Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti?

Šiandieninė geopolitika – šantažas, ekonomika ir euro. Vakarų žiniasklaidos analitinė apžvalga.

Krymo okupacija ir agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu šiandien yra žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Šių įvykių fone beveik nepastebimai plačiai visuomenei Europos Sąjungos teritorijoje „teisėtai“ įsikūrė Rusijos karinė bazė. Pažymint šį unikalų įvykį šiuolaikinėje istorijoje, kovo mėnesį rusų kariškiai surengė parodomąsias aviacijos ir laivyno karines pratybas.

Norėdami išsiaiškinti šią istoriją, žvilgtelėkime į oficialius ES pranešimus ir publikuotus „Deutsche Welle“ (Vokietija), „New York Times“ (JAV), „Der Standard“ (Austrija) ir kitų leidinių straipsnius.

Įžanga

Po mano straipsnio publikavimo praeitais metais apie rusiškos geopolitikos šiuolaikines tendencijas ir galimas grėsmes Lietuvai, kritikai dažnai priekaištavo man dėl šių (jų nuomone) „nuodėmių“:

1. „Kodėl remiuosi istoriniais faktais ir geopolitiniais interesais, jei šiuolaikinis pasaulis stabilus ir pasaulinė visuomenė neleis kam nors užgrobti bet kurios nepriklausomos valstybės teritorijos?“. – jau po pusmečio įvykiai Kryme parodė, kad jie klydo. Tie kas užmiršta istorijos pamokas, neišvengiamai jas kartoja.

2. „Neleistina kritikuoti ES vadovybės sprendimus. Jie visada teisūs ir mes privalome besąlygiškai vykdyti jų reikalavimus. Bet kokia kritika jų adresu, naudinga Kremliui ir Lietuvos priešams!“. – ES ir Lietuvos ateičiai, tai itin pavojingas teiginys. Savo gyvenime pamenu tik vieną vadovybę, kuri „niekada neklydo ir kurios negalima buvo kritikuoti“. Gerai, kad ši vadovybė nustojo egzistuoti kartu su Sovietų sąjungos žlugimu. Kiekvienas, kuris tikrai pergyvena dėl Lietuvos ateities Europos Sąjungoje, privalo suprasti, kad net pats protingiausias vadovas, viso labo, – žmogus. Mūsų tikslas turi būti ne kaltinti ES dėl klaidų, o išsiaiškinus priežastis jų nebekartoti ateityje. Tik taip galime užtikrinti ES ir Lietuvos klestėjimą.

3. „Rusija neturi jokių geopolitinių interesų Lietuvoje. Jie jau senai susitaikė su mūsų naryste NATO ir nieko nedarys, kad gautų tiesioginį priėjimą prie Kaliningrado srities ir Baltijos jūros!“ - Su šiuo teiginiu nesutinka ir mūsų Prezidentė, kurios nuomonei, išsakytai laikraščiui „Fokus“, visiškai pritariu: „Rusija bando daryti įtaką vadinamosioms postsovietinėms teritorijoms ir mėgina išlaikyti Baltijos valstybes priklausomas ekonomiškai, energetiškai, politiškai. Taip pat priversti jas būti ne itin aktyviomis ir lojaliomis NATO bei ES narėmis (...) Be to, gauname informacijos, kad kitose Baltijos šalyse, ne Lietuvoje, nes mes esame šiuo atveju stipresni, vyksta derybos su kai kuriais politikais, sulaukiama pasiūlymų iš Rytų, pavyzdžiui, kad jeigu išstotumėte iš NATO, dujų ar naftos gautumėte pigiau“ ⁶

4. „Ar verta sureikšminti Kremliaus geopolitiko Aleksandro Dugino teiginius, kad ten kur Rusija negalės panaudoti geopolitinių klausimų sprendimui karinės galios, ten bus panaudojami legalūs ekonominiai svertai ir aktyvų supirkimas, leidžiantis kontroliuoti teritoriją? Tai paprasčiausiai neįmanoma!” – Pasirodo tai ne tik įmanoma, bet tai jau vyksta ES teritorijoje, dėka klaidingų ES vadovybės priimtų sprendimų. Kaip taip gali būti?

Apie terminus

Sprendžiant pagal užduodamus klausimus, pradeda aiškėti, kad daugelis painiojasi ES organizacijų pavadinimuose ir funkcijose. Europos žurnalistai pastebi, kad tai būdinga ne tik Lietuvos žmonėms. Todėl žemiau pateikiamas sąvokų žodynėlis bus pravartus.

ES – Europos Sąjunga – jungia 28 nepriklausomas Europos valstybes. Veikia Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pagrindu. „Europos Sąjunga grindžiama teisinės valstybės principu. Tai reiškia, kad kiekvienas veiksmas, kurio imasi ES, yra grindžiamas Sutartimis, kurias savanoriškai ir demokratiškai patvirtino visos ES valstybės narės.“ (7)

Euro zona – 18 ES valstybių, kurių teritorijoje funkcionuoja ir naudojamas euras. Ekonominę politiką krizės apimtose šalyse formuoja ir koordinuoja Eurogrupė.

Eurogrupė – kaii teigiama jos oficialiame portale - neformalus, neoficialus ES organas. „Eurogrupė, būdama pagrindiniu vieningos valiutos erdvės valdymo forumu, yra neoficialus organas, jungiantis euro zonai priklausančių šalių, finansų ministrus. ES komisijos vice prezidentas (ekonomikos ir valiutų klausimais), o taip pat ir Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentas, dalyvauja Eurogrupės posėdžiuose. Eurogrupės vaidmuo – glaudžiai koordinuoti ekonominę politiką euro zonoje, siekiant spartesnio ekonominio augimo, o taip pat siekiant didesnio finansinio stabilumo.“ 2007 metų „Lisabonos sutarties protokole Nr 14, įtvirtintas neformalių Eurogrupės susitikimų pobūdis.“ (8)

„Trejetas“ euro zonos kreditorių – tai grupė ekspertų, atstovaujančių Europos centrinį banką (ECB), Europos Sąjungą (ES) ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Jie dalyvauja visose derybose su šalimis ketinančiomis gauti finansinę paramą iš ES. Šis „trejetas“ atlieka tokios šalies auditą ir nusprendžia kokius „vaistus išrašyti“. Taip pat jie vykdo stebėseną, kaip vykdomos „išrašytos“ reformos šalyse, kurioms buvo skirta parama. „Trejeto“ ataskaitos ir rekomendacijos teikiamos svarstyti neformaliai Eurogrupei, kuri dažniausiai pritaria siūlomiems sprendimams.

Europos parlamentas balsų dauguma 2014 kovo mėnesį pritarė pranešimui, kuriame buvo kritikuojama „Trejeto“ veikla, kuri nekontroliuojama Europos parlamento ir pareikalavo ją likviduoti. Europarlamentarai suabejojo „trejeto“ legatimumu.(9)

Valstybinė finansų krizė – kai valstybė negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų (neišgali sumokėti privalomų mokesčių į ESM fondą ir įvykdyti kitų tarptautinių įsipareigojimų, padengti valstybės skolą ir t.t.) ir savo žmonėms (išmokėti pensijas, atlyginimus biudžetininkams ir t.t.)

Banko krizė – kai bankas neturi pinigų, kad atsiskaitytų su tais, kam yra skolingas (akcininkams, kreditoriams, klientams ir t.t.).

Bankų gelbėjimo procedūra „Bail-out“ – kai išorės investuotojai (ESM fondas, Tarptautinis Valiutos Fondas) gelbėja skolininką (banką), skirdami jam pinigus padengti prisiimtus įsipareigojimus (skolas). Pagal šį principą pagalba buvo suteikta Islandijos, Airijos, Portugalijos ir Ispanijos bankams. Buitinis pavyzdys: Jūs būdami skolingi 100 litų kaimynui „A“, pasiskolinate iš kaimyno „B“ ir atiduodate skolą kaimynui „A“. Būtent tokiu principu ir veikia „Bail-out“ sistema. Būten šiam tikslui ir buvo sukurtas Europos stabilizavimo mechanizmo (ESM) fondas.

Bankų gelbėjimo procedūra „Bail-in“ – priverčia skolininko kreditorius prisiimti dalį skolos naštos, nes dalis skolos nurašoma nuo jų sąskaitos. Paprastas pavyzdys: Jūs turite kaimynui sugražinti 100 litų, bet turite tik 40 litų, tad siūlote kaimynui „A“ paimti tuos 40 litų ir nebereikalauti likusių 60 litų, nes paskelbsite save bankrutavusiu ir jis iš vis nieko negaus. Būtent tokiu principu ir veikia „Bail-in“ sistema.(10)

Lietuva šantažuotojų taikiklyje

Vienas iš pagrindinių elementų geopolitikoje yra vandens kelių kontrolė. Valstybės politinis svoris ir įtaka pasaulinei politikai bei ekonomikai priklauso nuo jos buvimo, tame tarpe ir karine prasme, jūrų ir okeanų vandenyse. Esmė paprasta – kaip greitai valstybė gali panaudoti savo karines pajėgas šiuose regionuose. Rusijos uostai ir karinės laivyno bazės, išskyrus uostus Kryme ir Kaliningrade, yra šiaurėje ir priklausomos nuo sezoniškai užšąlančių uostų. Imperinėms ambicijoms to akivaizdžiai nepakanka.

Dar visai nesenai vienintelė Rusijos karinė bazė Sirijoje sudarė sąlygas realizuoti geopolitinius interesus Viduržemio jūroje, kaip ir Kryme esančios bazės leidžia kontroliuoti Juodosios jūros akvatoriją.

Sirijoje įsiplieskė vyriausybinė krizė. Sukilėlių kariniai veiksmai pradėjo kelti grėsmę Rusijos karinei bazės buvimui ir funkcionavimui. Nuo 2011 metų įtampa Sirijoje 2013 metais paaštrėjo. Jei 2012 metais – apžvalgininkai pasipiktinę komentuodavo: „Rusija grįžo į šaltojo karo laikus... Stulbina abejingumas, su kuriuo vakarų visuomenė stebėjo kraujo liejimą Sirijoje ir ardomąją veiklą, kurią vykdo Maskva, gindama savo sąjungininką. (11)

Tačiau viskas pasikeitė 2013 metais. Ir staiga šios tolimos nuo mūsų šalies likimas, kaip ir jos prezidento Bashara al Assada, tapo keistai siejamas su Lietuva ir Baltijos šalimis. Štai pora citatų šia tema iš DELFI portalo:

„Jungtinė Karalystė planuoja suvienyti jėgas su Amerika ir artimiausiomis dienomis prieš Siriją imtis karinių veiksmų. Toks sprendimas priimtas kaip atsakas į Sirijos prezidento Basharo Assado pajėgų vykdytas chemines atakas prieš šalies žmones, skelbia „The Telegraph“.“ (12)

„Rusijos politologas: jei NATO puls Siriją, Rusijai reikia užimti Baltijos valstybes. Kaip teigia savo bloge NVS šalių instituto, kurios vienas iš steigėjų yra Rusijos užsienio reikalų ministerija, Pabaltijo skyriaus vadovas, politologas M. Aleksandrovas: „Rusija privalo aiškiai parodyti Vakarams, kad už agresiją prieš Siriją jiems teks brangiai sumokėti. Taigi Rusija turi spausti ten, kur turi aiškų strateginį pranašumą, t.y. Baltijos valstybėse. Kaip ir per Karibų jūros krizę, Rusija turi iškelti Vakarams dilemą: jei jūs puolate Siriją, pažeisdami tarptautinę teisę, mes užimame Baltijos valstybes.“ (13)

„CNN“ (JAV) publikacijoje „Kodėl Rusija nepalieka Sirijos“ nurodoma, kad tai ne tik geopolitika: „Rusija – stambiausias ginklų tiekėjas Sirijai. Tarp 2007 – 2010 metų rusiškos kompanijos uždirbo beveik 5 milijardus dolerių iš ginklų pardavimo Sirijai. Tiekimas tebevyksta iki šiol nuo konflikto pradžios prieš du metus.“ (14)

Kaip pažymi karo analitikai vakaruose, karo veiksmams tik vienos jūrų bazės Rusijai nepakanka. Be palaikymo iš oro, laivai tampa lengvu taikiniu priešininkams. Tokiam tikslui reikalingas aerouostas su išvystyta infrastruktūra, kurio Sirija neturi. Tai kur jį gauti? Tuo labiau, kad 2013 metais uždarius jūrų karinę bazę Sirijoje Rusija galėjo prarasti ne tik pinigus iš prekybos ginklais, pasikeitus valdžiai Sirijoje, bet ir įtaką Viduržemio jūroje. Ir čia netikėtai jai „pagelbėjo“...

Klausimo esmė.

Tik 200 kilometrų skiria Siriją nuo Kipro krantų, kuri yra ES narė nuo 2004 metų ir priklauso eurozonai nuo 2008 metų. Ir nors Kipro valstybė dėl teritorinių ginčų su Turkija (15) negali tapti pilnateise NATO nare, tačiau jau dalyvauja NATO programoje „Partnerystė vardan taikos“ (Partnership-for-Peace). Salos teritorijoje yra dvi Didžiosios Britanijos bazės, kurios akivaizdu turėjo suvaidinti svarbų vaidmenį, sprendžiant Sirijos krizės klausimą.

Karinės įtampos Sirijoje fone Kipre staiga paaštrėjo finansinė krizė. Priežastis buvo ne tik 2009 metais prasidėjusi finansinė krizė, bet ir Eurozonos vadovų panaudoti Graikijos gelbėjimo būdai.

Skirtingai nei Graikija, Kipras buvo laikomas verslo žmonių šalimi. Po karo 1974 metais, praktiškai kiekvienais metais iki 2009 metų Kipro ekonomika augo ir audringai vystėsi, Kipro Vyriausybė turėdavo biudžeto perteklių. Iki prasidedant krizei nedarbas siekė 4 procentus ir tai veikė kaip magnetas užsienio darbuotojams. Ekonominė gerovė reiškėsi per mažus mokesčius, ganėtinai aukštą gyvenimo lygį ir išvystytą socialinę apsaugą.

Graikija, tai vienintelė pati artimiausia Eurozonos šalis, kurioje naudojama ta pati kalba. Natūralu, kad Kipro bankai, plėtodami savo veiklą finansinėse rinkose, įsigydavo ir Graikijos vertybinius popierius. Graikijos skolų krizė, su kuria kovojo Eurozonos vadovybė nuo 2009 metų, apnuogino šios strategijos grėsmes.

Britų leidinyje „The Economist“ teigiama: „Ironiška, bet anksčiau „Bail-in“ elementų panaudojimas, restruktūrizuojant Graikijos valstybinę skolą, privedė prie problemų su kuriomis susidūrė Kipro bankai, kurie tuo metu buvo patys didžiausi graikiškų obligacijų savininkai.” (16)

Suveikė domino principas. Graikijos krizės pradžioje Europos bankų administracijos duomenimis, Kipro liaudies bankas „Laiki bank“ valdė apie 3,4 mlrd.€ Graikijos vertybinių popierių, o Kipro bankas „Bank of Cyprus“ valdė 2,4 mlrd.€. Tokiu būdu, dalinai „nukerpant“ privačių graikų indėlius, Kipro bankai prarado milijardus eurų. O kai 2013 metais panaši suma buvo reikalinga Kipro bankų gelbėjimui, tai virto ilgais ginčais su Eurozonos vadovybe ir pastatė šalį ant bankroto ribos. (17)

Tačiau Graikijai ir Kiprui atsisakius savo nacionalinių valiutų ir naudojantis euru, vadovaujant Eurozonos vadovams, skųstis nebuvo kam. 2011 metais dar buvo galima viltis, kad po „gydymo kurso“ Graikijos ekonomika atsigaus ir likę Kipro bankų aktyvai kažkaip kompensuos nuostolius greičiau nei grius Kipro ekonomika. Tačiau to neįvyko.

Tais pačiais metais, dėka prarastų aktyvų Graikijoje Kipras prarado tarptautinių investuotojų pasitikėjimą, o kartu galimybę gauti kreditus, be kurių Euro zonoje tampa neįmanoma pragyventi. (Pagal Eurostato duomenis, Skandinavijos šalys, kuriose ir toliau naudojama nacionalinė valiuta išvengė šio brangaus malonumo skolintis. O šiuo metu bendras skolų mastas Euro zonos valstybėse pasiekė 92,6 proc. nuo jų bendro BVP. O Mastrichto kriterijus atitinka tik 8 šalys iš 18-os. (18)

Prie šių problemų prisidėjo įtampos visuomenėje dėl įvesto, ES reikalavimu, 5 proc. PVM maisto produktams ir vaistams. O 2011 metų vasarą neaiškiomis aplinkybėmis įvyko sprogimas šaudmenų sandėlyje (šie šaudmenys pagal JAV reikalavimą buvo konfiskuoti Kipre, siunčiant juos iš Irako į Siriją), kuris sugriovė šalia esančią stambiausią šalies elektrinę.

Prarasti banko aktyvai Graikijoje, augantys mokesčiai, elektros tiekimas su pertrūkiais – štai dabar Kipre iš tiesų vyksta krizė. Jau tapo įprasta, kad Vyriausybė laikosi griežtesnės ekonominės politikos, tačiau to nepakanka. Tarptautinės reitingų agentūros reagavo žaibiškai ir negailestingai numušė Kipro obligacijų vertę iki „šiukšlių“ lygio. Tai reiškia, kad paprastam valstybės skolos refinansavimui, t.y. naujų vertybinių popierių išleidimui, siekiant užgesinti buvusias skolas, Kiprui tektų skolintis labai nedėkingomis sąlygomis. Pasirodė bankroto šmėkla, kuri gali priversti šalį trauktis iš Euro zonos.

Net tokios mažos šalies atsisakymas euro, negatyviai paveiktų euro kursą. Euro reputacijos ir Euro kurso palaikymu užsiima Eurogrupė į kurią ir derėtų kreiptis pagalbos. Tačiau kipriečiams jau kartą patyrus tokių „sprendimų“ Graikijoje aukos vaidmenį, nesinori kreiptis į ES partnerius. Šalies valdžia nutarė iš vis nebesiskolinti tarptautinėse rinkose, o paėmė 2,5 mlrd. Eurų kreditą iš Rusijos ganėtinai geromis sąlygomis (4,5 proc. metinių palūkanų). (19)

Priimdamas tokį sprendimą Kipras niekuo nerizikavo. Labai sunku skolą paversti nuosavybe, kuri leistų diktuoti sąlygas. Mūsų dienomis dažniau viskas baigiasi atvirkščiai – skolų nurašymu. Taip ir atsitiko.

Jau po metų Eurogrupė oficialiai palaikė (pritarė) Kipro valdžios prašymui palengvinti Rusijai sutarties sąlygas šiam kreditui. (20)

Kas valdo eurą?

Tai svarbus klausimas, siekiant suvokti šią beveik detektyvinę istoriją, kurioje viskas gerokai sudėtingiau nei teigiama absurdiškai populistiškuose mūsų politikų pareiškimuose, apie pergales prieš „Kremliaus režimus“, skubiai įvedant eurą.

Finansines krizes pranašauja ir lydi valiutos kurso kritimai. Euro kursas ir jo pozicijų stiprumas šiuolaikiniame globaliame pasaulyje priklauso ne tik nuo tebesitęsiančių krizių ES šalyse, bet ir nuo tarptautinių investuotojų pasitikėjimo šia valiuta. Tai pasireiškia tuo, kokia valiuta saugo savo valiutines atsargas įvairios pasaulio šalys. Pagal International Monetary Fund (IMF) duomenis, paprastai šalys savo atsargas saugo JAV doleriais. 2014 metais pasaulio šalys savo atsargas daugiau kaip 60 proc. laikė JAV doleriais ir tik 24,5 proc. eurais. (21)

Tačiau Rusija pasirinko kitokį kelią. Kaip pažymi finansų analitikai, pastaraisiais metais Rusija savo atsargine valiuta laiko eurą, aktyviai supirkinėja ES šalių vertybinius popierius ir mažina savo atsargas doleriais. Pagal oficialius praeitų metų duomenis Rusija yra supirkusi ir disponuoja 41,5 proc. eurais, nuo viso savo turimų atsargų (rezervo). Tokia Rusijos meilė eurui, neabejotinai įtakoja ir santykius su Euro zonos vadovybe.

Čia Eurogrupės ir Rusijos interesai visiškai sutampa – stiprinti eurą. Kuo aukštesnis euro kursas, tuo turtingesnė Rusija. 2010 metais „Deutshe Welle“ pranešime apie aukščiausio lygio susitikimo rezultatus teigė: „Vokietijos kanclerė ir Rusijos prezidentas laikosi vieningos nuomonės, kad bendros europietiškos valiutos stabilumas yra aukščiausio laipsnio prioritetas“ (22)

Šalia to, 2013 metų vasario mėnesį, kai Kipre krizė pasiekė aukštumas, Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas interviu vokiečių laikraščiui Handelsblatt „tarsi netyčia“ pareiškė: „... pas mus 42 proc. atsargų laikoma eurais ir mes galėtume jų atsisakyti keisdami į vertybinius popierius kitomis valiutomis“. Tiesa po šios frazės jis pridūrė, kad Rusija pasitiki eurozonos vadovybe, tiki euru ir kol kas neketina to daryti. (23)

Kas tai – šantažas ar nevykęs pajuokavimas?

Pavyzdžiui, kai 2010 metais laikraštis Financial Times pranešė, kad Kinija planuoja sumažinti savo atsargas eurais, euro kursas krito iki pačio mažiausio rodiklio, per pastaruosius keturis metus. Tačiau Kinija paskubėjo paneigti šiuos gandus pareiškusi, kad Europa buvo ir lieka pačia svarbiausia partnerė ekonomikoje. Pekino pareiškimas nuramino rinkas ir euro kursas stabilizavosi. Šis pavyzdys akivaizdžiai demonstruoja kokią įtaką daro panašūs pareiškimai. (24)

Suprantama, kad palengvindama Kipro skolų naštą Rusija elgėsi pagal Eurogrupės norus. Dar daugiau, kai Kipras vėl kreipėsi prašydamas naujo kredito, siūlydamas dalyvauti dujų išgavime ir kituose projektuose, Rusija po derybų su Eurogrupe atsisakė. Galų gale, euro stabilumas svarbiau... (25)

„Ypatingas atvejis“

2012 metų birželio mėn. 25 dieną Kipro valdžia pranešė apie ketinimą kreiptis ir gauti Euro zonos finansinę paramą. (26)

Prasidėjo keisti dalykai. Klausimas buvo sprendžiamas daugiau kaip pusmetį. Suprantama, kad tuo metu augo nepasitenkinimas ir bereikalingos įtampos visuomenėje. Prieštaringi Eurogrupės pareiškimai, klausimų sprendimo vilkinimas, bankų uždarymas – stūmė žmones į protesto mitingus. Per tą laiką pasikeitė vadovybė ir Eurogrupėje ir Kipre. Pavargę nuo krizės ir tikėdamiesi greitos jos pabaigos, kipriečiai išrinko naują proeuropietišką konservatyvių pažiūrų prezidentą, kurio kandidatūrą asmeniškai palaikė Angela Merkel. Bet net ir tai nepagreitino proceso. Štai kaip apibūdino susiklosčiusią situaciją naujo prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Kristoferis Pisarides (Christopher Pissarides - Londono ekonomikos mokyklos profesorius ir Nobelio premijos laureatas laikraščio „The Financial Times“ (3) puslapiuose:

„Būtent šioje sprendimų, priimamų „Trejeto“ (Eurogrupės), stadijoje, viskas pradėjo atrodyti keistai, o valiutos sąjungos kūrėjų idėjos virto pašaipų objektu.

Iš pradžių buvo siūloma apmokestinti visus depozitus, nežiūrint į tai, kad indėliai iki 100 tūkst. eurų buvo apdrausti. Po to, kai Kipro parlamentas atmetė šį planą, trejetas atsisakė idėjos skolų naštą padalinti, uždedant ant rusų, ir nusprendė, kad rekapitalizacija turi vykti abiejų nukentėjusių bankų indėlininkų sąskaita, kurių depozitai didesni nei 100 tūkst. eurų. Kai kurie žmonės ir struktūros staiga prarado visas savo santaupas – tačiau trejetui tai nerūpėjo. Kaip atsainaus požiūrio pavyzdys gali būti tai, kad šiuose bankuose buvo grantai (subsidijos) skirti moksliniams tyrimams, dovanos ir aukos Kipro universitetui.

Tai kaip su Kipru pasielgė euro zonos partneriai, parodo, kad ji - ne valiutos blokas, paremtas lygiateise partneryste, o skirtingų šalių grupė, kurioje didžiųjų šalių nacionaliniai interesai kotiruojami aukščiau, nei visos ES interesai. Tuo metu, sprendimų priėmimo procesas Eurogrupėje lieka netvarkingas.“

„Priimamų sprendimų euro zonoje kokybė įsigudrino nukristi dar žemiau, nei anksčiau. Nepriklausomai nuo to blogi ar geri buvo pasiekti sutarimai Kipro atžvilgiu, darbo eiga verčia suabejoti Euro grupės gebėjimais spręsti problemas ir vesti Europą į finansinį stabilumą ir ekonominį augimą. Europos tarnautojai prieštaravo savo pačių žodžiams, pasakytiems prieš savaitę, kūrė modelius ir atsisakinėjo nuo jų tą pačią dieną: tai atstumdavo rusų investuotojus nuo Kipro, tai kvietė juos į kitas europietiškas šalis.“

Galima spėti, kad Eurozonos vadovybė ne įtarė, kad pirminis siūlymas apmokestinti net ir smulkiausius banko klientus, iššauks Kipro gyventojų protesto akcijas. Bet kaip paaiškinti savo tiesioginių pareigų nevykdymą – stiprinti eurą tarptautinėje arenoje? Savo straipsnyje Kristoferis Pisarides pateikia ryškų pavyzdį: „Po pasiekto sutarimo Kipro klausimu, Eurogrupės pirmininkas pareiškė, kad tai taps ateities modeliu. Euro zonoje prasidėjo panika, euro kursas pradėjo kristi – ir čia (jau tą pačią dieną) sekė paneigimas: paaiškėjo kad šie žodžiai buvo „paimti iš konteksto“. Kipras – tai, suprantama „ypatingas atvejis“. Lieka tik suprasti, kas ten tokio ypatingo.“ (3)

„Jie norėjo išmesti rusus, tačiau galų gale, jiems atidavė mūsų pagrindinį banką“.

„2013 metų kovo mėnesį ES, gelbėdama Kiprą nuo bankroto, panaudojo naują finansinį mechanizmą euro zonos narei. Kreditinė linija (10 mlrd. eurų) buvo skirta tik valstybės vidaus ir išorės funkcijų vykdymui. O padėti nemokiems Kipro bankams ES partneriai šį kartą atsisakė. Jie tai motyvavo tuo, kad negalima be perstojo gelbėti privačias kreditų – finansines institucijas ES mokesčių mokėtojų pinigais (nors anksčiau tai buvo daroma Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje).

Bankams tuo labiau negalima padėti visuomenės sąskaita, jei juose ES nuomone guli užsienio indėlininkų pinigai, kurių didžioji dalis vengia mokesčių savo šalyse. Europos žiniasklaida naudojo maždaug tokią formuluotę: paklusnūs įstatymui europiečiai nenori leisti savo pinigus Rusijos oligarchų kapitalo gelbėjimui.

Štai kodėl buvo priimtas beprecedentinis sprendimas euro zonoje taikyti procedūrą „Bail in” – kreditinio finansinio instituto restruktūrizavimas, panaudojant jo savininkų ir indėlininkų lėšas.“(2)

Kalbant paprastai, kol bankas dirba gerai – pelnu dalinasi savininkai, o kai kyla problemos – tai „Bail in“ procedūros dėka nuostolius dengia ne tik bankininkai bet ir klientai (indėlininkai), laikantys savo pinigus šiame banke. Šią procedūrą buvo nuspręsta taikyti saloje stambiausiam Kipro bankui (Bank of Cyprus).“ Jam po „Laiki bank“ likvidavimo turėjo būti perduota ir jo buvusio konkurento Kipro liaudies banko („Laiki bank“) nuosavybė. Sprendimas itin keistas, nes būtent „Laiki bank“ sąskaitose ir buvo didžioji dalis pinigų iš Rusijos. Galima sakyti, kad šis dviejų bankų suliejimas ateityje ir sudarė sąlygas Rusijos oligarchams kontroliuoti patį Kipro banką (Bank of Cyprus).

Tokios keistos eurobiurokratų logikos nesuprato jau ir naujasis Kipro respublikos prezidentas Nikos Anasasiadis. Protestuodamas prieš ekonomiškai pražūtingus Kiprui Euro grupės reikalavimus sujungti šiuos bankus, 2013 metų kovo 24 d. euro zonos vadovybės derybose jis pareiškė apie ketinimą atsistatydinti. „Aš duodu jums pasiūlymą – jūs atsisakote jį priimti. Aš siūlau dar vieną – rezultatas tas pats. Ko jūs norite? Priversti mane atsistatydinti? Jei taip, tai ir pasakykite apie tai“, - pareiškė prezidentas.(27)

Atsistatydinti jis nespėjo, nes jau 2013 metų kovo 25 d. Euro grupė priėmė galutinį sprendimą Kipro klausimu. Lėšos Kipro ekonomikos gelbėjimui bus skirtos tik įvykdant bankų sujungimą, o likusio Kipro banko (Bank of Cyprus) gelbėjimas turi būti atliktas nusavinant dalį banko klientų indėlių, kurie viršija 100 tūkst. eurų. (28)

„ES pasirinktą būdą restruktūrizuojant griūnančią Kipro bankų sistemą, Rusijos žiniasklaidoje imta vadinti „indėlių apkarpymu“, o Rusijos premjeras D.Medvedevas pareiškė: „ten, mano nuomone, tebevagia pavogtus pinigus“. Vladimiras Putinas, kuris nuo 2011 metų reikalavo iš oligarchų sugražinti „rusų pinigus“ iš ofšorinių zonų kaip Kipras, išsireiškė diplomatiškiau, duodamas interviu vokiečių televizijos kompanijai ARD, jis tvirtino kad taikomos ekstra priemonės Kipre parodė „nesugebėjimą ir nepatikimumą vakarų finansinių įstaigų“.

Tačiau tokia reakcija, gal būt buvo per ankstyva, kaip ir ES atstovų pasitenkinimas radus išeitį: arba jie neįvertino galimų pasekmių, arba per daug nesuko dėl to galvos.

„Kai buvo priimamas sprendimas gelbėti Kipro banką, panaudojant „Bail in“ metodą, buvo akivaizdu, kad žmonės, netekę savo indėlių, kaip kompensaciją gaus akcijas, Juk tai standartinė procedūra“, - teigė Kipro universiteto profesorius Sofronis Klerides, duodamas interviu „Deutshe Wele“. Jis laikosi nuomonės, kad „Bail in“ metodo pasirinkimas buvo keistas, nes siekis buvo bankus gelbėti ne mokesčių mokėtojų pinigais, o stambiais rusiškais indėliais. Tačiau galutiniame rezultate, eksperto žodžiais tariant, „tie patys Rusijos oligarchai tapo banko bendrasavininkais“. Iš tiesų, maždaug pusė gulėjusių banko sąskaitose indėlių buvo konvertuoti į nuosavą kapitalą ir dabar, kaip tvirtina Kipro žiniasklaida, nuo 50 iki 60 procentų Kipro banko (Bank of Cyprus) akcijų atsidūrė rusų rankose.

Į naujai išrinktą direktorių taryba, susidedančią iš 16 asmenų, buvo įtraukti 6 rusai, o pirmininko pavaduotoju tapo multimilijonierius Vladimiras Stražalkovskis. Žiniasklaidos duomenimis, gimęs Leningrade ir buvęs KGB papulkininkis nuo 80-ųjų praeito amžiaus metų pažįstamas su Vladimiru Putinu. Vladimiras Stražalkovskis į verslą atėjo 90-aisiais metais Leningrade, po to dirbo Rusijos vyriausybėje, o pastaraisiais metais vadovavo vienai iš stambiausių Rusijoje kompanijų – „Norilsko nikelis“.

„Kokia likimo ironija! – šūkteli Kipro ekonomistas Sofronis Klerides ir iškelia klausimą, - Įdomu, ar Bail-in siūlytojai iš vis svarstė tokią pilnai nuspėjamą galimybę?“

Amerikos laikraštis „New York Times“ mano, kad nežiūrint į „gautas mėlynes“, Maskva Kipre pasiekė tai ko nepasisekė nei vienam oligarchui – gauti kontrolę vienam iš sisteminių finansų institutų Europos Sąjungoje, pagrindiniam kipriečių komerciniam bankui – Bank of Cyprus. Tuo pačiu laikraštis cituoja Kipro prezidento Nikos-o Anastadiadisom-o frazę skirtą ES politikams: “Jie norėjo išmesti rusus, o galutiniame rezultate, atidavė rusams į rankas mūsų stambiausią banką”.(1)

„Kas kontroliuoja pagrindinį banką – tas kontroliuoja šalį.“

„New York Times“ pateikia Kipro juristo žodžius: „Kas kontroliuoja pagrindinį banką – tas kontroliuoja šalį.“ (2)

Gerokai prieš krizę Europos analitikai įspėjo apie Rusijos siekius Kipro saloje sukurti atraminį punktą savo aviacijai ir Jūrų laivynui. Įtakingo verslui Vokietijos laikraščio „Handelsblatt“ žurnalistai tvirtino, kad karinės bazės atsiradimas Kipro saloje „taptų pačiu tikriausiu košmaru NATO“. (29)

Netrukus po lemtingo Eurogrupės sprendimo užbaigti bankų krizę Kipre. „košmaras“ pradėjo įgauti konkrečias formas.

2014 metų sausio mėnesį „Der Standard“ (Austrija) pranešė, kad Kipro valdžia susitarė su Rusija: dabar Rusijos vadovybė gali naudotis Kipro karinių pajėgų karinę aviacijos baze Pafose, o Rusijos karinis laivynas ilgam laikui gavo galimybę naudotis Limasol uostu. „Ar Rusija už tai sumokės ir ar iš vis mokės, kol kas nežinoma.

Politine prasme tai itin svarbus susitarimas, ir kas jei jis būtų pasiektas buvusio kairių pažiūrų Kipro prezidento Dmitris Christofias valdymo metu, tai jis būtų iššaukęs audringą reakciją Kipro saloje ir kritiškus vertinimus iš NATO Briuselyje“. (4)

2014 kovo 10 d. Euro grupė publikavo kupiną optimizmo pareiškimą apie situaciją Kipre: „Mes su pasitenkinimu pastebime gerėjantį makro – finansinį stabilumą, dėka realizuojamos priimtos programos. Mes sveikiname žingsnius įvedant...“ – ir toliau tokiu susižavėjimo tonu. Aišku, reikia džiaugtis Eurozonos problemos išsprendimu Kipre. Euras išgelbėtas. (30)

Tačiau tai nepaneigia fakto, kad Rusijos politikai, spręsdami sau aktualius geopolitinius klausimus, aktyviai pasinaudoja įstatyminėmis bei ekonomikos silpnybėmis bei ES vadovų sprendimų klaidomis. Ir nebijo atvirai demonstruoti savo „laimėjimų“.

Praėjus keturioms dienoms po Eurogrupės pareiškimo, (2014 kovo 14 d. pagal „Deutsche Welle“ pranešimus) įvyko Rusijos aviacijos ir laivyno kariniai manevrai prie Kipro Viduržemio jūros vandenyse, kuriuose buvo mokomasi naikinti taikinius ore.

Dabar Sirijos prezidentas Basharas al Assadas gali ramiai miegoti, dusinti savo liaudį ir opoziciją dujomis, ir toliau pirkti ginklus, pildydamas Rusijos karinio – pramoninio komplekso iždą.

P.S.: Liūdniausia tai, kad šioje istorijoje nieko ypatingo. Nėra net užuominos apie „sąmokslo teoriją“. Paprasčiausiai tai kas vieniems „sąmokslo teorija“, kitiems – įprastas verslo planas.

Šaltiniai:

1. Deutsche Welle - Die Russen und die Bank of Cyprus (23.09.2013) - http://dw.de/p/19i7y

2. New York Times (USA)- Cyprus Bank’s Bailout Hands Ownership to Russian Plutocrats (21.09.2013)

http://www.nytimes.com/2013/08/22/world/europe/russians-still-ride-high-in-cyprus-after-bailout.html?pagewanted=all&_r=0

3. The Financial Times - Cyprus finds not all nations are equal - By Christopher Pissarides

http://www.ft.com/intl/cms/s/0/e109906e-9718-11e2-8950-00144feabdc0.html#axzz2OovcZlha

(http://en.wikipedia.org/wiki/Christopher_A._Pissarides )

4. "Der Standard",(Austrija) - Zypern arrangiert Militärbasen neu - Markus Bey - 26.01.2014

http://derstandard.at/1389858301085/Zypern-arrangiert-Militaerbasen-neu

5. “FAMAGUSTA GAZETTE“ (Cyprus) - Russian military get coveted foothold in Cyprus - (10.01.2014)

http://famagusta-gazette.com/russian-military-get-coveted-foothold-in-cyprus-p21986-69.htm

6.-http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/d-grybauskaite-rusija-baltijos-saliu-politikams-siulo-isstoti-is-nato.d?id=65107229)

7. ES teisė - http://europa.eu/eu-law/index_lt.htm

8. - „Protocol 14 of the Lisbon Treaty confirmed the informal nature of Eurogroup meetings.„ - http://eurozone.europa.eu/eurogroup/history/ „The Eurogroup, the main forum for the management of the single currency area, is an informal body that brings together the finance ministers of countries whose currency is the euro.” http://eurozone.europa.eu/eurogroup/

9.- http://www.tagesschau.de/wirtschaft/troika-europaparlament100.html

http://de.wikipedia.org/wiki/Troika_(EU-Politik)

10.- Pavyzdžiai mano, o procedūrų aprašymas iš - The Economist explains - What is a bail-in? http://www.economist.com/blogs/economist-explains/2013/04/economist-explains-2

11.- „Sirija labai palankiai Rusijos vertinama“ - „Respublika“, Ispanija http://www.republica.com/2012/08/07/en-siria-los-rusos-tienen-bula_533045/

12.- „Britų laivynas pasirengęs smogti Sirijai“ - http://www.delfi.lt/news/daily/world/britu-laivynas-pasirenges-smogti-sirijai.d?id=62158795

13. - http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rusijos-politologas-jei-nato-puls-sirija-rusijai-reikia-uzimti-baltijos-valstybes.d?id=62173803

14. - “Why Russia won't cut Syria loose”. – Kodel Rusija nepalieka Sirijos ("CNN", JAV) -http://globalpublicsquare.blogs.cnn.com/2013/05/17/why-russia-wont-cut-syria-loose/

15. - http://lt.wikipedia.org/wiki/Turkų_Kipras

16. - http://www.economist.com/blogs/economist-explains/2013/04/economist-explains-2

17. - http://www.nytimes.com/2012/04/12/business/global/in-cyprus-a-national-quest-to-shore-up-teetering-banks.html?pagewanted=all&_r=1&

18 - Deutsche Welle -2014.04.23 - http://dw.de/p/1BnOR.

19. - http://www.lrytas.lt/verslas/izvalgos-ir-nuomones/ecb-be-paramos-kipras-neisvengs-bankroto.htm

20. - http://www.delfi.lt/verslas/verslas/rusijos-pinigai-is-kipro-i-baltijos-salis.d?id=60957549

21. - International Monetary Fund (IMF) http://www.imf.org/external/np/sta/cofer/eng/

22. - http://www.euractiv.de/europa-2020-und-reformen/artikel/russland-drangt-auf-aufhebung-der-visapflicht-003207 - http://dw.de/p/Nim2

23. - (http://www.lrytas.lt/verslas/izvalgos-ir-nuomones/keista-rusu-uzuomina-euro-zonai.htm

EN - http://www.noodls.com/view/23D2E5A66C931AEC248604265B5A4D707F7C3DFF

RU - http://ru.wikinews.org/wiki/Интервью_Дмитрия_Медведева_немецкой_газете_Handelsblatt )

24. - „Deutshe Welle“ - http://dw.de/p/NrvY , http://dw.de/p/NtRG

25. - http://www.delfi.lt/verslas/verslas/kipras-isleido-europos-sajunga-sugriauti-galinti-dzina.d?id=60969367

26. - http://www.ekonomika.lt/naujiena/kipras-prisijunge-prie-euro-krizes-klubo-31147.html http://www.bbc.co.uk/russian/business/2012/06/120625_cyprus_eurozone_bailout.shtml?print=1

27.- .http://dw.de/p/183VP

http://www.dw.de/cyprus-president-threatens-to-quit-amid-unsurpassable-negotiations/a-16696439

http://www.hispanicbusiness.com/2013/3/24/cyprus_president_blocks_sale_of_bank.htm

http://dw.de/p/183V6

28. - Eurogroup statement on Cyprus - 25/03/2013 http://eurozone.europa.eu/newsroom/news/2013/03/eg-statement-cyprus-25-03-13/

29. – Handelsblatt. - Europas Albtraum: Russland geht auf Einkaufstour

http://www.handelsblatt.com/politik/international/zypern-hilfe-europas-albtraum-russland-geht-auf-einkaufstour-seite-all/7957668-all.html

30.- Eurogroup statement on Cyprus - 10/03/2014

http://eurozone.europa.eu/newsroom/news/2014/03/eurogroup-statement-on-cyprus/