Putinas pats įsakė išlaisvinti Navalną

Ukrainos informacinė agentūra išspausdino Aleksandro Morozovo straipsnį apie Navalno išlaisvinimo priežastis

Kaip paaiškinti keistą Navalno įkalinimo ir išlaisvinimo istoriją? Trumpai sakant, įvyko štai kas.

Sobianinui (Maskvos merui - vert. past.) nebuvo jokio reikalo nukelti mero rinkimus į rugsėjį. Jis – patyręs valdytojas, jam Maskvoje puikiai sekasi, jis dirba Putino valioje ir puikiai supranta vadinamąjį rinkimų teisėtumą šioje sistemoje. Rinkimų nukėlimas buvo reikalingas Volodinui, kuris turėjo įvykdyti Putino seniai priimtą perėjimo prie tiesioginių gubernatorių rinkimų programą.

Buvo nutarta nukelti Maskvos rinkimus, kad jų pavyzdžiu parodytų regionams, kaip turi veikti nauja sistema. Kaip žinoma, Sobianinas iš pradžių pareiškė, kad pats rinkimų nukelti neplanuoja, tačiau lengvai sutiko su Putino sprendimu surengti rinkimus dabar, neįžvelgdamas jokių problemų. RFKP žengė žingsnį pareikšdama, kad kelia kandidatu nežinomą Kločkovą, o Laisvoji Rusija negalėjo apsispręsti dėl kandidatūros: nei Mironovas, nei Levičevas kandidatuoti nenorėjo. Prochorovas rinkimuose nedalyvauja. Jau po kelių savaičių iš Volodino ir Sobiatino aplinkos pasigirdo panašūs gandai: gražūs, pavyzdingi ir parodomieji demokratiniai rinkimai neįvyks! Buvo pasiūlyta RFKP ir LR pakeisti kandidatus į ne žemesnio rango nei antrieji partijų asmenys. Jos sutiko. O vėliau ir Sobianinas, ir Volodinas besitardami ėmė vertinti galimą Navalno dalyvavimą kaip naudingą reikalą.

Visą tolesnį chaosą sukėlė Putino trečios kadencijos valdymo sistemos netvarka. Sobianinas pagalvojo, kad Volodinas suderino su Putinu Navalno dalyvavimą. O Volodinas – kad suderino Sobianinas. Tačiau to nepadarė nei vienas, nei kitas. Putinui, kaip, beje, ir visam politiniam biurui, užsiėmusiems kitais svarbiais reikalais, visiškai nusispjaut į tuos mero rinkimus. Su Navalnu ar be jo. Rinkimų tiesiog nematyti net per mikroskopą, nes žmonės užsiima didžiuliais aktyvais, Tolimųjų Rytų plėtros projektais ir žlungančia olimpiada. Teisėjui Blynovui per visą procesą niekas neskambino. Ir jis, neturėdamas jokių ypatingų nurodymų „iš aukščiau“, tiesiog pagal straipsnį paskelbė bausmę, kaip ir buvo numatęs „Tyrimo komitetas“.

Gali būti, kad jam paskambino Pskovas arba Gromovas, kai buvo skaitomas nuosprendis. Jis sustabdė posėdį dešimčiai minučių ir išėjo. Nesunku įtarti, kad Putino karininkai tiesiog norėjo pasitikslinti, koks bus nuosprendis. Putinui pranešė, ir šis pasakė: „Taip, gerai.“ Tai yra gerai ne dėl penkerių metų, o gerai, kad pranešė.

Navalnas ir Oficerovas buvo sulaikyti teismo salėje. Tuomet, liepos 18 dienos pavakarę, Volodino ir Sobianino komandose įvyko krizė. Juk jie abu prieš tai pareiškė, kad mano esant tikslinga, jog rinkimuose dalyvautų opozicija ir pats Navalnas. Organizavo ir viešai palaikė miesto deputatų balsų perdavimą, kad Navalnas galėtų užsiregistruoti. Be abejonės, jau buvo suplanuota kampanija, numatanti Navalno dalyvavimą. Buvo suplanuota, kaip toje kampanijoje jį skandins. Apytikriai numatė, kiek balsų bus galima permesti šen bei ten, kad Sobianinui tektų 61–62%. Aptarė galimybę įkalinti Navalną po rugsėjo 8 dienos: jei ne dėl Kirovo miško, tai dėl kitų jau parengtų prieš jį bylų. Situacija atrodė visiškai paruošta, jei jie nebūtų pražiopsoję teisėjo Blynovo sprendimo.

Tą pačią valandą, liepos 18 dieną, Volodinas ir Sobianinas sužlugdė visą pavyzdinę parodomąją kampaniją.

Griežtas nuosprendis ir teismo salėje sulaikytasis buvo transliuojami tiesioginiame televizijos eteryje. Daugelis žiūrėjo. Daugelis iš anksto buvo įsitikinę, kad Navalnas gaus lygtinę bausmę. Jie buvo suklaidinti viešais Sobianino ir Volodino pasisakymais. Dieną iki paskelbiant nuosprendį aplink Kremlių besisukiojantys Volodino ekspertai paskleidė gandą, kad nuosprendis bus lygtinis.

Liepos 18 dienos vakarą Maskva garsiai aiktelėjo: „Ak!“ Sobianino rinkimų kampanijos kirvis, užuot ramiai sau plaukęs upe, įkrito į vandenį ir kaipmat nuskendo. Tūkstančiai žmonių išėjo į nesankcionuotą susibūrimą ir užtvėrė Tverskajos gatvę. Vietoj Sobianino jos centre iki Maskvos kampanijos pabaigos bus Navalnas. Maža to, kad ir kokių gudrysčių situacijai ištaisyti imtųsi Sobianino ar Volodino štabas rugpjūtį, kampanija jau sužlugdyta. Jos pradžioje paslėptas didžiulis skandalas. Jau neįvyks nors kiek teisėti rinkimai.

Klausimas: kas kitą dieną išleido Navalną į laisvę? Suprantama, niekas viešai neprisiims atsakomybės už skambutį prokurorui, kuris atsidūrė kvailio vietoje: vakar areštavo, šiandien išleido. Prieš mus viešas teisinės sistemos žlugimas.

Juristai kalba negalintys savo praktikoje prisiminti atvejo, kad tokie nuteistieji būtų išleisti iš teismo salės iki apeliacijos. Tai baisus telefoninės teisės demonstravimas. Ir patvirtinimas, kad tai politinis procesas. Volodinas? Sobianinas? Tai neįmanoma. Jie abu tėra viso labo ištikimi Putino karininkai. Be to, byrant Putino politiniam kabinetui, jie abu jau mažiau įtakingi nei Gromovas ir Peskovas. Ir Volodinas, ir Sobianinas, ir Bastyrkinas yra įvairaus svorio karjeros tarnautojai, tačiau jie – ne Putino politinio biuro nariai. Daryti kam nors įtaką, aplenkdami Putiną, jie negalėjo. Po ilgų telefoninių pokalbių liepos 18 dienos popietę, dalyvaujant gubernatoriui Belychui, atsirado vietinio prokuroro sprendimas išleisti Navalną. Tų susiskambinimų rezultatas – Putino palankumas tokiam mikliam žingsniui.

Iš kur atsirado palankumas?

Vakarai Putino niekuomet nespaudžia. Atvirkščiai, Vakarai palaikė Putiną visus 13 jo valdymo metų.

Ir niekas pasaulyje nenori, kad Putinas pats save įvarytų į kampą tarsi kokia žiurkė. Tai visų pirma paties Putino draugai, gyvenantys kitose šalyse ir valdantys didžiulius aktyvus. Manau, kad bendromis tų draugų ir jų svarbių ekonominių partnerių Vakaruose pastangomis pavyko perteikti Putinui mintį, kad jis greitai artėja prie ribos, skiriančios „mūsų šunsnukį“ nuo „išprotėjusio diktatoriaus“. Putinas – nepaprastai racionalus žmogus. Jo politika didžiausių ir globalių lyderių atžvilgiu visada buvo skaidri ir neperžengianti visuotinai priimtos logikos.

Kaip ir Mubarakas, ir Asadas, ir daugelis kitų regioninių lyderių, jis visą ilgą savo valdymo laikotarpį buvo partnerių palankiai vertinamas: ir kaip regioninio stabilumo garantas, ir kaip ekonominis partneris, ir net kaip autokratas, kurio „demokratijos stiklinė“ pusiau tuščia, bet ir pusiau pilna.

Tačiau dabar, pastaraisiais metais, po inauguracijos trečiai kadencijai, jis ėmė dreifuoti kažkur už bujų. Ir Navalno byla tikriausiai pasirodė esanti signalas, aiškiai rodantis, kad dreifas įgyja pavojingą greitį. Bendromis vietinių bei užsienio įtakingų ir jam palankių žmonių pastangomis Putinui draugiškai buvo parodyta mirksinti raudona pavojaus lemputė. Ir jis supratingai, be jokio išgąsčio, dėl visuotinio klestėjimo toliau tęsė darbus.

Dabar padėtį valdo Navalnas. Dėl valdymo klaidos Volodino ir Sobianino mero rinkimų kampanija Maskvoje sužlugdyta. Logiškas tęsinys, kurį galima matyti nuo Kremliaus sienos, yra vienintelis: Navalnas gali pajudėti didelės partijos (judėjimo?) kūrimo link. Jis gali, remdamasis savo šalininkais, reikalauti pirmalaikių parlamento rinkimų. Ir tai gali įvykti.

Navalno galimybės per trumpą laiką nenusakomai išaugo. Jaroslavlio stotyje tai buvo labai aiškiai matoma. Per visą savo politinę veiklą Navalnas prieš save regėjo policiją ir OMON. Tačiau penktadienį žmonės su šalmais saugojo koridorių, kuriuo Navalnas nužingsniavo iš vagono į aikštę.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šaltinis: www.kavkazcenter.com