Lietuva rengia planą galimam „airBaltic“ skrydžių mažinimui ar pasitraukimui

Latvijos oro bendrovei „airBaltic“ susiduriant su rimtais finansiniais sunkumais, Lietuva rengia atsarginį planą tam atvejui, jeigu bendrovė sumažintų skrydžių iš Lietuvos apimtis arba apskritai pasitrauktų iš šalies.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas ketvirtadienį Klaipėdoje pareiškė, kad toks scenarijus Lietuvai būtų labai nemalonus ir bent trumpuoju laikotarpiu sukeltų sukrėtimą. Vis dėlto, pasak ministro, rizika šiuo metu yra valdoma.

„Kitą savaitę susitinku su Lietuvos oro uostų vadovybe ir yra ruošiamas planas, kaip trumpuoju laikotarpiu reaguoti, jeigu „airBaltic“ sumažintų skrydžių apimtis arba apskritai juos nutrauktų“, – BNS sakė J. Taminskas.

Ministras kartu paragino nekelti panikos ir iš anksto „nekrūpčioti“. Jo teigimu, „negalima laidoti „airBaltic“, kol dar gyva“, nes bendrovė šiuo metu toliau skraidina keleivius ir vykdo suplanuotas operacijas.

J. Taminsko vertinimu, net ir „airBaltic“ pasitraukus iš Lietuvos jos vieta ilgainiui neliktų tuščia. Atsiradusias kryptis galėtų perimti kitos oro bendrovės, ir tai nebūtinai turėtų būti tik pigių skrydžių vežėjai. Tačiau naujų oro linijų pritraukimas užtruktų, todėl pirmuoju laikotarpiu keleiviai galėtų susidurti su mažesniu tiesioginių skrydžių pasirinkimu.

Susirūpinimas kilo dėl sparčiai blogėjančios Latvijos nacionalinės oro bendrovės finansinės padėties. Pirmąjį 2026 m. ketvirtį „airBaltic“ patyrė 70,1 mln. eurų nuostolių – 2,4 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai nuostoliai siekė 29,3 mln. eurų. Bendrovė aiškino, kad didelę nuostolių dalį lėmė JAV doleriais išreikštų ilgalaikių įsipareigojimų perskaičiavimas, todėl dalis nuostolio yra apskaitinė, o ne tiesioginis pinigų praradimas.

Balandžio 16 d. Latvijos parlamentas pritarė 30 mln. eurų trumpalaikei valstybės paskolai „airBaltic“. Ji skirta sušvelninti Artimųjų Rytų konflikto, išaugusių degalų kainų ir kitų išorinių veiksnių poveikį bendrovės finansams. Paskola kartu su palūkanomis turi būti grąžinta iki rugpjūčio 31 dienos.

Tačiau vien šios paramos nepakanka – „airBaltic“ kreipiasi į obligacijų turėtojus dėl naujo trumpalaikio finansavimo, o kredito reitingų agentūra „Fitch“ bendrovės kapitalo struktūrą pavadino netvaria. Skaičiuojama, kad 2026 m. oro bendrovei gali trūkti apie 156 mln. eurų laisvo pinigų srauto. „AirBaltic“ taip pat nebuvo papildžiusi pagal 2029 m. obligacijų sąlygas privalomo rezervo, todėl išaugo įsipareigojimų nevykdymo rizika.

Latvijos vyriausybė tuo pat metu derasi su neįvardytu strateginiu investuotoju. Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergs teigia, kad pagrindinė sąlyga investuotojui būtų išsaugoti „airBaltic“ bazę Rygos oro uoste. Vyriausybė tikisi, kad investuotojas suteiktų ne tik papildomų pinigų, bet ir padėtų pertvarkyti bendrovę bei užtikrinti jos ilgalaikę veiklą.

„AirBaltic“ problemos svarbios ir Lietuvai, nes bendrovė iš Vilniaus bei Palangos vykdo daug regioninių ir jungiamųjų skrydžių. Staigus jų sumažinimas paveiktų ne tik keleivius, bet ir Lietuvos oro uostų maršrutų tinklą.

Todėl Lietuvos rengiamas planas kol kas yra atsargumo priemonė, o ne ženklas, kad „airBaltic“ pasitraukimas jau nuspręstas. Tačiau bendrovės finansinė padėtis rodo, kad toks scenarijus nebėra vien teorinis, todėl valstybė ruošiasi galimam skrydžių sutrikimui ir kitų oro vežėjų pritraukimui.

Naujausi

Iš Konstitucijos 2 straipsnio liko tik deklaracijaNuomonės · 2026-07-23Marco Rubio ir Sergejus Lavrovas Maniloje aptarė karo Ukrainoje pabaigąPasaulis · 2026-07-23Sinkevičius užtikrino ukrainiečiams ne mažesnę kaip 0,25 proc. BVP paramą Ukrainos gynybaiPolitika · 2026-07-23Prezidentė Grybauskaitė: arba atsiklaupi, arba esi priešasPolitika · 2026-07-23