Štai tokius tekstus prieš daugiau negu dešimt metų rašė Vytautas Landsbergis

Kur antra mergaitė?

Iš pradžių jos buvo dvi. Jų skriauda rėmėsi galų gale pradėta pedofilijos byla. Vyresnė būtų jau devynmetė. Po bendravimo su „dėdėmis“ ji, kaip sako pažįstantieji, vaikščiodavusi su sauskelnėmis. Tyrėjai tas kalbas turėtų patikslinti. Tai šios mergaitės motiną, kuri esą šiuos dalykus leisdavusi, net pristatydavusi skriaudikams dukrą, nušovė kol kas nežinomas asmuo.

Mažoji – tai seniau paimta iš motinos dabar ieškomo įtariamojo Drąsiaus Kedžio dukra, kuri liudijo apie velionį teisėją Joną Furmanavičių ir galimuose pedofilijos nusikaltimuose dalyvavusius dar du asmenis. Psichiatrinė ekspertizė patvirtino vaiko parodymų tikrumą. Ilgiau nei savaitę mergaitė buvo įkurdinta Vaiko raidos centre ir neatiduodama artimiesiems, o nūnai gyvena pas globėją tetą. Ar nebus dedama pastangų ją iš ten atimti – pamatysime. Jau norima iš Neringos Venckienės atimti teisėjos imunitetą. Kam jis kliudo? Iškėlus arba išprovokavus naują – šmeižimo bylą – sumažėtų liudytojų svarbiausioje byloje.

Kol kas esama panašumo į pastangas žlugdyti pedofilijos bylą. Ši kaip tik taip ir atrodo iki J.Furmanavičiaus bei Violetos Naruševičienės nužudymų, kuriuos tirti imtasi gana triukšmingai ir beveik skelbiant D.Kedį tai padarius, o pedofilija vėl tarsi pastūmėta į pašalį. Niekas nežino, dar nenustatyta, ar tikrai D.Kedys šaudė ir šaudė vienas, ar jis pats tebėra gyvas, o gal seniai pakastas juo tik pasinaudojus, kad neprabiltų du nežinia kieno nužudytieji. Vieną žmogų nušovė kaip tik tą dieną, kai jis turėjo duoti parodymus. Atsitiktinumas ar informacijos nutekėjimas? Šių aukų kūnų tyrimas, kaip dabar aiškėja, atliktas netinkamai, galbūt vėl ką nors slepiant. (Tokią turime nuo pat pradžių klastojamą Vytauto Pociūno žūties bylą.)

Po J.Furmanavičiaus mirties savotiški tyrėjai visą savaitę nesusiruošė apžiūrėti jo buto. Abi informacijos iš spaudos, bet juk tikrintinos, jei rimtai tiriama. Nežinia, ar tyrėjai tikrino žinią apie galimas J.Furmanavičiaus ir jo draugų atostogų keliones į Tailandą – žinomą homoseksualaus bei pedofilinio „turizmo“ rojų. Sakoma, tai tik apkalbos, o pats J.Furmanavičius neigęs, kad išvis ten buvęs. Ligi šūvių tik D.Kedys mėgino tirti šią papildomą aplinkybę arba galimybę. Vis dėlto, nustačius žuvusiųjų galimą vaidmenį vietinėje pedofilijos velniavoje, aiškėtų ir daugiau galimų žudymo motyvų, ne tik nuogas tėvo kerštas. Tam reikia realiai tirti pedofilijos bylą. Iš pradžių dažniau skambėjo postringavimai tik apie jos ankstesnį nepateisinamą vilkinimą, galbūt tyčinį, na, ir aptarinėta žmogžudžio arba žmogžudžių paieška. Tačiau tai kitos dvi bylos (tyčinis vilkinimas taip pat būtų nusikaltimas), dar viešai brandinama trečia prieš N.Venckienę, o kur mažamečių mergaičių skriauda, jų byla? Jos nieko nenušaus, tad gal neverta skubėti?

Kita vertus, jeigu įtariamųjų pedofilija nebeliks – o trečiojo, kažkokio Aido, kažin ar ieškota, – tai šią bylą nutraukti kliudys nebent pačių nukentėjusiųjų parodymai. Specialistai pasakytų – kiek metų reikia dar pavilkinti, kad pakartotinai klausinėjami vaikai imtų painiotis. Be to, jie patys turi išlikti ir fiziškai, ir nesugriautos psichikos, o atsitinka visaip. Štai apie vieną mergaitę, vyresniąją, nedaug buvo kalbama, net tyrėjai jos medicininio patikrinimo bei psichologinės ekspertizės nepageidavo, o dabar visai tylu. Klasės auklėtoja spalio viduryje nieko nežinojo apie savo auklėtinę, namuose buvo tamsu. Kur ji? Ar ji bet kada pasiekiama, jeigu teismui reikės?

Seimo komisija tyrė ir nustatė, kad Kauno teisėsauga dirbo nepateisinamai atsainiai ne tik mažosios nukentėjusiosios atžvilgiu. Informacija apie kitos mergaitės galimą tvirkinimą buvo gauta šių metų kovo 6 dieną, o jos motina apklausta tik po 40 (!) dienų, pati mergaitė – dar po savaitės. Iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto tyrimo išvados: „Tačiau nei mergaitės suvokimo psichologinis tyrimas, nei jos kūno tyrimas apylinkės prokuratūroje iš viso nebuvo paskirtas.“ Be komentarų.

O dabar? Prokurorų požiūris suprantamas: mažiau mergaičių – mažiau problemų. Todėl apie antrąją – visiška tyla. Netiriamas galimas nusikaltimas – matyt, ne nusikaltimas todėl, kad netiriamas. Ir neužlipsi ant jokio susidirbusio bičiulio. Bet daugelis pasakytų, kad pats toks požiūris – jau nusikaltimas.

Jei tyrėjai patikimi, tegul bent nurodo žiną, kur antroji mergaitė. Ponia Rimantė Šalaševičiūtė žino, ir to turi pakakti. Kaip ir dar apie pusantro šimto vaikų globos įstaigose; tyrė ir žino, kad buvo skriaudžiami. Galbūt mergaitė saugi. Jeigu nesaugi arba dingo, tai reikia dar vieno tyrimo. Aišku, pirmiausiai reikia, kad būtų Generalinė prokuratūra. Kaip rašo išvadose Seimo komitetas, Generalinės prokuratūros oficialioje informacijoje dėl šių bylų nesama jokių (!) duomenų apie tai, kas kur blogai atliko tyrimą, kas dėl to kaltas, nors būtent „Kauno miesto apylinkės prokuratūra akivaizdžiai vilkino ikiteisminį tyrimą“. Nusikalstamai vilkino ar neįvertino pavojaus, pristigo laiko?

Gali rastis nūnai ir noro numesti didesnę kaltę Kaunui, kai kontroliuojančiame ir prižiūrinčiame Vilniuje – ne geriau. Kylant aukštyn pagal Seimo komiteto išvadas, ir viršesnėje Kauno apygardos prokuratūroje, ir pačioje Generalinėje prokuratūroje vis konstatuojamas grandžių „neveikimas“. Skamba panašiai į sabotažą arba nenorą eiti savo pareigų. Dar viena galimybė – sisteminis atsakomybės pakrikimas Generalinėje prokuratūroje. Pakanka vien palyginti neregėtą šios įstaigos aktyvumą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl susapnuotos dr. Jono Basanavičiaus „nužudymo“ bylos, protu nesuvokiamą padėtį dėl sesers aferų suvaržyto vadovo ir visoje vertikalėje pasikartojantį pasyvumą ypatingais vaikų seksualinio išnaudojimo atvejais.

Vytautas Landsbergis

Susiję:

Šeimų maršo organizatoriams labai konkretus pasiūlymas – laukiamas atsakymas