Renovacija greituoju būdu, arba nemokamas sūris tik pelėkautuose

Šiaulių savivaldybė atrinko penkiasdešimt daugiabučių, neefektyviai naudojančių šilumos energiją. Iš to skaičiaus liko 34 patys nuostolingiausi gyventojams, dar du šilumos rijikai - paveldo statiniai, todėl jiems renovuoti reikalingos specialiosios sąlygos ir leidimai. Į Šiaulius atvykęs Būsto energetinio taupymo agentūros laikinasis vadovas Valius Serbenta atrinktųjų daugiabučių gyventojams paskaitė paskaitą, kodėl svarbu apšiltinti namų stogus, sienas, pakeisti langus, įstiklinti balkonus bei sutvarkyti šildymo sistemas. Žmonės ir patys supranta, kad būtina sutvarkyti neefektyviai šilumą laikančius namus, tačiau jie užvertė V. Serbentą klausimais, kurie suteikia vilties, kad butų savininkai gilinasi ir ieško jiems labiausiai tinkančio renovacijos varianto. Ankstesnė patirtis parodė, kad ne visada statybininkai dirba kokybiškai, darbų sąmatos išsipučia iki beveik 100 000 litų, niekas nepadeda butų savininkams prižiūrėti darbų, nėra jokios kontrolės ir pan.

Per susitikimą paaiškėjo, kad niekas neaišku. Į klausimą, kiek kainuos namo renovacija konkrečiam butui, nei svečias, nei procesą kuruojantis vicemeras "tvarkietis" Juras Andriukaitis negalėjo atsakyti, o žvilgtelėję į lubas minėjo preliminarius 15–17 tūkstančių litų. Vargu ar salės šurmulyje kas atkreipė dėmesį, kad renovacija 75 kvadratinių metrų butui plytiniame name kainavo 28 tūkstančius litų plius gerokai išaugusi projektinė sąmata.

Vilionės tęsėsi. Šiauliams reikia trūks plyš atrinkti bent dešimt parodomųjų namų realiai sutvarkyti. Jei žmonės sutiks iki šio mėnesio vidurio ir 2014 metais renovuos namus, gaus vyriausybės žadamą papildomą 10% lengvatą. Kelis kartus butų savininkai buvo įtikinėjami, kad jiems niekas nekainuos, kad darbus administruos Šiaulių regiono plėtros agentūra, kad nereikės imtis jokių finansinių įsipareigojimų, t. y. jų pečių neprislėgs paskolos ir palūkanos, kad darbų konkursus skelbs ir organizuos minėtas administratorius... TIK RENOVACIJOS PROCESUI NAME PASIBAIGUS ŽMONĖMS ŽIEMĄ VASARĄ IMS PLAUKTI SĄSKAITOS už atliktas paslaugas. Nors aplinkos ministras Valentinas Mazuronis savo pasisakymuose ne kartą minėjo, kad nenorintiems daugiabučių renovacijos reikia nutraukti kompensacijų mokėjimą, V. Serbenta kelis kartus pakartojo, kad sutikusiems dalyvauti namo šiltinimo procese kompensacijos išliks. Bet kas bus kompensuojama – sutaupytos šilumos energijos mokestis ar renovacijos darbų paslaugos – liko paslaptis.

Atlikus sąžiningą daugiabučių renovaciją name galima sutaupyti šilumos energijos bent du su puse karto, tačiau ar liko Lietuvoje kvalifikuotų statybininkų, sugebančių kokybiškai dirbti? V. Serbenta nurodė, kad daugiabučių renovacijos programą, pavadintą švelniu moterišku vardu „Džesika“, tauta atmetė dėl „gebėjimų stokos“, neiniciatyvumo, „finansinių įsipareigojimų baimės“ bei „nepasitikėjimo būsimais rezultatais“. Tačiau šiauliečiai turi kitokių baimių dėl „procesų gerinimo“. Žmonės prisimena, kad, Šiauliuose pastačius vandens gerinimo bei geležies šalinimo įrenginius, pagerėjo vandens kokybė, o griuvus didžiajai miesto pramonei, visa finansinių įsipareigojimų našta prislėgė eilinių gyventojų, vandens vartotojų pečius. Prasidėjo nežmoniškas taupymas, kai visai šeimai išsimaudžius vienoje vandens vonioje, jame dar buvo skalbiami rūbai, o jau tuomet vandenį naudodavo tualetuose unitazų turiniui nuplauti į kanalizaciją. Medikai tokią situaciją vadino antisanitarine. Šiauliečiai ir dabar žvėriškai taupo centralizuotai tiekiamą vandenį, nes kubas šalto vandens kainuoja 6,63 lito (plius 3,50 lito skaitiklio mokestis), o karšto – 21,62 lito (plius 3,27 lito).                                    

Taigi, yra pagristų baimių, kad atlikus renovaciją, sutaupius šilumos energiją, sumažės šios paslaugos teikėjų apyvartinės lėšos ir šiluma brangs. Nors per susitikimą V. Serbenta informavo, kad 20% sumažintas šilumos suvartojimas neturės įtakos jos gamintojai. Tačiau ar metus milijardus daugiabučių renovacijai tikimasi tik tokio efekto?

Tačiau neįmanoma nieko nedaryti, nes sovietmečiu statyti daugiabučiai yra apverktinos būklės, nesandarūs, todėl gyvendami šaltuose, senuose butuose, žmonės už šilumą mokės vis brangiau. Ką daryti? Organizuoti bendrijų gyventojai namus apsišiltina be jokių „Džesikų“, sureguliuoja šildymo sistemas ir vargo nemato. Pinigų neskaičiuojantys administruojamų daugiabučių gyventojai savo turtą tvarkyti patiki kitiems, todėl neteko girdėti, kad administruojamas namas apsišiltino ne programinėmis lėšomis. Verta atkreipti dėmesį, kad iš 34 Šiauliuose atrinktų renovacijai namų yra tik keturios bendrijos. Vadinasi, administruojamo namo gyventojų turtą administruos dar ir renovacijos administratorius. Įrodykite, kad jie nesusitars apmauti savo nuosavybe nesirūpinančio daugiabučio bendraturčių.  

Aktyvus šiaulietis Romualdas Čepulis, kurio namas renovuotas pagal senąją programą, įspėjo, kad būtina kontroliuoti procesą, o kiekvieno namo, kiekvieno buto modernizacijos poreikiai ir sudaromos sutartys bei sąmatos privalo būti individualios. Be to, būtina atliktų darbų garantija bei darbų vykdytojų profesinės civilinės atsakomybės draudimas.

Susitikimo metu paaiškėjo, kad savivaldybės įkurtos įmonės mokės už atliekamus darbus, o vėliau pateiks sąskaitas gyventojams. Taigi, KIEK teks mokėti už renovaciją, paaiškės TIK po renovacijos. Į klausimą, kiek kainuos renovacija butų savininkams, įsirengusiems autonominį šildymą, atsakyta nebuvo. Išeidamas iš salės aktyvus susitikimo dalyvis reziumavo: „Vieni KOVOJA už tiesą, o kiti KAVOJA (tarmiškai - slepia) broką."