Socialdemokratai: galime grįžti į buvusį diplomatinių santykių su Rusija ledynmetį

Seimo socialdemokratų nuomone, konservatorių kartojimas apie „grėsmes iš Rusijos“ gali blokšti Lietuvą į diplomatinių santykių ledynmetį.

Kaip pažymi socialdemokratai, kai tik konservatoriai tampa opozicine partija, kaskart formuojant opozicijos Seimo darbotvarkę tarp siūlomų įstatymų pataisų atsiranda priminimas apie „Rusijos grėsmes“.

Ketvirtadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pasiūlė Seimo rezoliucijos projektą „Dėl katalikiškų organizacijų persekiojimo Rusijoje“.

„Lietuvai būnant Europos Sąjungos nare yra svarbu rūpintis demokratijos procesais šalyse kaimynėse. Tačiau vienokių, šiuo atveju katalikiškų, religinių bendruomenių kaip persekiojamųjų išskyrimas kalbant apie Rusiją skamba lyg dar vienas bandymas eskaluoti kalbas apie „Rusijos grėsmę“, - sako socialdemokratas Bronius Bradauskas.

Jo teigimu, „eskaluodami Rusijos grėsmių klausimą, konservatoriai pataikauja savo elektoratui, nesirūpindami, kad gali pabloginti visų Lietuvos piliečių gyvenimą“.

Neatmetant buvusių ir galimų politinių niuansų santykiuose su Rusija, socialdemokratų nuomone, svarbu išlaikyti racionalų toną, ypač kai tarp Lietuvos su kaimyne vyksta įvairios ekonominės derybos. „Nuolat kaltinant šalį kaimynę  „galimais“ veiksmais gali kilti kita grėsmė - galime grįžti į konservatorių valdymo metu buvusį diplomatinių santykių ledynmetį“, - mano socialdemokratai.

Rezoliucijos projektą „Dėl katalikiškų organizacijų persekiojimo Rusijoje“ pateikęs Seimui konservatorius Arvydas Anušauskas apgailestauja, kad Seimas jai nepritarė. Pasak jo, šia rezoliucija parlamentarai siekė paskatinti Užsienio reikalų ministeriją išreikšti protestą prieš katalikiškų organizacijų persekiojimą ir tarptautinių teisės aktų pažeidimą Rusijoje.

Rezoliucijoje buvo priminta, kad šių metų kovo pradžioje Rusijoje prasidėjus totaliniam nevyriausybinių organizacijų patikrinimui buvo ieškoma tariamų užsienio agentų. Taip įvardijamos organizacijos, kurios gaudavo paramą iš užsienio, o naujas nevyriausybinių organizacijų priespaudos įstatymas įpareigojo jas registruotis užsienio „agentais“.

Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ ir Norvegijos Helsinkio komitetas, Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės jau pasisakė prieš tokį nevyriausybinėms organizacijoms daromą prokurorų spaudimą.

Vienas iš rezoliucijos iniciatorių A. Anušauskas pažymėjo, kad Rusija šiurkščiai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kuri draudžia religinėms organizacijoms taikyti nepagrįstus apribojimus. Pasak jo, Rusija nesilaiko ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Vienos susitikimo baigiamajame dokumente apibrėžto valstybių įsipareigojimo gerbti religinių bendruomenių ir bendrijų teisę steigti ir išlaikyti religinių apeigų vietas.

„Rezoliucijos projektas buvo atmestas Seimo daugumos balsais, matyt, vadovaujantis ne pamatiniais demokratijos užtikrinimo principais, bet siekiant pigesnių gamtinių dujų. Apmaudu, kad siekiant tokių pragmatiškų ir energetinę nepriklausomybę paneigiančių tikslų valdančioji socialdemokratų dauguma užsimerkia prieš šiukščiai paminamas žmogaus teises Rusijoje“, - po Seimo posėdžio sakė A. Anušauskas.

Anot jo, buvo tikimasi, kad Seimo delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje iškels šiuos sistemingo katalikiškų bendruomenių persekiojimo faktus ir pareikalaus europinių institucijų apginti Rusijoje persekiojamas katalikiškas bendruomenes.

Rezoliuciją, be A. Anušausko, pasirašė Seimo nariai Emanuelis Zingeris, Andrius Kubilius, Vytautas Juozapaitis, Irena Degutienė, Audronius Ažubalis, Mantas Adomėnas.

Eltos inf.