Socialdemokratų kapituliacija

Kaip ir buvo galima prognozuoti, premjeras Algirdas Butkevičius prezidento rinkimuose nedalyvaus. Lyg ir nenustebino žinia, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) savo kandidatu prezidento rinkimuose nominuoja europarlamentarą Zigmantą Balčytį. Tai reiškia, kad socdemai sudėjo ginklus kovoje dėl „baltųjų rūmų“ jai dar net neprasidėjus.

Juk visi puikiai supranta, kad Z. Balčytis, kaip ir socdemų politinių satelitų „darbiečių“ kandidatas Artūras Paulauskas, yra pasmerktas nesėkmei. Z. Balčyčiui prezidentinės lenktynės bus tik gera proga pasireklamuoti šalies piliečių akyse, stiprinant savo pozicijas vidinėje partinėje kovoje. Tai, kad socdemų kandidatas dalyvaus ir rinkimuose į Europos Parlamentą, nors antrasis prezidento rinkimų turas sutampa su rinkimais į EP, tik įrodo, kad Z. Balčytis nepuoselėja ypatingų ambicijų patekti į antrąjį turą.

Socialdemokratų nusiteikimą iliustruoja dar ir tai, kad jie nenori net aštrios rinkimų kampanijos. A. Butkevičius viešai nerekomenduoja Z. Balčyčiui per rinkimų vajų kritikuoti šalies prezidentės D. Grybauskaitės, o ir pats LSDP kandidatas kol kas laikosi nuosaikiai. „Principas yra aiškus. Per tuos 25 metus mes visada kovojome vienas prieš kitą. Manau, Lietuvoje jau tikrai daug kam yra pabodusi ta kitą kartą visiškai nereikalinga kova“, – LRT teigė Z. Balčytis.

Vadinasi, socialdemokratai žino, kad prezidentė liks antrai kadencijai, ir nenori konfrontacijos su ja. Toks susidūrimas skandintų tiek A. Butkevičiaus vyriausybę, tiek patį premjerą. Todėl geri santykiai su D. Grybauskaite yra būtini norint išlaikyti savo rankose bent vieną galios svertą – vyriausybę.

Nors ši vyriausybė atrodo stabili, ji turi pažeidžiamą vietą – Darbo partiją. Prezidentė visais įmanomais būdais siekia ją eliminuoti iš šalies valdymo. Ko gero, anksčiau ar vėliau jai tai pavyks įgyvendinti. Tuomet D. Grybauskaitės „rožinė svajonė“ – socdemų ir konservatorių vyriausybė – galėtų virsti tikrove. Juk taip D. Grybauskaitė įeitų į Lietuvos istoriją kaip politinių jėgų taikytoja ir vienybės kūrėja.

Paskutinis socialdemokratų sprendimas tik simboliškai konkuruoti su D. Grybauskaite, A. Butkevičiaus ir Z. Balčyčio „katino Leopoldo“ retorika rodo, kad LSDP viršūnėms yra priimtina dabartinė politinių jėgų sankloda, kuri padėtų jiems žūtbūt savo įtakos zonoje turėti vyriausybę.

A. Butkevičiaus atsisakymas mesti iššūkį D. Grybauskaitei pasirodė prieš pat Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti įpareigojimą naujienų agentūros BNS redaktorei atskleisti informacijos šaltinį ir neteisėtomis pripažinti jos namuose, garaže, automobilyje atliktas kratas bei Valstybės saugumo departamento (VSD) sprendimą sušvelninti žurnalistams atskleistos informacijos slaptumo lygį. Matyt, A. Butkevičius, žinodamas apie būsimus sprendimus, kurie išmušė iš jo rankų galimus kozirius kovoje dėl S. Daukanto rūmų šeimininko vietos, atsitraukė.

Juk šie sprendimai reiškia, kad prezidentės „skiepų“ istorija baigta. D. Grybauskaitė po jos netapo labiau pažeidžiama, o, kaip kalbama, socialdemokratams artimas VSD pažymos paviešinimo bylą tyręs prokuroras Gintas Ivanauskas tiesiog pralaimėjo. Šalyje galutinai įsitvirtino „troikos“ – Prezidentūros, prokuratūros ir VSD – hegemonija.

Tad socialdemokratams liko tik be kovos kapituliuoti.