Paklausimą VSAT patarėjui Giedriui Mišučiui išsiuntėme dar rugsėjo 29 d., o nesulaukę atsakymo spalio 7-ąją priminėme.

Spalio 8 d. G. Mišutis patikino: „Jūsų klausimų tikrai nesu gavęs. Jei jie būtų gauti, būtų ir atsakyta.“

Tačiau šiame jo atsakyme kaip tik ir buvo cituojamas redakcijos laiškas su visais penkiais klausimais.

Tą pačią dieną paklausimą išsiuntėme dar kartą, tačiau atsakymų iš VSAT atstovo vis tiek negavome. Todėl spalio 14 d. parašėme dar vieną priminimą, kurį ponas Mišutis pagaliau patvirtino gavęs: „Bet kuriuo atveju dabar pirmą kartą jau matau žemiau esančius klausimus, netrukus atsakysiu.“

Informacijos apie sraigtasparnį sulaukėme tik spalio 16 d. Prireikė 17 dienų ir penkių laiškų, nors Visuomenės informavimo įstatymas informacijai, kuriai parengti nereikia kaupti papildomų duomenų, pateikti numato vieną darbo dieną, o prireikus juos kaupti – ne ilgiau kaip savaitę.

VSAT atsakyme nurodė, kad Italijoje nuo 2022 m. liepos „Airbus Helicopters Italia“ techninės priežiūros centre remontuojamas ir modernizuojamas 2006 m. įsigytas sraigtasparnis EC-135. Jo įsigijimo kaina su specialiąja įranga siekė apie 8,1 mln. eurų. Tarnyba patikslino, kad tai nėra vienas iš profesinės sąjungos minėtų naujųjų H145 sraigtasparnių.

VSAT taip pat nurodė, kad 2021–2022 m. modernizavimui skirtos specialiosios įrangos įsigyta už 6,4 mln. eurų ES Vidaus saugumo fondo lėšų. Tai įrangos įsigijimo suma, o kiek sumokėta už remonto ir modernizavimo darbus, atsakyme nenurodyta.

Praėjus daugiau nei ketveriems metams, darbai vis dar nebaigti. Jiems užbaigti papildomai reikėtų apie 2,1–2,4 mln. eurų, tačiau kada sraigtasparnis galėtų grįžti į Lietuvą ir vėl būti naudojamas, VSAT nenurodė. Užsitęsusį remontą tarnyba aiškino specialistų trūkumu, brangiomis paslaugomis užsienyje, atsarginių dalių tiekimo ir modernizavimo sunkumais.

VSAT teigimu, vieno sraigtasparnio nebuvimas reikšmingos neigiamos įtakos tarnybos užduotims neturėjo, nes galima naudoti kitus šešis orlaivius, iš kurių keturi modernesni. Tačiau prašytų duomenų apie neįvykdytas skrydžių užduotis ir kitų institucijų aviacijos pasitelkimą šiam teiginiui įvertinti tarnyba nepateikė.

Galutinio sprendimo dėl orlaivio ateities nėra. „Svarstomi įvairūs variantai dėl šio orlaivio ateities, neatmetant ir jo pardavimo. Vienas iš variantų yra ir sraigtasparnio parskraidinimas į Lietuvą“, – informavo G. Mišutis.

Tarnyba taip pat numato iki 2032 m., atsižvelgdama į finansavimo galimybes, atsisakyti EC-135 ir kitų senesnių tipų sraigtasparnių, juos keičiant H145.

Taigi daugiau nei ketverius metus remontuojamą valstybės turtą dabar svarstoma ir parduoti, tačiau prašyto ekonominio šių pasirinkimų palyginimo redakcija negavo.

Atsakyme taip pat nėra prašytų sutarčių verčių, darbų užbaigimo terminų, informacijos apie netesybas dėl vėlavimo ir dabartinės sraigtasparnio balansinės vertės. Neatsakyta, ar buvo duotas dokumentuose užfiksuotas pavedimas vertinti pardavimą.

Toks bendravimas verčia abejoti mokesčių mokėtojų išlaikomos institucijos specialistų kompetencija: redakcijai teko padėti surasti klausimus patarėjo laiške ir priminti atsakymo terminus, o kiek jau sumokėta už sraigtasparnio remontą, nesužinojome net po penkių laiškų.

Naujausi

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi