Rugpjūčio 27 d. rengiamu laišku keturios valstybės siekia atnaujinti Briuselyje įstrigusias diskusijas.

ES yra įšaldžiusi daugiau kaip 200 mlrd. eurų Rusijos suverenaus turto, tačiau iki šiol Ukrainai daugiausia naudojamos jo generuojamos pajamos, o ne pati pagrindinė suma. Belgija anksčiau blokavo radikalesnį variantą, perspėdama dėl teisinių ir finansinių rizikų.

Ir čia verta prisiminti Lietuvos lyderystę.

Kol didžiosios Europos sostinės svarstė, Vilnius šį klausimą kėlė jau seniai. Dar gegužės 11 d. Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys Briuselyje tiesiai pareiškė: „turime sugrįžti prie įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos reikmėms klausimo“. Liepą jis pakartojo, kad Rusija turi mokėti reparacijas už savo padarytą žalą.

Taigi šiandien keturios ES valstybės faktiškai grįžta prie krypties, kurią Lietuva jau kurį laiką stumia į Europos darbotvarkę.

Lietuvos tarp šio konkretaus keturių valstybių laiško signatarų nėra. Tačiau principas lieka lietuviškai aiškus: už Ukrainos sunaikinimą turi mokėti agresorė Rusija, o ne Europos mokesčių mokėtojai.

Maža Lietuva šiuo klausimu ir vėl pasirodė greitesnė už didelę Europos politinę mašiną.

Šaltinis: reuters.com

Naujausi

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi