Šiandien Vilniuje atidaroma Ingo Nussbaumerio personalinė paroda

Spalio 29 d. 18 val. Vilniuje, galerijoje „Vartai“, atidaroma Ingo Nussbaumerio personalinė paroda. I. Nussbaumeris Austrijos šiuolaikinio meno scenoje svarbus kaip konceptualiosios, arba neabstrakčios, tapybos (inabstract painting) atstovas. Tarptautinio susidomėjimo menininkas sulaukė ir dėl išplėtotų eksperimentinės fenomenologijos ir spalvų tyrimų.

Spalio pabaigoje galerijoje „Vartai“ atidaromoje I. Nussbaumerio personalinėje parodoje bus pristatyti rinktiniai autoriaus kūriniai – spalvų spektrui skaidyti skirta šviesos instaliacija, menamų objektų tapybos darbai ir 15 akvarelių.

Menas ir mokslas, tapybos praktika ir regėjimo eksperimentai I. Nussbaumerio veikloje neatskiriamai susiję. Paveikslas menininkui – tai spalvų sakinys, fizinė vaizdo idėjos – spontaniško vaizdinio arba kūrybos procese nuosekliai artikuliuojamo reginio – išraiška. Tokiam paveikslui reikia supratingos žiūros, bet, pasak I. Nussbaumerio, ji nėra grynai racionali, nes pagrįsta subjektyviu jusliniu fenomenu – regimuoju spalvos pojūčiu. Mąstymas spalvomis skiriasi nuo mąstymo sąvokomis, supratinga žiūra veikia be žodžių, bet jie reikalingi teorinėms prielaidoms išaiškinti.

Eksponuojamuose tapybos darbuose menamą paveikslo erdvę, kuri šiuo atveju nėra tapati nei trimatės erdvės iliuzijai, nei plokščiai dvimatei tapybos paviršiaus erdvei, I. Nussbaumeris pastato priešpriešiais realiai, iš trimačio fizinio paveikslo kūno ir jo aplinkos sudarytai kūrinio erdvei. Spalvų niuansai šių erdvių sandūroje pasirodo kaip tikri arba nutapyti šešėliai, tad gali būti skirtingai perskaityti ir pastebėti. Tam tikras atspalvis suvokiamas kaip skaidri plokštuma arba būtent kaip šešėlis, kurį galbūt meta menamas objektas. Spalvų skirtumai ir laukų išdėstymas sukuria erdvės gylį, nepaisant to, kad viskas vyksta tik plokštumoje. Todėl į akis krintantys elementai būtų ir tam tikri laiko momentai, jo atstovai ir įkaitai.

Menininko tikslas – menamos ir tikros paveikslo erdvės sąveika. Jis numato sąveiką tarp realia šviesa apšviesto fizinio paveikslo paviršiaus ir nutapytų elementų, savo kontrastais taip pat sukuriančių šviesą ir šešėlius. Taip priartėjama prie „nenutapytos“ vaizdo plotmės, kitaip tariant, tampa įmanoma matyti ir suprasti paveikslą erdvėje anapus jo kraštų ir ribų.

Parodoje taip pat eksponuojama 15 akvarelių. I. Nussbaumerio akvarelės iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip atspaudai, nes jų spalviniai plotai tolygūs ir griežtų kontūrų. Tik įsižiūrėjus iš arčiau pastebimi nelygumai, maži nesutapimai, menininko numatyti ar atsiradę dėl atsitiktinių vandens – sudedamosios akvarelės dažų dalies – išdaigų. Iš tiesų tai slepia tikslingą motyvo moduliaciją, siekį išryškinti spalvos variacijų ir menkų formos skirtumų nulemtus pavidalus.

Dvejose galerijos erdvėse esančioje spalvų spektrui skaidyti skirtoje šviesos instaliacijoje šviesos spalvos išpjaunamos panaudojus specialius trafaretus, yra išskaidomos į dalis ir vėl sujungiamos. Šį spalvos generavimo vyksmą galima stebėti plika akimi arba pro didžiulius lęšius – vandens pripildytas prizmes.

I. Nussbaumeris gimė 1956 m. Leibnice, Austrijoje, studijavo tapybą ir filosofiją, asmenines parodas yra surengęs „Splitter Art“ galerijoje Vienoje, V. Vasarely muziejuje Budapešte, Damiano Christingerio galerijoje Ciuriche, Šveicarijoje, Ulricho Muellerio galerijoje Kelne, Vokietijoje, Dziaotongo universitete Čiangdu, Kinijoje, ir kitose meno ir mokslo institucijose. I. Nussbaumeris yra teorinių veikalų apie tapybą, spalvas ir regimąjį suvokimą autorius (Tapyba kaip propozicija, 1997, Spalva žiūri į tave, 2004, Apie spalvotyrą: netaisyklingų spektrų atradimas, 2008). Spalvų skaidymo eksperimentais menininkas papildė žinomas modernybės laikų teorijas – I. Nussbaumeris, vietoj baltos šviesos išbandęs kitų spalvų spindulius, atrado daugybę naujų spektrų. Greta kitų spalvų juose taip pat yra balta ir juoda.

www.galerijavartai.lt