Šioje istorijoje svarbu atskirti du skirtingus finansavimo mechanizmus, nes juos lengva suplakti į vieną.
Pirmasis yra viešas ir oficialiai paskelbtas JAV Valstybės departamento finansavimo konkursas.
Oficialiame konkurso dokumente Europai numatyta iki 4,9325 mln. JAV dolerių, priklausomai nuo lėšų prieinamumo. Planuojama finansuoti 2–3 projektus, kurių kiekvieno vertė galėtų siekti maždaug 1–3 mln. dolerių.
Programą administruoja JAV Valstybės departamento Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo biuras.
Jos tikslai apibrėžti gana konkrečiai. Tarp finansuotinų temų nurodomi:
– žodžio ir spaudos laisvė;
– nacionalinis suverenitetas;
– masinė ir neteisėta migracija;
– vadinamasis „lawfare“, kai teisės mechanizmai naudojami politinėje kovoje;
– cenzūros ir interneto turinio reguliavimo klausimai;
– religijos laisvė;
– Europos ir JAV politinių sistemų palyginimas;
– Vakarų civilizacinis paveldas ir tapatybė.
Oficialiame JAV dokumente kritiškai vertinama ir dabartinė Europos informacinės erdvės reguliavimo kryptis.
Jame teigiama, kad dalis Europos vyriausybių tolsta nuo bendrų transatlantinių pagrindų dėl supranacionalinio biurokratinio reguliavimo, kritikuojami platūs neapykantos kalbos įstatymai bei interneto turinio kontrolė.
Dokumente taip pat kalbama apie žiniasklaidos reguliuotojų veiksmus prieš kitokią nuomonę skelbiančias žiniasklaidos priemones, prisidengiant kova su „misinformation“ ir „disinformation“.
Taigi tai nėra programa, kurioje abstrakčiai apsiribojama teiginiu, kad bus remiama demokratija. JAV administracija gana aiškiai įvardija problemas, kurias mato Europoje, ir temas, kurių nagrinėjimui ketina skirti pinigus.
Tačiau yra ir antras finansavimo planas.
„Reuters“, remdamasi keturiais su planu susipažinusiais šaltiniais, rugpjūčio 31 d. pranešė, kad D. Trump administracija papildomai ketina skirti apie 4 mln. JAV dolerių dešiniosios arba konservatyvios krypties žiniasklaidos projektams Europoje.
Agentūros duomenimis, šie pinigai būtų dalis mažiausiai 25 mln. dolerių platesnio finansavimo paketo Europos pilietinės visuomenės projektams.
Iš „Reuters“ aprašytų 4 mln. dolerių maždaug 3 mln. būtų skirti projektui, nagrinėjančiam vadinamąjį demokratijos nuosmukį Europoje.
Tarp problemų minimos masinė ir neteisėta migracija, nepriklausomos žiniasklaidos padėtis bei viršnacionalinių institucijų teisėkūros įtaka.
Dar maždaug 1 mln. dolerių būtų skirtas nepriklausomų žurnalistų konsorciumui, kuris nagrinėtų nacionalinio suvereniteto, prigimtinių teisių ir religijos laisvės klausimus.
Čia būtina svarbi išlyga.
Viešo oficialaus dokumento, kuriame būtų paskelbtas būtent šis atskiras 4 mln. dolerių paskirstymas ir konkretūs pinigų gavėjai, kol kas nėra.
„Reuters“ nurodo, kad apie planą JAV Valstybės departamentas Kongresą informavo rugpjūčio 21 d., tačiau agentūra negalėjo nustatyti, kokios konkrečiai Europos žiniasklaidos priemonės, organizacijos ar žurnalistai gaus finansavimą.
Todėl šiandien galima tvirtai pasakyti du dalykus.
Pirma, oficialūs JAV dokumentai patvirtina, kad Valstybės departamentas yra paskelbęs beveik 5 mln. dolerių vertės finansavimo programą Europai, kurioje akcentuojamos tokios temos kaip nacionalinis suverenitetas, migracija, žodžio laisvė, cenzūra, religijos laisvė ir Vakarų tapatybė.
Antra, informacija apie atskirus 4 mln. dolerių konservatyvios krypties žiniasklaidos projektams kol kas remiasi „Reuters“ šaltiniais, o ne viešai paskelbtu gavėjų sąrašu.
Šių dviejų sumų negalima automatiškai sudėti ir teigti, kad tai viena programa. Tai skirtingi finansavimo planai.
JAV Valstybės departamentas savo veiklą pristato kaip priemonę žodžio laisvei, demokratijai, žmogaus teisėms ir transatlantiniams ryšiams stiprinti.
Valstybės departamento atstovas „Reuters“ taip pat pabrėžė, kad Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo biuras nefinansuoja politinių partijų.
Tačiau dalis Europos politikų į naują JAV kryptį žiūri gerokai atsargiau.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot dar liepą pareiškė, kad Prancūzija ir Europa netoleruos užsienio kišimosi į rinkimų procesus, nepriklausomai nuo to, iš kurios valstybės toks kišimasis kiltų.
Diskusijos esmė todėl nėra vien pinigų suma.
JAV ir Europos valstybės daugelį metų finansavo žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų ir demokratijos programas kitose šalyse, aiškindamos tai nepriklausomos žiniasklaidos, pilietinės visuomenės ir demokratinių institucijų stiprinimu.
Donald Trump administracijos atveju išsiskiria tai, kad politinė ir ideologinė finansuojamų projektų kryptis apibrėžiama gerokai atviriau.
Tarp prioritetų atsiranda temos, tiesiogiai sutampančios su dabartinės JAV administracijos politine darbotvarke: migracijos ribojimas, nacionalinio suvereniteto stiprinimas, kritika viršnacionalinėms institucijoms, religijos laisvė, interneto cenzūra ir Vakarų civilizacinė tapatybė.
Todėl Europoje neišvengiamai kyla klausimas, kur baigiasi demokratijos ir žodžio laisvės rėmimas ir kur prasideda bandymas daryti įtaką Europos politinei bei informacinei erdvei.
Lietuvai ši istorija taip pat potencialiai aktuali.
Oficialiame JAV konkurse geografinė teritorija apibrėžta kaip Europa, o tarp tinkamų pareiškėjų nurodytos ir už JAV ribų veikiančios nevyriausybinės organizacijos, aukštosios mokyklos bei kai kurios verslo įmonės.
Tai reiškia, kad Lietuvos subjektai pagal konkurso taisykles galėjo teikti paraiškas. Paraiškų priėmimas baigėsi rugpjūčio 12 d.
Tačiau šiuo metu nėra viešų duomenų, kad kuri nors Lietuvos žiniasklaidos priemonė, žurnalistas ar organizacija jau būtų pasirinkta finansavimui pagal „Reuters“ aprašytą atskirą programą.
Todėl svarbiausia bus galutinis pinigų gavėjų sąrašas.
Jeigu jis bus paskelbtas, bus galima tiksliai nustatyti, kurios Europos žiniasklaidos priemonės ir organizacijos gauna JAV valstybės finansavimą, kokias veiklas jos vykdys ir ar tarp gavėjų yra Lietuvos subjektų.
Šaltinis: simpler.grants.gov, apply07.grants.gov, reuters.com
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje




























































































































Komentarai
Komentarų dar nėra.