Prezidento Gitano Nausėdos darbai, nuveikti nuo kovo 23 iki 29 dienos, kuriant Gerovės valstybę

Prezidento Gitano Nausėdos per kovo 23 – 29 dienas nuveiktų darbų, siekiant Gerovės valstybės, apžvalga, remiantis tik Prezidentūros portalo prezidentas.lt duomenimis.

Prezidentas G. Nausėda. Nuotr. prezidentas.lt

Kovo 23 d. G. Nausėda atkreipė visuomenės, verslo bendruomenės dėmesį ir ragino jungtis prie iniciatyvos „Mokykla namuose“. Iniciatyva siekiama padėti aprūpinti mokinius reikiama įranga nuotoliniam mokymui.

„Šiandien ypač svarbu, kad šalies mokiniai gautų mokymuisi nuotoliniu būdu reikiamas priemones ir ugdymosi procesas, persikėlęs į skaitmeninę erdvę, nenutrūktų. Džiaugiamės atsirandančiomis iniciatyvomis, aktyviai įsitraukiančiu verslu ir piliečiais ir savo ruožtu dedame pastangas, kad visiems bendradarbiaujant drauge pasiektume kiek įmanoma geresnių rezultatų“, – pasakė valstybės vadovas.



Kovo 24 d. G. Nausėda antradienį susitiko su Krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu. Susitikime Prezidentui buvo pristatytas ir aptartas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje kylančių rizikų vertinimas, galimi scenarijai bei situacijos valdymo modelis.

„Įvairios šalies institucijos šiuo metu kreipiasi pagalbos į kariuomenę, tačiau tai vyksta nekoordinuotai. Kariuomenė jau įsitraukia ir turi galimybę plačiau prisidėti prie pastangų stabdyti viruso plitimą, tačiau jos turimi ištekliai turi būti pasitelkiami ir koordinuojami centralizuotai“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovas taip pat paragino imtis visų būtinų priemonių šiuo metu šalyje esančių Lietuvos bei užsienio pajėgų sveikatai ir saugumui užtikrinti.



Kovo 25 d. startavo pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės iniciatyva sukurti potencialių kraujo donorų duomenų banką kovai su pandemija

„Turime iš anksto galvoti apie situaciją, ką darysime, jei per pandemijos protrūkį kraujo staiga ims trūkti, kai padidės jo poreikis arba dalis donorų susirgs ir privalės laikytis izoliacijos. Besiruošdami tokiai dienai, privalome turėti informacinę piliečių, pasirengusių tapti potencialiais donorais, duomenų bazę“, - pasakė D. Nausėdienė.

Pasak moters, „privalome būti pasirengę ekstremaliems atvejams“.

„Užpildžiau visus reikiamus dokumentus ir, vos tik sulauksiu prašymo iš Kraujo centro, kad ima trūkti kraujo, tuoj pat atvyksiu jo paaukoti. Būkime pasirengę atsiliepti į medikų prašymus“, - į visuomenę kreipėsi pirmoji ponia.

Kovo 26 d. G. Nausėda nuotoliniu būdu organizuotoje Europos Vadovų Tarybos sesijoje pranešė, kad ES turi stiprinti koordinacines pastangas, stabdant viruso plitimą ir užtikrinant piliečių sveikatos apsaugą.

„Matome Europos Sąjungos pastangas koordinuotai spręsti iškilusias problemas, tačiau jos turi būti didesnės ir vykdomos greičiau. Ypač skubiai reikia užtikrinti patikimą medicininių priemonių, įrangos reagentų tiekimą sveikatos priežiūros įstaigoms. Bendri pirkimai vyksta per lėtai, tiekimas vėluoja. Akivaizdu, kad ES ryžtas reikalingas dabar, o ne kažkada ateityje“, - nurodė šalies vadovas.



Kovo 27 d. G. Nausėda telefonu kalbėjosi su Pietų Korėjos vadovu Moon Jae-inu. Pokalbio metu prezidentas akcentavo, kad Lietuvos institucijos galėtų pasisemti praktinės krizės valdymo patirties iš šios šalies, nes Pietų Korėja palyginti greitai ir efektyviai užkardė koronaviruso plitimą ir priėmė naudingus bei inovatyvius sprendimus socialinei ir ekonominei padėčiai šalyje gerinti.

„Galime pasimokyti iš šį sunkų laikotarpį praėjusių valstybių ir išmoktas pamokas pritaikyti, imantis veiksmų Lietuvoje. Taip pat Lietuvai būtina užsitikrinti nenutrūkstamą medicininių priemonių, įrangos, reagentų tiekimą. Matome galimybių tokio pobūdžio bendradarbiavimą plėsti su Pietų Korėja“, - atskleidė šalies vadovas.



Taip pat kovo 27 d. G. Nausėda penktadienį vaizdo konferencijoje su Rukloje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe aptarė koronaviruso infekcijos (COVID-19) situaciją ir valdymo priemones.

„Pandemija skaudžiai palietė Lietuvos visuomenę ir daugelį valstybės institucijų. Deja, ji neaplenkė ir Lietuvoje dislokuotų NATO priešakinių pajėgų karių. Noriu išreikšti jiems paramą ir paraginti išlaikyti kovinę dvasią“, - pasakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad tokio masto krizės sąlygomis itin svarbus yra kariuomenės pasirengimas ir parengties išlaikymas.

„Išorinės grėsmės (Rusijos, Kinijos, Baltarusijos – ekspertai.eu past.) išlieka, todėl mes turime išlaikyti budrumą ir būti pasirengę bet kokiems iššūkiams“, - nurodė šalies vadovas.

Jis taip pat priminė, kad „Lietuva labai vertina NATO priešakines pajėgas, dislokuotas šalies teritorijoje, nes tai yra aiškus kolektyvinio Aljanso įsipareigojimo Baltijos šalių saugumui ženklas.“

Šaltinis: prezidentas.lt