Prezidentė pasiūlė gyventojams gydytis pagal tai, „kiek leidžia kišenė“

Ketvirtadienio (gegužės 15 d.) LRT kandidatų į prezidentus debatų laidoje dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė išreiškė itin radikalią poziciją sveikatos klausimais. Prezidentė pasiūlė Lietuvos gyventojams gydytis pagal tai, „kiek leidžia kišenė“.

Jeigu pažiūrėsime į statistiką, po 5 metų prezidentavimo kartu su konservatorių ir liberalų vyriausybe, tos žmonių kišenės visiškai subliuško.

Ar tikrai mūsų šalies sveikatos sistema turi gydyti žmones pagal jų kišenę? Kiek onkologinėmis ar kitomis sunkiomis, brangiai kainuojančiomis ligomis sergančių pacientų galėtų leisti sau gydytis šimtus tūkstančių litų kainuojančiomis priemonėmis? Nejau reikia priminti, kad mūsų šalies sveikatos sistema grįsta solidarumo principu, kai sveiki ir didesnes pajamas gaunantys žmonės prisideda prie mažiau pasiturinčių žmonių sveikatos priežiūros, tačiau kai prisireikia, gauna tokį pat gydymą. O kokios mažiau pasiturinčių perspektyvos, jeigu įgyvendintume Prezidentės siūlomą principą apie gydymą “pagal kišenę”? Kas lauktų beveik 700 000 šalies pensininkų ir mažas pajamas gaunančių asmenų?

Ką sako apie dabartinės šalies vadovės požiūrį į demografinę šalies situaciją ir socialiai jautrias problemas tokie skaičiai: nuo 2009 iki 2012 m. motinystės pašalpų gavėjų skaičius sumažėjo nuo 82,6 iki 56,9 proc.? Kitaip tariant, jeigu 2009 m. motinystės pašalpas gaudavo 82,6 proc. gimdyvių, tai 2012 m, jas gauna vos 56,9 proc. gimdyvių.    
 
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra išsamiai informuojama apie visus sprendimus ir darbus, nuveiktus ministro V. P. Andriukaičio vadovaujamos ministerijos, tačiau šalies vadovė niekada nėra išsakiusi konkrečių pastabų. Didžiausia kritika ministro atžvilgiu iš Prezidentės lūpų buvo išsakyta rinkimų išvakarėse garsiojo parodomojo rinkiminio vizito Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje metu. Tačiau Prezidentė pamiršo paminėti, kad ligoninės problemos tęsiasi dešimtmečius, o ministras V. P. Andriukaitis vadovauja sveikatos sistemai vos antrus metus.

Prezidentės kaltinimus tuo, kad ministras daug kalba, galima priimti tik kaip komplimentą. Visų pirma todėl, kad kalbėtis su medikų bendruomene, nevyriausybinėmis, pacientų organizacijomis, medicinos studentais ir kitais visuomenės atstovais yra tokios jautrios visuomenei srities, kaip sveikatos apsauga, vadovo tiesioginė priedermė. Ministras privalo žinoti problemas, su kuriomis susiduria pacientai visuomenės lūkesčius.

Paslaptimi Prezidentei turbūt lieka ir faktas, kad praeitą savaitę ministras V. P. Andriukaitis paskirtas Pasaulio sveikatos asamblėjos viceprezidentu (tokį garbingą postą Lietuva užima pirmą kartą), o naujuose “Baltijos tyrimai” (2014 m. kovo 24-31 d.) apklausose norą, kad sveikatos apsaugos ministerijai ir toliau vadovautų ministras V. P. Andriukaitis, išsakė 41 proc. apklaustųjų; ministro veiklą gerai ir labai gerai vertina 47 proc. apklaustųjų.

Panašu, kad būtų didelė pažanga, jeigu ir Prezidentė pasektų Sveikatos apsaugos ministro pavyzdžiu ir daugiau bendrautų su visuomene bei medikų bendruomene, nes parodomųjų vizitų nepakanka tikrai situacijai išsiaiškinti.