Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Narystės vienoje ar kitoje organizacijoje įtaka šalies ekonominiam gyvenimui turėtų būti matuojama ilgesnio laikotarpio nei dešimtmetis matais. Jeigu vertintume mūsų šalies realius pasiekimus 2004-2014 metais tų lūkesčių, kuriuos puoselėjo Lietuvos gyventojai prieš įstojimą į Europos Sąjungą (ES), kontekste, tai tektų konstatuoti, kad nemažai vilčių liko neįgyvendinta.
Teisingumo vardan reikia pripažinti, kad, kaip ir prieš bet kokį tolesnės šalies raidos kryptį lemiantį strateginį sprendimą, lūkesčių kartelė paprastai yra iškeliama pernelyg aukštai. Tą patį galima pasakyti, pavyzdžiui, ir apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, kuomet didelė gyventojų dalis tikėjo, jog pakaks vienos kartos Skandinavijos šalių gyvenimo lygiui pasiekti.
Kita vertus, dešimtmečio patirtis leidžia atsakyti į klausimą, ar pasirinktas sprendimas buvo teisingas, ar ne. Kad ir kaip bebūtų, narystė ES buvo toks politinis aktas, kuriam beveik neįmanoma surasti rimtų alternatyvų nei prieš dešimtmetį, nei dabar, nei veikiausiai po dešimtmečio.
Prieš dešimt metų dar buvo galima samprotauti apie Lietuvos narystės NATO alternatyvas ar neutraliteto politikos paieškas, nors ir tai vertinant iš šiandienos pozicijų atrodo mažų mažiausia naiviai. Šiuo metu galima ginčytis, ar Lietuva turėtų skubėti įsivesti eurą 2015 metais, ar ji galėtų padaryti tai po kelerių metų, o gal pavyktų apskritai išsiversti be bendrosios ES valiutos, ir tokia diskusija nebūtų beprasmė.
Tuo tarpu narystė ES iš esmės neturėjo dėmesio vertų konkurentų, kadangi jos prasmė ir nauda buvo sunkiai nuginčijama ir teoriniu, ir praktiniu požiūriu.
Lietuvos narystės ES rezultatus norėtųsi pirmiausia įvertinti ekonominės pažangos aspektu. Pamatinis narystės tikslas buvo modernizuoti šalies ūkio sistemą, sudaryti sąlygas įsilieti jai į tarptautinę rinką ir veikti globalios konkurencijos sąlygomis.
Galima drąsiai teigti, kad šis uždavinys buvo įgyvendintas. Šiandien Lietuvos verslas yra pajėgus dirbti bet kokiose valstybėse ir gali perorientuoti savo prekių srautus į tas geografines rinkas, kurios teikia didžiausią grąžą.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksalu, tačiau net tą aplinkybę, kad įstojus į ES keletą metų iš eilės didėjo Lietuvos eksporto į Rusiją lyginamoji dalis visame eksporte, vertinčiau kaip mūsų ekonomikos globalizacijos požymį. Juk eksportas į Rytų kaimynę didėjo ne dėl kažkokios geopolitinės orientacijos ar dėl negebėjimo parduoti prekes Vakaruose, tai buvo grynas verslas, nes Rusijos rinka augo ypač sparčiai ir teikė didžiausio veiklos pelningumo perspektyvą.
Dabartinėmis sąlygomis įjungti reverso režimą ir pasitraukti iš nuosmukį patiriančios ir padidinta rizika pasižyminčios Rusijos į alternatyvias rinkas yra kur kas lengviau nei prieš 10-15 metų. Šiandien rinkų kaitai paprastai nebetrukdo užsienio kalbų mokėjimo ar dalykinių įgūdžių barjerai, daugelis verslo įmonių, ypač didžiųjų, yra sukūrę rinkos stebėjimo, vertinimo ir adekvataus reagavimo į pokyčius sistemas, o tai leidžia efektyviau siekti maksimalaus pelno ir racionalaus pardavimo rinkų diversifikavimo tikslų.
Ir tai taip pat yra narystės ES nuopelnas ir pasekmė.
Likus porai metų iki Lietuvos įstojimo į ES, buvo atliktas ekonometrinis tyrimas, kuriuo mėginta apskaičiuoti, kiek narystė ES ir jos finansinė parama paspartins šalies BVP plėtrą. Tyrimo autorių išvada – praėjusios finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuvos BVP dėl šios priežasties turėjo augti maždaug 1,1-1,5 proc.
punkto sparčiau nei būtų augęs šaliai likus už ES ribų. Dabar, pastarajai finansinei perspektyvai pasibaigus, galima drąsiai tvirtinti, kad realūs makroekonominiai rodikliai pranoko mokslininkų lūkesčius.
Tiesa, ne visas ekonominis augimas, kurį pasiekėme vadinamajame aukso amžiuje, t. y.
2004-2007 metais, buvo sveikas. BVP plėtrą tuo laikotarpiu spartino ne tik šalies integracija į bendrąją ES rinką, ES finansinės paramos panaudojimas, bet ir darbo rinkos bei nekilnojamojo turto sektoriaus burbulai, kurie, norime mes to ar ne, taip pat buvo tiesioginis Lietuvos narystės ES padarinys.
Jeigu ne narystė ES, BVP nuosmukis 2009 m. būtų buvęs dramatiškesnis, o vėlesnis atsigavimas kur kas lėtesnis, nes mūsų įmonės sėkmingai įsikibo į bendrosios ES rinkos teikiamas galimybes, savotiška finansine pagalvėle mūsų šaliai tapo ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų srautas, galiausiai vidaus rinkos garmėjimą žemyn pristabdė emigravusių tautiečių piniginės perlaidos į gimtinę.
Legalaus darbo ES šalyse galimybė ir su tuo susijusi masinė emigracija, kad ir kaip prieštaringai mes ją bevertintume, buvo savotiškas ventilis, nuleidęs garą iš tuo metu smarkiai karščiavusios vietos darbo rinkos.
Mūsų sėkmės ES istoriją paliudija ir oficialioji statistika. Europos Komisijos skaičiavimais, Lietuvos BVP perkamosios galios standartais vienam gyventojui ūgtelėjo nuo 51,6 proc.
ES vidurkio 2004 m. iki 74,5 proc.
2013 metais ir šia prasme mes susilyginime ar net pranokome tokias gerokai anksčiau už mus į ES įstojusias valstybes kaip Graikija ir Portugalija. Kai kam gali pasirodyti, kad mes vejamės ES vidurkį tik todėl, kad nuo 2004 m. iki dabar į ES įstojo dar 13 santykinai neturtingų valstybių, kurios sugadino „vidurkį“ ir palengvino mums artėjimą prie jo. Nuraminsiu skeptikus – Lietuvos BVP vienam gyventojui dydis 15 „senųjų“ ES šalių atžvilgiu 2004 m. sudarė 45,5 proc. , tuo tarpu 2013 m.
- jau 68,2 proc. , t.
y. nepastebėti didelio šuolio yra tiesiog neįmanoma.
Tiesa, toli gražu ne viskas, kas vyko pastarąjį dešimtmetį, patinka ekonomistams. Jeigu pritaikytume santuokos analogiją, 2004 m. Lietuva ištekėjo už Europos Sąjungos ir, kaip kad atsitinka kai kurioms nuotakoms, pasidavė tam tikrai apatijai. Iki tol buvusią aiškią geopolitinių ir ekonominių tikslų hierarchiją pakeitė „pasiekusiojo ką norėjo“ nuotaika, slopinanti drąsesnį intelektualinį užmojį ar strateginį veiksmą.
Kas šiandien ypač jaudina politikos ir verslo elito daugumą – tai tvirtai įsisiurbti į ES finansinę paramą ir nepaleisti tol, kol mūsų jėga neatplėš. Pats terminas ES struktūrinės paramos „įsisavinimas“ jau tapo banalokas, tačiau jis taikliai atspindi reikalo esmę.
Kaip kad ir susituokus žmogaus identiteto paieškos nesibaigia, o tik įgyja kitas formas, lygiai taip pat ir valstybė, įstojusi į šalių bendriją, negali nustoti tobulėti – priešingu atveju šiame negailestingame globaliame pasaulyje ji netrukus atsidurs rikiuotės gale.
Komentarai (40)
Šiaip tai narystė ES Lietuvai nėra naudinga. Lietuva paramos per dešimtmetį gavo 30 mlrd. litų (po 3 mlrd. kasmet), o štai valstybės skola nuo 2004 m. "nerealiai" augo iki pat šių dienų (šaltinis tinklapis 2g. lt) ir sudaro per 60 mlrd. Lt. Išvada - minėta parama nenaudinga, nes nieko "neuždirbo"... Kitaip tariant, visokie paistymai, kad BVP didėja (o atitinkamai ir pragyvenimo lygis šalyje auga) yra niekiniai pažiūrėjus į minėtos skolos dinamiką...
pamatu Nausedos veida, tuoj perjungiu kanala. Ir kam sis tusciakalbis atstovauja, jei jis visai be loginio mastymo vaziuoja i pudymus.
- Ką narystė davė Lietuvai? ES milijardai - milijonieriams, visiems kitiems platus asortimentas: bedarbystė, darbo vietų mažėjimas ir vis mažesnis SODROS biudžetas, augantis savižudybių skaičius, emigracija, beglobiai vaikai.. ir реdеrаstų eitynės. Dešimtais narystės ES metais Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyvena apie 18,6 proc. visų šalies gyventojų (skelbia Statistikos departamentas). Sodros biudžetas - neigiamas, valstybė nerentabili, neišsilaiko net tokiomis sąlygomis, kai kasmet - dalis biudžeto pinigų - skolinti, - dalis - išmalda. Iki įstojimo į ES to nebuvo. Tai ar naudinga ta "integracija"? Ar ne integracija lemia, kad žmonėse baigia susiformuoti išlaikytinių mentalitetas - dažnas sako, jog Briuselis mums privalo duoti tą, aną? Kodėl demokratiniu besivadinantis Briuselis neklausia žmonių nuomonės dėl integracijos, dėl federacijos, neskelbiami jokie referendumai? Todėl, kad ES yra globalistinė imperija, naikinanti tautiškumą ir turinti tikslą eilinius žmones padaryti mankurtais. Briuselis nesilaiko savo įsipareigojimų, įrašytų stojimo sutartyje, o eurofilai tyli apie tai! Gal pakaks klausyti tų, kurie mus įviliojo į šitą “rojų”?! Gal laikas siųsti po velnių konservatorius, liberalus ir socialdemokratus – didžiausius eurofilus? Dalies suvereniteto jau netekom, dar iš mūsų nori atimti savą valiutą, nupirkti žemę. Gyvenkim Lietuvoj ir kurkim lietuvišką gerovę, nebėkim nei į Rytus nei į Vakarus. Lietuvos įstojimo į ES procedūra buvo tik farsas, grubiai pažeidžiant Lietuvos įstatymus (agitacijai referendumo iniciatoriai net nebuvo atidarę specialios banko sąskaitos, nors įstatymas to įsakmiai reikalavo! ). Todėl nedalyvavau stojimo referendume, niekad nedalyvauju Europos Sąjungos parlamento rinkimuose ir jus raginu nedalyvauti.
Stasiui- Tai kuo gi turi " rūpintis ta valstybė? Gal kaip maksimaliai apiplėšti dirbančiuosius? Būtų gerai, kad tuo " nesirūpintų", bet taip nėra. Šioje vietoje smarkiai " rūpinasi". Nuo uždirbtų pinigų tokiu santykiu - apie 40 procentų valstybei ir 60 procentų žmogui, uždirbusiam tuos pinigus? Čia toks būtų pavyzdys, nekalbant apie minimumą -dirbančiajam darbdavys skiria 2619 lt ( atlyginimas ant popieriaus 2000 lt) mokesčiams atitenka 1053 litai, dirbančiajam 1566 litai. Tai skurdas, o kai sulauks pensijos galės ir pabadauti? Apie tą penktadalį, kur dirba už minimumą, net nėra ką ir kalbėti, nes iš tų pinigų neįmanoma išgyventi - ir ne žmogus kaltas, kad jam pasityčiojant numeta minimumą - nenori nedirbk, gali iš bado dvėsti, atsiras kas dirbs, bedarbiu pilna. Ir tokius mokesčius imdama sistema " prasiskolinus"? O priežastis gal tame, kad didžiulė armija valdininkų, kurių dideles algas su visomis įmokomis sodrai uždirba tie privačiame sektoriuje. Ar ne gudriai pridengiama jų didžiulės algos -jei valdininko alga 10000 litų, tai realiai jis mokesčių mokėtojams kainuoja virš 13000 litų. O apie jų darbo rezultatus galima spręsti iš praskolintos valstybės,emigracijos, prekybos žmonėmis,kontrabandos, narkomanijos ir kt...
Besei .. Bese... minimumą Lietuvoje gauna tik penktadalis dirbančių gyventojų,.. beje sodra surenkanti tuos mokesčius ir paskirstanti tas lėšas per socialines programas .. tame tarpe ir pensijoms .. jau eile metų yra dotuojama paskolomis .. kas rodo kad ta sistema dirba nuostolingai .. ir ateities pensininkai netgi šiandieninių sąlygų neturės.. Kas link Vokietijos nereikia tiek toli važiuoti .. pasižvalgykite Lenkijoje.. kuri labiau artima mums savo socialine padėtimi ir ten situacija kitokia. Nes ne valstybė turi rūpintis piliečių maksimaliai didelėmis algomis,. o pats pilietis su to pačio verslo pagalba. Kas link „dideliu“valdininkų algu .. jus kaip tikra lietuvė .. ne tik suskaičiuosite kaimyno žmonos sukneles .. bet ir ar seniai jos pirktos. Kiekvienas darbas vertintinas tokia alga kokia galima sumokėti už geriausia rezultatą.. kitas dalykas jei niekas nevertina tų rezultatų .. Bet tai neesminės sumos.
Stasiui- nuvažiuokit į Vokietiją ir pažiūrėkit, kaip ten gyvena pensininkai, o lietuviai nei tinginiai, nei prasčiau už juos dirba. Kažin, ar bent žinot, kaip skaičiuojamos tos pensijos, kokius " koeficientus" pritaiko, kad nieko nelieka, vidurkį( atseit draudžiamąsias pajamas ) juk skaičiuoja ir iš didelių valdininkų algų, o jiems ir algas ir jų dideles įmokas į sodrą tai uždirba privačiame sektoriuje dirbantys, dažniausiai už minimumą ( o kam mokės darbdavys daugiau, jei eilė bedarbių laukia ) Taigi,manau, ne Anupras, o Stasys čia kažką painioja.
iki narystes ES Lietuva nebuvo valdziazmogiu beviltiskai praskolinta Jubiliejus svenciamas su tikrai jubiliejine milziniska valstybes skola Tas beviltiskumas pasireiskia ta ypatybe kad specialistai jau pripazino valstybines skolos neimanomumu kada nors grazinti Stai ir visa nauda valstybei O kad keli trizniai pasakiskai apiplese valstybe praturtejo tai net ir kokioj nors Angolos valstybei nuo to tikrai nei lengviau anei bent kuom nors geriau Valdzios uzurpatoriai ta visa vadinama pagalba praktiskai pervede i savo saskaitas o zmonems liko ir toliau lieka vien didele spyga ir laukines emigracios siautejimas Kas tas Nauseda Man jis yra grynas nulis valstybei neatneses anei trupuciuko naudos Nors pats kazkaip stebuklingai per keleta metu patapo vienu turtingiausiu pilieciu ir dabar is aukstu tribunu spjaudydamas i juos visaip giria esama tvarka O juk ta tvarka kaip minimum jau senai butina buvo keist
Anuprui ..sumaišėte ES su USSR ..pastaroji santvarka ..siekė vidutinės lygiavos,..prie minimalių pastangų.
Nausėda tikėti nustojau prieš 7 metus. Tai didelių ponų tribūnas ir daugiau nieko. Esu senatvės pensininkas ir geriausiai žinau, kaip "pakilo" mano ekonominis gyvenimas ES. Jeigu ne parduotas mirusios motinos butas, šiandieną būčiau be dantų ir atitinkamai maitinčiausi vien košeriniu (nuo žodžio košė) maistu. Tik ar ilgai? O gal nausėdoms to ir tereikia.
Čigonas Belmontosėda išprotėjo. Nejau jis galvoja, kad Lietuvoje yra tikinčiu jo melu?
Na ir kas čia per straipsniukas? Gerai apmokėta reklamuškė? Nausėda, kur čia ta ekonominė analizė? Virtinė gražių žodžių. Man rodos, kai ateinama į banką dėl paskolos, tai pirmiausiai palyginamas įsipareigojimų ( SKOLŲ) dydis bendrame kapitale, ar ne taip, Nausėda? Tai kaip "gerėjo" šis rodiklis per dešimt metų? Ir dar daugybė kitų? O palyginimas su nuotaka iš vis prajuokino, na, gal nesityčiok bent? Nuotaka gal norėtų žinoti, kaip " gerėjo" tokie rodikliai, kaip prekyba žmonėmis, narkomanija, prostitucija, kontrabanda, korupcija? Na o ES paramą nesunku apskaičiuoti - kiek Lietuva sumokėjo į ES įmokų, kiek jai grąžino atgal ir kur tie pinigėliai pateko? Kodėl neskelbiamas tos paramos dydis? Mano nuomone, straipsnelis tik burbuliukas proginis.
kodel sunaikinote darbo vietas?!
Patiko str. yra vietų kur galima butu Nausėda pabarti už per daug nulaižytus vertinimus.Bet iš esmės teisingai. Tie 10 m. smarkiai pakeitė musu žemės ūkį...ir davė didelį poslinkį ekonomikai ,..o tai ir politiniai, bei socialiniai teigiami pokyčiai.
Ar ne geda,krizes metu skriaudete pacius biedniausius Lietuvos zmones,jeigu krize baigesi,tai kodel negrazintos pensijos?Kodel ir toliau bankai apiplesineja gyventojus per ivairius mokescius?
Valdziai dar geriau apsimokejo, jis savo dusios pigiai nepardave ir su labai menkais skandaliukais sekmingai isikure paciame Pavilniu regioninio parko centre.
ir Seimas žmones padaro tokiais , kokį matome ir turime. Jokios sąžinės graužaties. Akys išdresiruotos melui. Dabar būti ne milijonieriumi, reiškia negali būti politiku. Jie matuoja viską pagal savo kišenę. Kai jiems kyla pinigai ir kai gauna tūkstantinius atlyginimus vargšė galvelė nebeįveikia galvoti, atropuojasi...Ir jų kišeniai KRIZĖS nejaučia jau ne šiandien...
juk nesi durnas.Ką tu čia skiedi?Matyt,gerai moka?
nelietuviskas Gitanas. Bet tai tiesa. Jei ne Es Ukraina čia būtų. Mums mažiukams reikia su kažkuo draugauti. Ozolas senovej siūlė - su šiaurės šalimis. Imponuoja Suomija.
ne sustabdomas srautas rodo kad jokios ekonomikos nera!O kartu su korupcija tai gresia pilnu fiasko kaip valstybes!
Bomzas prie konteinerio protingiau paporina nei Nauseda.
Kada baigsit plesti zmones?Juokdary,ar Lietuvoje krize baigesi?
Tai kur ta ekonomika atsistojo? Duobėje? Skola išaugo iki 50 milijardų, valdininkai sudaro trečdalį dirbančių, kasmet bankrutuoja vis daugiau įmonių,SEB bankas niekaip negali atdirbti patirtų nuostolių( matyt prastas finansistas vadovauja(Nausėda)) ir kur čia pakilimas?
Iš kur tokie "geri" rodikliai Lietuvos atžvigiu p. G. Nausėda, kad: Lietuvos BVP vienam gyventojui dydis 15 „senųjų“ ES šalių atžvilgiu 2004 m. sudarė 45,5 proc. , tuo tarpu 2013 m. – jau 68,2 proc. , t. y. nepastebėti didelio šuolio yra tiesiog neįmanoma." Didelis nuosmūkis visais atžvilgiais tikrai yra pastebimas, išskyrus tokius ponus, kaip G. Nausėda, kurie yra viskuo aprūpinti ir nebeskiria,kur yra išsigalvotas šuolis,ir kur tikrų,tikriausias- nuosmūkis.
O dabar Swedbanko eilė nusišnekėti. Mačiuli, auu.
Net baisiausiame sapne negalejai susapnuoti, kad sitaip bus, kad is namu isvys 1milijona gyventoju, kad bus tokios kainos ,kai atlyginimai vos 250euru, kad bus tokia bedarbyste, kad bus apvogti maziausias pajamas turintys zmones, kad uz komunalines paslaugas atiduosi beveik visa atlygi, o tau briuseliniai pasiulys sukirmyjusiu kruopu. Siaubs! Bet reikia pripazinti is valdziagyviu puses ir ju satelitu, tai prakuto daugelis, tad vagys ir dziaugiasi ta ES.
Nausėda nuo tų laikų, kai jis sakė, kad jokio NT burbulo nėra, kad reikia imti paskolas ir statytis butus, nes nuomotis yra brangiau. Kaip gyvena dabar tie žmonės, kurie patikėjo Nausėda?
teslagalvis naryste eu,tai lietuva izgrobta viskas sunaikinta ir valstybinguma dar atimineja su koloborantais,kokias akis reike tureti siems pezetojams jeigu duduoji nesamones,tai milijardu procentu garantuoju,kad esi baisiai didelis vagis sveiko proto zmogus kalbetu isminties kalba
Padėjo "atsistoti ant kojų" ir įstūmė į giliausią duobę, kad ir reikalajant uždaryti puikiai veikusią Ignalinos AES ir sunaikinti visą Lietuvos pramonę ir žemės ūkį.
Ne apie tai snekam. Istojo Estija i ES istojo Cekija i ES ,istojo Lenkija i ES , tos salys gyvena zymiai geriau negu rusmetyje ar salia rusmecio. Kodel Lietuva yra tarp paskutiniu istojus i ES. Cia , zmones nera kalta ES , ES kaip tik duoda didziulius pinigus varganoms salims pasvyti isivysciusias ES salis. Kas yra , kad Lietuva nepakilo budama ES nare , o prasiskolino , kodel?. O kodel pakilo kitos salys ir labia vaizdziai? Ir vel Kodel? Lietuvoje sitiek valdininku visokio plauko , pieskit grafikus , renkit laidas , rodykit kodel taip ivyko. Kas ka padare , kad taip neivyktu?
skandinavų bankams tai taip:)
Kad tos kojelės plonos ir drebančios.
juokus tamstele sneki ,kiek buvo Lietuvoje gamyklu sovietmeciu ir kiek yra dabar ?
O kaip ta ekonomika atsistojo ant koju , parodykit zmonem. O zmones sakom. Nematyti greitkeliu , kaip Lenkijoj, nematyti gatviu net Kaune normaliu, apluze pastatai Kaune , Klaipedoj kaip po trecio pasaulinio. Apluze namai visoj Lietuvoj, nematyti stogu nauju kaip Lenkijoj , nematyti palengvinimu namams prie gatviuir svarbiu keliu. Pasiziurekit I savo Vasaros sostine Palanga , ir dar vadinat kurortu, nejuokinkit , gatves isdauzytos, su duobemis geda uzsienieti atsivezti ir didziule geda Lietuvos valdziai. Tai kur ta ES pagalba Lietuvai , kuri matuojama milijonais ar milijardais .
net emigrantu pinigai nepadejo :) uztenka paziuret lietuvos skola kaip augo neistojus i es ir istojus :)
nebesvaik nausėda, padėjo emigrantų pinigai.
Sveika. Žiūrėsim 11-ą gegužės, kiek tą afekto būsena gili. Duok Dieve, kad "nuotaka" trinktelėtų iš peties...
Žinot, tai "nuotakai"tokie mazochizmai ne į sveikatą. O afekto būsenoj bet koks buitinis įrankis gali pasitarnaut kaip mirtinas ginklas...
Gitaniukas parašė: - ..."Jeigu pritaikytume santuokos analogiją, 2004 m. Lietuva ištekėjo už Europos Sąjungos ir, kaip kad atsitinka kai kurioms nuotakoms, pasidavė tam tikrai apatijai.".../////O dabar, kai praėjo apatija, šitą nuotaką tratina įvairiom pozicijom. Ir toliau tratins, nes skola tokia, kad nori, nenori atlaikyt teks...
Gal ne ekonomikai,bet atskiru veikeju per tradicines partijas tai tirai,kazko nematau jos atsistojusios,koks puse,o gal net miljononas darbingiausiu pilieciu emigrave,energetika apsukriu partiniu biciuliu gniauztuose ar normalu ,kad daugiau nei puse atlyginimo zmous priverstas sumoketi uz elektra,sildyma ,vandeni,siuksles ir tt...
be abejo kad padejo, nes iki tol ji buvo dirbtinai zlugdoma tam kad zmones noretu i ES