Seimo nariai, kuriems brangios konstitucinės vertybės, paskelbė pareiškimą nuo pradėjimo iki natūralios mirties

Seimo narė, laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ narių vardu grupės pirmininkė Asta Kubilienė išplatino pranešimą.

„Mes, Seimo nariai, kuriems brangios konstitucinės vertybės, ginančios žmogaus orumą ir teisę į gyvybę bei sveikatą nuo pradėjimo iki natūralios mirties, šiandien negalime abejingai žiūrėti į kai kurių interesų grupių bandymus šias žmogaus teises silpninti įvairiomis teisėkūros iniciatyvomis. Prie tokių iniciatyvų neabejotinai priskirtinas ir dabar Seime svarstomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-879 (2). Pabrėžtina, kad su žmogaus sveikata susiję klausimai yra itin jautrūs, ypač tais atvejais, kai tai liečia žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentus. Todėl atkreipiame kolegų ir kitų pilietinės visuomenės narių dėmesį į šias Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo problemas:

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „gyvybė ir orumas yra neatimamos žmogaus savybės, todėl negali būti traktuojamos atskirai. [...] žmogaus gyvybė ir orumas, kaip išreiškiantys žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę, yra aukščiau įstatymo. Atsižvelgiant į tai, žmogaus gyvybė ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybės. Konstitucijos paskirtis tokiu atveju yra užtikrinti šių vertybių gynimą ir gerbimą. Šie reikalavimai keliami visų pirma pačiai valstybei“[1]. Todėl teisinis reguliavimas, kuris leistų neribotai kurti žmogaus embrionus, o vėliau jų atsikratyti kaip medicininių atliekų, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis pamatinėmis teisinės valstybės vertybėmis;

Su Pagalbinio apvaisinimo įstatymo tikslu ir tinkamu žmogaus teisių balansu nesuderinamas siūlymas iš galiojančio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies išbraukti nuostatą, kad „pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“. Šios svarbios garantijos panaikinimas atveria kelią embrionų naudojimui ne tik apvaisinimui, bet ir kaip biologinės žaliavos, kas šiurkščiai pažeidžia pagarbos žmogaus gyvybei ir jos orumui principą, atveria kelią piktnaudžiavimui;

Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet jam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo. Lietuvos teisės normos, skirtos apsaugoti žmogaus gyvybę genezės (vystymosi) stadijoje, yra susijusios tarpusavyje ir sąveikaudamos sudaro vieningą ir logišką žmogaus gyvybės genezės (vystymosi) stadijoje apsaugos sistemą, kurią šis siūlomas pakeitimas ardytų. Nacionalinė teisė turi garantuoti pakankamą žmogaus embriono apsaugos lygį, kuris priklauso nuo šalyje įtvirtintos teisinės embriono sampratos. Lietuvos teisėje embriono sąvoka yra apibrėžta kaip žmogaus gyvybė genezės stadijoje[2]. Pakankamos embriono apsaugos principas suponuoja, kad leidimas nepanaudotus žmogaus embrionus sunaikinti, esant realiai galimybei juos išsaugoti šaldant, Lietuvoje neatitiktų pakankamo žmogaus embriono apsaugos standarto.

Projekto iniciatoriai siekia silpninti kompromisines galiojančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti žmogaus gyvybės apsaugą. Jie teigia, kad „neretai poros embrionų donaciją grindžia ne noru padėti kitoms nuo nevaisingumo kenčiančioms poroms, bet vienintele likusia galimybe išvengti priverstinio „amžino“ embrionų saugojimo ir mokėjimo už tai“. Toks teiginys implikuoja, kad priėmus šį pakeitimą ir atsisakius neterminuoto embrionų saugojimo, tikimasi sumažinti embrionų donavimo atvejų skaičių. Toks rezultatas yra tikėtinas, jeigu pritarsime nuomonei, kad yra asmenų, kuriems embrionų sunaikinimas ar panaudojimas kitai paskirčiai yra patrauklesnis už galimybę juos atiduoti kitoms nevaisingoms poroms.

Todėl mes nepritariame ir kitus raginame nepritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-879 (2)“, - Seimo narių vardu informuojama A. Kubilienės pranešime.