Spalio 14 d. Jono Mažinto knygos „Žmogus ir dangus“ pristatymas

1989–1991 metais lietuviai buvo vieningi. Visus vienijo bendras nepriklausomybės ir laisvės siekis bei virš galvos kabantis galingo priešo negailestingas kardas. Nežinau, kas atsitiko su mūsų tauta po 1991 metų rugpjūčio GKČP pučo pralaimėjimo, po kurio mes tapome laisvi, o Lietuva tapo pripažinta visame pasaulyje. Priešai buvo nugalėti, o lietuviai, vietoj išmintingos savo valstybės kūrybos, pradėjo kovoti tarpusavyje dėl valdžios ir turto. Sausio 13 dieną pirmąjį impulsą davė didieji vadai. Prisiminkime pirmąją Lietuvos premjerę K. Prunskienę ir jos atsistatydinimą, vienadienį premjerą A. Šimėną, V. Landsbergio ir A. M. Brazausko tarpusavio kovą pasibaigusią pastarojo triumfu 1992-ųjų Seimo ir 1993-iųjų Prezidento rinkimuose.

Aš manau, kad didžiausią žalą tautos vienybei, jos sąžinei ir dorovei padarė 1991 metais per anksti ir nevykusiai pradėta privatizacija, virtusi „prichvatizacija“. Kaip bebūtų keista, bet A. M. Brazauskas su savo LDDP, nesustabdė nevykusios privatizacijos. To nepadarė ir V. Ladsbergis – su savo vieninga konservatorių kariauna 1996 metų Seimo rinkimuose atsirevanšavęs Brazauskui už pralaimėjimą ir tapęs vienvaldžiu lyderiu. Nepanorėjo profesorius ir jo ištikima komanda vykdyti „dekgbizacijos“ – gal geriau būtų vadinti desovietizacijos ar liustracijos proceso. O kodėl? Tą sužinosime po 75 metų jau būdami anapilyje, o mūsų vaikus ir vaikaičius vargu ar domins atsakymas į šį klausimą.

Tauta, matydama didžiųjų vadų ir vadukų „karžygiškus“ darbus, nesibaigiančią jų kovą dėl valdžios ir turto, permaitinta nesibaigiančiais korupcijos skandalais ir skandaliukais pasimokė iš „iškilųjų elitinių“ valdžios bei visuomenės veikėjų ir pradėjo elgtis adekvačiai. Beje, klausimas – kuris pirmasis turėtų būti tikinčiu gėrio idealais (Dievu), sąžiningu, doru tautos ir valstybės patriotu – aukšto rango valstybės ir visuomenės veikėjas ar eilinis Lietuvos pilietis? Atsakymas tikriausiai visiems aiškus, kaip ir atsakymas į neužduotą klausimą – o ar taip yra? Man, kaip ir daugeliui mano amžiaus aviatorių, tarybiniais laikais teko matyti gana daug įvairiausių negatyvių pavyzdžių. Bet tokių, apie kuriuos sužinojau mūsų laisvos, nepriklausomos Lietuvos laikais – neteko. Papasakosiu tik du iš jų.

Iš Jono Mažinto knygos „Žmogus ir dangus“. Knygos pristatymas įvyks spalio 14 dieną (šeštadienį), 12 val. (Žirmūnų 1B).

Tai antroji autoriaus knyga apie Lietuvos aviaciją ir aviatorius. Autorius pats skraidė sklandytuvais, lėktuvais, lakūno karjerą baigė orlaivio TU-134 A kapitonu, vėliau dirbo įvairiose Lietuvos aviacijos struktūrose, todėl knygoje skaitytojai ras daug tikroviškų faktų, atskleidžiančių to laikmečio gyvenimą. Knyga skirta visiems, besidomintiems Lietuvos aviacija ir jos istorija.

Susiję:

Jono Mažinto knygos „Žmogus ir dangus“ pristatymas – spalio 14 d.