Mūsų elito veidai ir „Veido“ elitas(29)

Elitas... Žodis iš prancūzų élite reiškia geriausias, rinktinis , o kiek plačiau, jeigu jau imtume gilintis į terminą – elitu vadintini žmonės arba grupė žmonių, turinčių ypatingų asmeninių ir profesinių savybių.

Jie neprašo, bet šios savybės juos kitų akyse padaro tarsi išrinktaisiais vienoje ar kitoje visuomenės gyvenimo srityje. Visuomenė, tauta, partija renka iš savo tarpo į save panašų – pavyzdį, su kuriuo galima eiti, kuris gali vesti, kuriuo galima pasitikėti, į kurį norėtųsi panašėti ir juo tikėti.

Filosofas Arvydas Šliogeris negailestingai sviedžia: „Apie dabartinį mūsų elitą galima pasakyti štai ką: tai tamsūs, bailūs, kvaili, žiaurūs, agresyvus, godūs, klastingi, gudrūs, demoralizuoti egoistai, nė iš tolo nematantys valstybės idėjos ir net vadinamąjį valstybingumą traktuojantys vien instrumentiškai, kaip savo intereso tenkinimo įrankį“ (už citatą dėkoju Algirdui Endriukaičiui). VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius pritaria: „kai kurie politinio elito atstovai pagal savo intelektualumą, išsilavinimą ir kultūros lygį galėtų lygintis su tarpukario Lietuvos batsiuviais“.

Su tarpukario batsiuviais lygintinas, deja, gal ne tik politinis elitas...

Priešpaskutinę spalio savaitę žurnalo „Veidas“ viršelyje sustingo penkių Lietuvai gerai žinomų asmenų portretai. Po jų kojomis rašoma: „Veidas“ supažindina su Lietuvos elitu, kuris lemia mūsų valstybės dabartį ir lems ateitį“. Matome vieną moteriškę ir keturis vyrus. Ar tai jie yra rodyklės į mūsų ateitį?

Pastūmėkime į šalį prezidentę Dalią Grybauskaitę (kaip iš tiesų daug ką lemiančią pagal savo pareigas) ir arkivyskupą Sigitą Tamkevičių (kaip tikinčiųjų ganytoją, visai nederantį prie šio ketverto, o foto montaže lyg besimeldžiantį už visą ketveriukę). Likęs trejetas kelia labai ryškias asociacijas: Nerijus Numavičius – „Maksima“ prekybos tinklas prie jūsų durų, Alfredas Bumblauskas – LRT televizijos šou jūsų namuose, Vitas Vasiliauskas – „Snoras“ ir kiti bankai jūsų piniginėje.

Ar tie žmonės tikrai yra mūsų, mano elitas? O gal tai tik „piaras“, žurnalo reklaminis konstruktas? Pažvelkime atidžiau.

Aštuntą kartą „Veidas“ (nr. 43) „imasi misijos įvardyti ir iš arčiau pažvelgti į asmenis /.../, nuo kurių veiklos iš esmės priklausys, kokią Lietuvą regėsime ateityje“ (nuo čia ir toliau visos citatos yra paimtos iš šio žurnalo, jei nenurodyta kitaip – LVM). Tą įtakingiausiųjų sąrašą redakcija sudarė, apklausdama Seimo narius bei aukščiausio rango – įskaitant merus – valstybės tarnautojus.

Sociologija toks dalykas, kad ko paklausi, tą ir gausi, todėl save gerbiantys apklausų organizatoriai stengiasi atskleisti, ko klausinėjo, kaip klausinėjo, kiek apklausė bei kas tokie buvo klausiamieji ir kokia forma buvo pateikiami klausimai. „Veido“ apklausos techninė pusė intriguoja – įtakingiausieji rinko dar įtakingesnius pripažindami juos elitu.

Apsidrausdamas „Veidas“ teigia, kad apklausa nepretenduoja į tikslumą ar moksliškumą. Vadinasi, jeigu įtakingiausių Lietuvos piliečių, arba elito sąrašas būtų pigiai sudarytas žurnalo leidėjo dr. Algimanto Šindeikio kabinete, jis turėtų tą pačią vertę. O gal didesnę.

Kaip fikcija. Akivaizdu, jeigu apklausa būtų atliekama tarp Lukiškių kalėjimo gyventojų, sąrašas, be abejo, būtų kitoks, bet...

šiandienos realybės suvokimui, istorijai ir mokslui būtų tiek pat vertingas, kiek bobutei pernykščiai horoskopai. „Veidas“ visada pretendavo į žurnalistikos elitą.

Ir toks gal yra savo skaitytojų akyse. Jis gal vienintelis leidinys, atvirai savo metrikoje skelbiantis, kad jo tiražas audituojamas.

Paprastai kalbant – savo tiražo skaičių leidinys nemeluoja. Gal ir taip: skaitytojui nesunku patikėti, nes tiražas...

audituojamas, bet – simptomiška – neskelbiamas. Taip ir su apklausa: ji nepretenduoja į tikslumą, bet „Veido“ elito nuotraukos ir tekstai apie išrinktuosius verčia jais žavėtis net jeigu jų veikloje, kalbant sovietine terminologija, yra „vis dar pasitaikančių trūkumų“.

Tad ir mes, nepretenduodami į tikslumą bei moksliškumą, peržvelkime tuos įvairių sričių įžymybių dešimtukus. Kiekviename sąraše rasite bent vieną du asmenis, kuriuos skaitytojai mieliau matytų gerai ir labai gerai izoliuotose patalpose. Bandykime įvertinti, kaip kuriamas elitas, žvelgdami į „Veido“ surūšiuotus įvairių sričių Lietuvos veikėjų dešimtukus. Štai jie, įtakingiausi, bet ar elitas, spręskite patys.

Apie politikus. D. Grybauskaitė ir A. Butkevičius, kaip ir dera, ryškūs lyderiai, balų skaičiumi bene trigubai, visa šimtine, lenkiantys buvusį premjerą A. Kubilių. Tarp 1, 2 vietų ir 3-osios (Kubilius) gili praraja.

Niekas, o niekas, nė per žingsnį nepriartėja, niekas negali jų pakeisti, prilygti įtakingiausiems politikams. V. Adamkus ir V. Landsbergis yra greta, V. Uspakichas tik šeštas. Dešimtuko gale – V. Tomaševskis (9 vieta), žinomas kaip įtakingas antikonstitucinis veikėjas, be kita ko, atrodo, labiausiai galintis įtakoti Vyriausiąją rinkimų komisiją, ir A. Zuokas, mirtinai praskolinto Vilniaus meras, anksčiau save ilgai vadinęs verslininku ir žurnalistu, dabar dar žinomas Abonento pravarde.

Verslininkai, įmonių ir verslo organizacijų vadovai. Apie D. Mockų, sąraše antrą, koncerno „MG Baltic“ prezidentą (prekyba, leidyba, televizija, alkoholio gamyba), „Vilniaus dienoje“ rašoma (citata iš „Veido“) kaip „apie dantis šiepiantį, lavonais savo verslo kelią pažymėjusį D. Mockų“; kita citata: „su D. Mockumi niekas nenori dirbti, kai kalbama apie užsakymus, bendrų verslų steigimą“. A. Janukonis dešimtuke trečias – anksčiau žinomas kaip „Rubicon“, dabar „Icor“ vienas savininkų, kuris „vadovaujasi principu „tikslas pateisina priemones“. Charakteringa citata: „Jei į sostinės šilumos ūkį nebūtų buvę įleisti šie [„Rubicon”] verslininkai, šiandien turėtume 20 – 25 proc.

mažesnę kainą“. A. Janukonio pavyzdžiu galime pastebėti, kaip įdomiai skaičiuojam balai. „Veido“ apklausoje jam skirta net vienu balu daugiau už Valdą Adamkų ir net aštuoniais daugiau, negu Vilniaus arkivyskupui metropolitui.

Teisėjai ir jėgos struktūrų, slaptųjų tarnybų vadovai. Jų nereikia pristatinėti ir net minėti pavardžių: aukščiausiojo teismo pirmininkas, pažeidęs nekaltumo prezumpciją ir savo nenuteistą kolegę viešai pavadinęs teisėsaugos pūliniu; buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas, įvedęs Konstitucijos dvasios terminą; policijos generalinis komisaras, naują karjeros pakilimą paženklinęs brutaliu „Garliavos maišto“ malšinimu; prokuroras, vadinamas Generaliniu, STT, VSD vadovai...

Įdomu, kaip šiame būryje jaučiasi šio elito dešimtuką užbaigiantis advokatas, signataras K. Motieka?

Įtakingiausi valstybės tarnautojai labai įdomiai hierarchizuojami. Pavyzdžiui, kodėl finansų viceministras E. Žilevičius yra įtakingesnis už Valstybės kontrolierę G. Švedienę (antra vieta dešimtuke)?

Kodėl kariuomenės vadas mažiau įtakingas už Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkę arba Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą, arba Vyriausybės kanclerį? Argi pareiga, įstatymas, pagaliau sąžiningumas leidžia valstybės tarnyboje būti daugiau ar mažiau įtakingam?

Ak, nebūkime naivūs, pažvelkime į įtakingiausius švietimo ir mokslo srities lyderius. Šios grupės viršūnėje tupi Alfredas Bumblauskas, istorikas, VU profesorius.

Šalia jo, tik vienu balu mažiau turi MRU rektorius A. Pumputis; visi kiti rektoriai, mokslo vyrai, įskaitant ir Mokslų akademijos prezidentą V. Razumą, toli atsilieka, o VGTU rektorius nuo A. Bumblausko – net 63 balais.

Sakysite, štai ką reiškia televizija, juk A. Bumblauskas labiausiai žinomas LRT televizijos šou dalyvis, dabar Lyderių turnyro „Žinių riteriai ir damos“ vienas vedėjų.

Tiesa, laidos vedėjos Jurgitos Jurkutės pavardė anonsuose rašoma pirma, nepaisant, kad prie A. Bumblausko pažymima – „prof.“

Prie damos pavardės „akt.“ kažkodėl nerašoma – ir taip žinoma, kad ji aktorė.

A. Bumblauskas nei dega, nei skęsta (įsiveskite paieškoje „Kokia etika tokia ir estetika”- suprasite), jis – neabejotinas mokslo ir švietimo įtakingiausias, ... kol matomas ekrane, ir tebėra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkas.

Įtakingiausi medikai yra sveikatos apsaugos įstaigų vadovai, dauguma chirurgai. Kokią įtaką jie daro sveikajai visuomenės daliai, būtų įdomu sužinoti, bet tai daugeliui nežinoma. Chirurgo įtaka labiausiai juntama, atsigulus ant operacinio stalo.

Paskutinis dešimtukas sudėliotas iš trijų grupių: žurnalistų, kunigų ir visuomenės veikėjų. Keturi žiniasklaidos veikėjai: E. Jakilaitis, LRT laidų vedėjas, A. Siaurusevičius, LRT generalinis direktorius, nuo savo valdinio atsiliekantis tik vienu balu, M. Garbačiauskaitė-Budrienė, „Delfi“ vyr. redaktorė, ir R. Valatka, „15min.lt“ vyr.

redaktorius. Kas visiems bendra?

Tai žurnalistinės etikos principų ignoravimas ir nesunkiai iššifruojama tarnystė politiniam, oligarchiniam, „okupaciniam“ elitui. Skaitytojas neabejotinai pasigenda Ritos Miliūtės, dar vienos kitos pavardės, kuri labai pritaptų prie šio sąrašo.

Tyrimą baigia trys religijos veikėjai su labai nedideliu balų kraičiu, o iš keturių įtakingiausių visuomenės veikėjų, pasirodo, du yra bankininkai: G. Nausėda, kukliai pristatomas kaip ekonomistas (iš tiesų – SEB banko prezidento patarėjas), ir N. Mačiulis, ekonomistas (iš tiesų – Swedbank vyriausiasis ekonomistas); trečią vietą pasidalijo du: VDU profesorius E. Aleksandravičius (tik prie jo vienintelio pavardės yra prierašas „intelektualas“, čia toks pokštas, ar ką? ) ir D. Pūras, vaikų psichiatras, ypač išgarsėjęs dėl Garliavos vaikų.

Kad intelektualas – nerašoma.

*

Padaryti gilesnių apibendrinimų nepavyks dėl jau minėtų priežasčių – nėra jokio atsparos taško bent kiek gilesnei šios apklausos analizei. Apklausos iniciatoriams to gal ir nereikia.

„Veidas“, painiodamas įtakos (turtu, pareigomis, ryšiais) ir elito sąvokas rimtu „veidu“ nori mums įteigti: štai jis, mūsų elitas, eikite su juo, eikite paskui jį, darykite kaip jis, mokykitės iš jo. „Elitas“, be abejo, pritaria.

Štai buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Konstitucijos dienai skirtoje diskusijoje prezidentūroje rimtu veidu cituoja „Veido“ užsakytus tyrimus: ... 70 proc.

apklaustų žmonių sakė, kad jie nėra skaitę Konstitucijos, ir tiek pat atsakė, kad jie norėtų, kad Konstitucija būtų keičiama. Išvada: tie žmogeliai nieko nesupranta.

Ar ponui Kūriui žinoma, kad 95 procentai žmonių niekada nėra skaitę naudojimosi liftu taisyklių? Ir...

važinėja. Ar to teisininko minėto tyrimo kartais neatliko ta pati firma įspūdingu pavadinimu „Prime consulting“?

„Veido“ redakcijos užsakymu atlikusi apklausą šių metų pradžioje? Ji vadinosi „Įtakingiausieji Lietuvoje, visuomenės nuomone, pagal sritis (gyventojų apklausa, proc. )“ ir nedaug skyrėsi nuo aptariamos. Įtakingiausieji kiek susikeitė vietomis, bet yra ir įdomybių – tarp įtakingų valstybės tarnautojų penktoje vietoje buvo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas (o juk, jeigu rinkimų komisijos pirmininkas yra įtakingas, tuo reikalu privalėtų susidomėti prokuratūra), tarp įtakingų žurnalistų – trečioje vietoje – Rita Miliūtė. Todėl ir tą tyrimą galima laikyti tik propagandiniu triuku arba profanacija: apklausta vos 500 žmonių ir tik didžiuosiuose miestuose, o tai dar ne Lietuva.

Kai kas, žinoma, pasijus prisiglaudęs prie tikrai įtakingo „elito“, tada gal bus pakviestas į LRT R. Miliūtės laidą, o gal net bus įsileistas padėstyti savo išmintį „Delfyje“ arba „Lietuvos ryte“.

Suprantama, toli gražu ne visi „Veido“ išvardinti žmonės (atsargiausiai derėtų žvelgti į tuos, kurie yra „įtakingi“ tiesiog pagal pareigas ir tiesioginį darbą) verti ironijos, sarkazmo ar paniekos. Ne visiems iš jų tautiškumas, valstybingumas, patriotizmas, pagaliau, tiesa ir teisingumas, garbė ir padorumas tereiškia kliūtį į sotų, nors nelabai ramų gyvenimą už „elito“ tvoros.

Mums „Veido“ tyrimas padės lengviau atskirti vienus nuo kitų. Ačiū žurnalui už tai.

*

ŽURNALO „VEIDAS“ ELITAS, LEMIANTIS LIETUVOS ATEITĮ

„Veidas“, 2013 m. spalio 21 d., Nr. 43.

Įtakingiausi politikai

1.D. Grybauskaitė (153), 2. A. Butkevičius (138 balai), 3. A. Kubilius (48 balai), 4. V. Adamkus (42), 5. V. Landsbergis (36), 6. V. Uspakichas (22), 7. Z. Balčytis (18), Europos parlamento narys, 8. B. Bradauskas (17), Seimo narys, 9. V. Tomaševskis (16) LRA lyderis, 10. A. Zuokas (15).

Įtakingiausi verslininkai, įmonių ir verslo organizacijų vadovai

1. R. Dargis (113), Pramoninkų konfederacijos vadovas, 2. D. Mockus (73), koncerno „MG Baltic“prezidentas, 3. A. Janukonis (43), koncerno „Icor“ valdybos pirmininkas, 4. D. Arlauskas (39), Verslo darbdavių konfederacijos gen. direktorius, 5 – 6.

N. Numavičius, „Vilniaus prekyba“, J. Karbauskis, Agrokoncernas (po 33), 7. T. Barštys, 8. A. Rakauskas, „Senukų“ prekyba, 9 – 11. V. A. Bumelis, „Biotechpharma“, A. Kondrusevičius, „Linava“, V. Kučinskas, „Arvi“.

Įtakingiausi teisininkai, teisėtvarkos institucijų lyderiai

1. G. Kryževičius (89), Aukščiausiojo teismo pirmininkas, 2. E. Kūris (66), pristatomas kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, 3. S. Skverelis (63), policijos generalinis komisaras, 4. V. Nekrošius (48), VU profesorius, 5. S. Urbanavičius (39), STT vadovas, 6. D. Valys (36), generalinis prokuroras, 7. V. Greičius (35), Aukščiausiojo teismo teisėjas, 8. G. Grina (30), VSD vadovas, 9. J. Prapiestis (24), Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, 10. K. Motieka (23), advokatas.

Įtakingiausi valstybės tarnautojai

1. E. Žilevičius (68), Finansų viceministras, 2. G. Švedienė (64), Valstybės kontrolierė, 3. V. Vasiliauskas (53), Lietuvos banko valdybos pirmininkas, 4. Ž.

Plytnikas (41), Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas, 5. A. Mačiulis (35), Vyriausybės kancleris, 6 – 7. R. Baškytė, Saugomų teritorijų tarnybos direktorė; D. Korsakaitė, Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė (po 32 balus), 8.

I. Šimonytė (29), Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, 9 – 10.

J. Milius, Maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, A. Pocius, Kariuomenės vadas (abu po 27).

Įtakingiausi švietimo ir mokslo darbuotojai

1. A. Bumblauskas (78), istorikas, VU profesorius, 2. A. Pumputis (77), MRU rektorius, 3. V. Raumas (55), MA prezidentas, 5. R. Žaliūnas (49), Sveikatos mokslų universiteto rektorius, 6. J. Banys (47), l.e.p. VU universiteto rektorius, 7. Z.Lydeka (28), VDU rektorius, 9. E. Butkus (23), VU mokslo reikalų prorektorius, 10. A. Janiūnas (15), VGTU rektorius.

Įtakingiausi medikai, sveikatos apsaugos įstaigų vadovai

1. R. Benetis (89), Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, 2. L. Labanauskas (66), Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas, 3. V. Sirvydis (62), širdies chirurgas, VU profesorius, 4. J. Pundzius (52), Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos vadovas, 5. K. Vitkus (40), Santariškių klinikos Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro direktorius, 6. A. Sasnauskas (36), Ligonių kasos direktorius, 7. P. Šerpytis (30), kardiologas, Santariškių klinikų gen. direktoriaus patarėjas, 8.

K. Strupas (20), chirurgas, santariškių klinikų l.

e. p. gen. direktorius, 9.

A. Laucevičius (18), kardiologas, buvęs ilgametis Santariškių klinikų vadovas, 10.

G. Uždavinys (18), širdies chirurgas, VU profesorius.

Didžiausią įtaką visuomenės nuomonei darantys žiniasklaidos, religijos, visuomenės veikėjai

Žiniasklaidos veikėjai: 1. E. Jakilaitis (65), LRT laidų vedėjas, 2. A. Siaurusevičius (64), LRT generalinis direktorius, 3. M. Garbačiauskaitė-Budrienė (56), „Delfi“ vyr. redaktorė, 4. R. Valatka (49), „15min.lt“ vyr. redaktorius.

Religijos veikėjai: 1. G. Grušas (35), Vilniaus arkivyskupas metropolitas, 2-3. R. Domeika (28), Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčios rektorius, 2-3. S. Tamkevičius (28), Kauno arkivyskupijos metropolitas Vyskupų konfederacijos pirmininkas.

Visuomenės veikėjai: 1. G. Nausėda (46), ekonomistas, 2. N. Mačiulis (14), ekonomistas, 3. E. Aleksandravičius (10), VDU profesorius, intelektualas, 3. D. Pūras (10), vaikų ir paauglių psichiatras, apžvalgininkas.