandų, o netrukus taps ir susidorojimo su nepaklusnia eksteisėja įrankiu. Lietuva – stebuklų kraštas, nes čia partijų finansines aferas galima nagrinėti septynerius metus ir nebaigti. Pedofilijos ir Kauno žudynių byla įžengė į penktus metus. Laiko plėtotėms ir variacijoms - pakankamai, juk dar liko neaplenkta byla rekordininkė – Medininkų tragedija. O kur dar didžiosios „teroristės“ pasaka, tarsi iliustracija visokių nukvakusių bobelių fantazijoms apie lietuvius, kuriais galima “naudotis“. Ir neprieštaraukite: reikia – bus teroristų, norit – rasim žudikų. Tik kodėl nėra valstybinio MOSTO aferų išaiškinimų? Ar tik neuždengė mergelė sprogdintoja ir pedofilijos istorija politinės korupcijos piramidės?

Kas modeliuoja  patyčias iš valstybės ir teisingumo? Kodėl kurstomas nusivylimas Lietuva? Pagaliau - kas šiuo metu vagiama iš mūsų šalies žmonių, jei rezonansinės bylos pateikiamos piliečių stebėjimui tarsi muilo operos, kur Tiesa nepaaiškėja net paskutinėje serijoje? Žmonės, mes nebaigėme aukštųjų partinių ar žvalgybinių mokyklų, bet gal dar ne visi turintys galvas emigravo, tad pasidalinkime sąmokslo teorijomis, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Ir KODĖL...