Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Paprastai tariant, sistema veiktų taip: Lietuvos ir Latvijos pramonės įmonėse, pirmiausia cemento gamyklose, susidarantis CO₂ būtų surenkamas, kad nepatektų į atmosferą. Tada jis būtų transportuojamas į Klaipėdos uostą, čia perkraunamas į specialius laivus ir gabenamas į nuolatinio saugojimo vietas Šiaurės jūros regione.
Taigi Klaipėdoje iš esmės būtų statomas savotiškas CO₂ uostas.
Projektą „KN Energies“ vysto kartu su „Akmenės cementu“, Latvijos cemento gamintoja „Schwenk Latvija“ ir kitais partneriais. Planuojama, kad terminalas galėtų perkrauti iki maždaug 2,8 mln. tonų CO₂ per metus, o komercinė veikla prasidėtų 2032 m.
Visa Lietuvos ir Latvijos CO₂ surinkimo, transportavimo ir saugojimo sistema vertinama maždaug 1 mlrd. eurų, o vien Klaipėdos terminalui gali prireikti 200–300 mln. eurų.
„KN Energies“ yra skelbusi, kad terminalui sieks gauti apie 100 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Galutinė projekto kaina ir visa finansavimo schema dar nėra nustatytos. Galutinį investicinį sprendimą planuojama priimti iki 2028 m. pirmojo ketvirčio.
2026 m. gegužės 27 d. Vyriausybė terminalą pripažino valstybei svarbiu projektu. Toks statusas leidžia greičiau atlikti teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų išdavimo procedūras bei sudaro geresnes galimybes siekti Europos Sąjungos finansavimo.
Dabar žengiamas dar vienas žingsnis. Energetikos ministerija siūlo CO₂ terminalą oficialiai įtraukti ir į Lietuvos energetikos sistemą, suteikiant jam energetikos objekto statusą. Tam rengiamas Energetikos įstatymo pakeitimas.
Ministerijos teigimu, toks statusas reikalingas tam, kad būtų aišku, pagal kokias taisykles terminalas bus valdomas ir prižiūrimas. Kartu Lietuvoje būtų kuriama nauja CO₂ surinkimo ir transportavimo infrastruktūra.
Taigi planas paprastas: dalį gamyklose susidarančio CO₂ surinkti, užuot išleidus jį į atmosferą, atgabenti į Klaipėdą, pakrauti į laivus ir išplukdyti nuolat saugoti į Šiaurės jūros regioną.
Tačiau kol kas lieka svarbus klausimas – kas už visa tai sumokės. Jei vien terminalas kainuos iki 300 mln. eurų, o apie 100 mln. eurų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos, likusios projekto finansavimo dalies galutinė struktūra dar nėra aiški.
Šaltinis: lrv.lt, e-seimas.lrs.lt, am.lrv.lt
Komentarai
Komentarų dar nėra.