Rašytojų sąjunga: netekome poeto Stasio Stacevičiaus

Lietuvos rašytojų bendruomenę ir visą lietuvių literatūrą vėl ištiko tragiška ir skaudi netektis. Pūgotą ir šaltą gruodžio aštuonioliktosios vakarą, grįždamas iš dėdės laidotuvių Merkinėje, savo namų atokiame vienkiemyje nebepasiekė poetas, eseistas, žurnalistas Stasys Stacevičius.

Stasį prisiminsime kaip kuklų, šiltą ir jaukų žmogų, ir kaip ryškų, savitą poetą, kūrėją, turėjusį itin platų interesų ratą, neužsisklendusį vien siauroje kultūrinės aplinkos erdvėje, puikiai pažinojusį "mažąjį žmogų" ir gebėjusį išgyventi jo kasdienybės dramas, o sykiu mokėjusį regėti ir taikliu eseisto žodžiu formuluoti tautai ir valstybei iškylančias grėsmes ir iššūkius. Gal todėl ir jo subtili poezija rėmėsi ir artimiausios aplinkos įvykiais, įspūdžiais, ir platesnėmis Lietuvos istorijos realijomis. Anot taip pat jau amžinybėn pasitraukusio S. Stacevičiaus bendraamžio ir bičiulio Valdemaro Kukulo, jo "kūryboje nuolat akcentuojama tyla - ir kaip filosofinė kategorija, ir kaip būsena, ir kaip gamtos forma, dažnai net sunku suprasti, kaip šitos deklaracijos koreliuoja su nesiliaujamu, programiškai eksploatuojamu kalbos triukšmu. Antroji S. Stacevičiaus tėvonija, tėviškė - literatūra, knygos. Kartais net suabejoji, ar ji nebus pirmesnė už gimtuosius namus", - sakoma Rašytojų sąjungos pranešime.

Gimė S. Stacevičius 1959 metų lapkričio 19 dieną Merkinės viensėdyje, tame pačiame, į kurį nesugrįžo lemtingą vakarą. Mokėsi Merkinės Rojaus Mizaros vidurinėje mokykloje, 1978 metais įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Iš studijų paimtas tarnauti į sovietinę armiją, į Universitetą nebegrįžo, dirbo įvairius darbus, o didžiąją dalį gyvenimo paskyrė žurnalistikai, dirbdamas Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų laikraščiuose, "Valstiečių laikraščio" korespondentu Dzūkijai, aktyviai bendradarbiaudamas literatūrinėje šalies spaudoje, įvairiuose kultūros leidiniuose ir almanachuose.

Pirmuosius eilėraščius paskelbęs dar 1977 metais "Moksleivio" žurnale, S. Stacevičius išleido aštuonias poezijos knygas: "Vienkiemio valanda" (1990), "Juodvarnių žemė" (1994), "Perkūnės pasiilgę" (1997), "Toli kriokliai" (1999), už kurią tapo 2001 metų "Poezijos pavasario" laureatu, "Luktels ūkaujančių Bedugnis" (2003), "Juodoji" (2005), "Ne ėriukai nakty" (2008) ir pernai pasirodžiusį rinkinį "Stiklinė".

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla žada išleisti poeto sudarytą ir spaudai parengtą eseistikos knygą "Milda supaisys". Už aktualiausius ir ryškiausius publicistikos kūrinius kultūros temomis 2006 metais S. Stacevičiui buvo įteikta Kultūros ministerijos premija, o pernai - Seimo apdovanojimas - G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis.

S. Stacevičiaus palaikai pašarvoti Merkinės laidojimo namuose. Karstas išnešamas šeštadienį, sausio 12 dieną, 13.00 val. Laidotuvės Merkinės kapinėse.