JAV dvyliktą naktį iš eilės smogė Iranui – karas grasina viso pasaulio ekonomikai

Jungtinės Valstijos dvyliktą naktį iš eilės surengė smūgius Iranui, o konfliktas Artimuosiuose Rytuose kelia vis didesnę grėsmę pasaulinei laivybai, energijos tiekimui ir ekonomikai.

JAV Centrinė vadovybė pranešė, kad naujausių, penkias valandas trukusių smūgių metu buvo atakuoti Irano raketų ir dronų sandėliai, oro gynybos objektai, pakrančių stebėjimo sistemos bei kariniai jūriniai pajėgumai. JAV teigia siekiančios susilpninti Irano galimybes kelti grėsmę laivybai Hormūzo sąsiauryje.

JAV prezidentas Donald Trump pareiškė, kad už kiekvieną Irano ataką prieš laivą Hormūzo sąsiauryje Jungtinės Valstijos sunaikins po Irano tiltą arba elektrinę.

Iranas perspėjo, kad jeigu D. Trump grasinimas būtų įgyvendintas, jo pajėgos atsakytų smūgiais regiono naftos, dujų, elektros ir kitiems ekonominės infrastruktūros objektams. Teheranas taip pat pagrasino neleisti eksportuoti „nė vieno naftos lašo“.

Tai reiškia, kad konfliktas gali būti perkeltas nuo karinių taikinių prie infrastruktūros, nuo kurios priklauso energijos tiekimas ir milijonų žmonių kasdienis gyvenimas.

Padėtį dar labiau apsunkino Jemeno husiai, paskelbę Saudo Arabijos laivybos blokadą Raudonojoje jūroje. Jie teigia raketomis ir dronais atakavę du Saudo Arabijos naftos tanklaivius – „Encelia“ ir „Layla“.

Saudo Arabijos valstybinė žiniasklaida patvirtino, kad „Encelia“ buvo apgadintas ir jo priekinėje dalyje kilo gaisras. Pranešimas apie „Layla“ ataką kol kas nepriklausomai nepatvirtintas. Dalis tanklaivių jau pakeitė kursą, vengdami Bab el Mandebo sąsiaurio.

Taip vienu metu pavojus kilo dviem svarbiems pasaulio energijos tiekimo keliams – Hormūzo ir Bab el Mandebo sąsiauriams.

Hormūzo sąsiauriu 2025 m. pirmąjį pusmetį buvo gabenama apie 20,9 mln. barelių naftos per dieną. Tai prilygo maždaug penktadaliui viso pasaulio naftos produktų vartojimo ir ketvirtadaliui jūra gabenamos naftos. Per šį sąsiaurį taip pat keliauja apie penktadalis pasaulinės suskystintų gamtinių dujų prekybos.

Todėl bet koks ilgalaikis laivybos sutrikimas reikštų ne vien brangesnę naftą. Kiltų dujų, elektros, transporto, trąšų, maisto ir daugelio pramonės prekių kainos.

Rinkos į konflikto plėtrą jau sureagavo. Liepos 23-iosios rytą „Brent“ naftos kaina pakilo iki 96,27 dolerio už barelį – aukščiausio lygio per daugiau kaip šešias savaites.

Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermit Gill perspėjo, kad užsitęsęs Jungtinių Valstijų ir Irano karas gali vėl smarkiai padidinti infliaciją, priversti centrinius bankus kelti palūkanų normas ir stipriai sulėtinti pasaulio ekonomiką.

Užsitęsęs karas galėtų tapti vienu didžiausių pasaulio ekonomikos sukrėtimų nuo COVID-19 pandemijos, ypač jeigu būtų smarkiai sutrikdytas energijos tiekimas ir kartu prasidėtų finansinis nestabilumas.

Pagal pagrindinę Pasaulio banko prognozę pasaulio ekonomikos augimas 2026 m. turėtų sulėtėti iki 2,5 proc., palyginti su 2,9 proc. 2025 metais.

Tačiau blogiausiu atveju, jeigu energijos tiekimo sutrikimai būtų didesni, nei šiuo metu prognozuojama, ir kartu prasidėtų rimtas finansinis nestabilumas, pasaulio ekonomikos augimas galėtų nukristi vos iki 1,3 proc. Oficialiame Pasaulio banko scenarijuje numatyta, kad pasaulinė infliacija tokiu atveju galėtų padidėti iki 4,4 proc.

I. Gill naujausiame interviu „Reuters“ pareiškė, kad blogiausias scenarijus, pagal kurį karo veiksmai truktų šešis mėnesius ar ilgiau, jau artėja prie išsipildymo. Pagal šį scenarijų pasaulinė infliacija galėtų siekti apie 4,5 proc.

Ilgalaikiai karo veiksmai ir žala regiono naftos infrastruktūrai taip pat gali sutrikdyti trąšų, sieros bei kitų žemės ūkiui reikalingų medžiagų tiekimą. Dėl to brangtų žemės ūkio produkcija ir dar labiau didėtų maisto stygiaus pavojus neturtingiausiose valstybėse.

Skaudžiausiai krizė smogtų mažas pajamas gaunančioms ir daug skolų turinčioms šalims. Pabrangus maistui, energijai bei paskoloms, jų vyriausybės būtų priverstos mažinti išlaidas sveikatos apsaugai, švietimui ir socialinei paramai.

Pasaulio banko duomenimis, 32 mažų ir vidutinių pajamų valstybės jau dabar turi rimtų skolų problemų arba susiduria su didele jų tikimybe. Palūkanų normoms dar labiau išaugus, daliai šių valstybių gali prireikti skolų restruktūrizavimo ar net jų dalies nurašymo.

Taigi karas su Iranu jau nėra vien Jungtinių Valstijų ir Irano karinis susidūrimas.

JAV smūgiai Irano raketų, dronų ir oro gynybos objektams, D. Trump grasinimai atakuoti tiltus bei elektrines, Irano pažadai smogti regiono energetikos infrastruktūrai ir husių atakos prieš naftos tanklaivius kelia tiesioginę grėsmę svarbiausiems pasaulio energijos tiekimo keliams.

Kiekviena nauja karo diena didina tikimybę, kad kariniai smūgiai Artimuosiuose Rytuose virs pasauline energetikos, infliacijos, maisto ir skolų krize.

Šaltinis: reuters.com, worldbank.org, eia.gov, eia.gov

Naujausi

„Volkswagen“ pelnas smuko daugiau nei perpus – bus panaikinta apie 50 tūkst. darbo vietųPasaulis · 2026-07-23Wildberries ugnyjePasaulis · 2026-07-23Lietuva yra pasirengusi dalytis savo patirtimi su FilipinaisPolitika · 2026-07-23Apie Rusijos melą: paaiškėjo, kad ne viską primelavo, LRT propagandistai nutylėjo nepatogią faktų dalįNuomonės · 2026-07-22