Prezidentė: „Nuo valdžios kritikos iki valstybės griovimo gali būti tik vienas žingsnis“

Buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys teigė, kad susidaro įspūdis, jog pastaruoju metu plačiai aptariamas slaptos VSD pažymos paviešinimas buvo suplanuotas pačios Prezidentūros.

Juoba kad dauguma dalykų yra visiems Lietuvos piliečiams labai lengvai prieinami, taip sakant – niekas nenuslėpta. Atsidarę puslapį www.president.lt, rasime visą mus dominančią medžiagą. Štai prezidentės valdymo struktūros schemoje aiškiai nurodytos darbo grupės ir tarnybos, tiesiogiai pavaldžios šalies vadovei.



O štai čia surašyti visi jos skiriami šalies pareigūnai. Kai kurios pavardės veikia ir platesniame kontekste, matyt, yra tarp prezidentės favoritų.



Rugsėjį „Respublikoje“ publikuotame straipsnyje kalbama apie prie VSD veikiančią Žvalgybos koordinacinę tarybą, kuri sprendžia, kam galima suteikti slaptą informaciją, o kam – ne. Ši grupė tiesiogiai atskaitinga Valstybės gynimo tarybai, kuriai vadovauja Dalia Grybauskaitė. Žvalgybos koordinacinė grupė yra sukurta VGT sprendimu, ir visas užduotis jai formuluoja VGT. Pasirodo, šiai grupei vadovauja Nacionalinio saugumo grupės vadovas, vyriausiasis prezidentės patarėjas, Valstybės gynimo tarybos sekretorius (kurį skiria prezidentė) Jonas Markevičius. Taigi, Jonas Markevičius, atsakingas už nacionalinio saugumo reikalus Prezidentūroje, yra ir VGT sekretorius, ir Žvalgybos koordinacinės grupės vadovas, atskaitingas prezidentei. Labai analogiška ir kito pareigūno situacija – Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupėje dirbantis patarėjas Kęstutis Budrys yra ir Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos narys, ir Žvalgybos koordinacinės grupės narys.

Kokios gi šios grupės funkcijos? Operatyvinę veiklą vykdančių institucijų veiklos koordinavimas, jų darbo pagerinimas. Kalbama apie VSD ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos. Visos grupės sudėties nepanoro atskleisti nei jau žinomi jos nariai, nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Vis dėlto verčia suklusti šie Rolando Pakso pasakyti žodžiai apie jo, buvusio prezidento, pastangas: „Tokios grupės man savarankiškai nepavyko sukurti. Ar įsivaizduojate, kokią realią galią Lietuvoje turi saugumas, jei jis sugeba net užkirsti kelią teisėtam prezidento dekretui? O V. Adamkui tai buvo leistina, nes į šią žvalgybos institucijas koordinuojančią grupę buvo deleguoti VSD ir URM asmenys, kurie praktiškai valstybės vadovą naudojo kaip vieną iš savo instrumentų.“

Tačiau dabar situacija visiškai kitokia. Šalies prezidentė, vadovaujanti VGT, kuri formuluoja užduotis grupei, kuri koordinuoja operatyvine veikla užsiimančių institucijų veiklą, praktiškai visus saugumo reikalus yra suėmusi į savo rankas, nes jos vyriausiasis patarėjas vadovauja minėtai grupei, kuri atskaitinga VGT, kurios sekretoriumi dirba tas pats patarėjas. O jo padėjėjas yra kitas prezidentės patarėjas, dirbantis ir Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijoje.

Kita vertus, ne paslaptis, kad ir visus aukščiausius teisėtvarkos pareigūnus yra paskyrusi prezidentė – ir Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Darių Valį, ir Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių Gediminą Griną, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Saulių Urbanavičių, ir policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį.

Ne paslaptis, kad anuometis EBSW koncerno Gintaro Petriko reikalų patikėtinis Algimantas Šindeikis 2012 metų lapkričio 16 dienos prezidentės dekretu yra paskiriamas Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos nariu, drauge su Egidijumi Kūriu ir Benediktu Stakausku (buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas)? Tad ar verta stebėtis, kai „Veido“ redaktorius visai Lietuvai taria: „Prezidentė Dalia Grybauskaitė, manau, yra pati rimčiausia iš mūsų turėtų prezidentų. Jos indėlis į Lietuvos demokratijos vystymą yra pats didžiausias, mano akimis, kaip teisės specialisto akimis, žiūrint. Jos indėlis į vyriausybės formavimą ir tam tikrų elementų įnešimas į demokratinės kultūros formavimą yra jos darbas. Manau, kad tai yra prezidentė, kuri realiai įgyvendino Lietuvoje valdžių padalijimo principą, neleidžiant parlamentui kišti nagų ten, kur nereikia kišti – prie prokuroro, prie kitų pareigūnų ir taip toliau.“ (Plačiau skaitykite publikacijoje „Šindeikizmas“.)

Beje, regis, Generalinei prokuratūrai niekada nepavyko gerai atlikti savo pareigų. Štai 2006 metais Laikinosios Seimo komisijos EBSW veiklai ištirti išvadose buvo rašoma: „Komisija taip pat daro išvadą, kad tuo metu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai vadovavę A. Paulauskas (1990–1995), V. Nikitinas (1995–1997), K. Pėdnyčia (1997–2000), A. Klimavičius (2000–2005) nesiėmė atitinkamų priemonių, kad būtų tinkamai užtikrintas valstybės ir viešasis interesų gynimas.“

Kaip manote, ar valstybės ir viešasis interesų gynimas bus užtikrintas šį kartą, kai Generalinei prokuratūrai vadovauja prezidentės paskirtasis Darius Valys? O turėtų, nes Dalia Grybauskaitė iškilmingą inauguracijos dieną visų Lietuvos žmonių akivaizdoje tarė: „Keliaudama po Lietuvą girdėjau, kaip yra žmonių nusivilta teismais. Girdėjau sakant: „Yra teismai, bet nėra teisingumo.“ Mačiau pasipiktinimą dvigubais standartais, kai vienas teisingumas – paprastiems žmonėms, kitas – įtakingiems veikėjams. Skirdama ir teikdama teisėjus, išskirtinį dėmesį skirsiu kandidatų padorumui, moralei ir garbei. Žmogus gerbs teismą, kai teismas gerbs pats save.“

Tiesa, toje kalboje ji ir perspėjo: „Kritikuokite valdžią ir mane, jei to reikia, bet nepamirškite – nuo valdžios kritikos iki valstybės griovimo gali būti tik vienas žingsnis. Tuščia kritika neišspręs nė vienos problemos.“ Verta įsiklausyti.