Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Ukrainai jau trūksta 32,6 mlrd. JAV dolerių 2027 metų finansavimui. Ukrainos finansų ministras Sergejus Marčenko paskelbė, kad bendras šalies išorinio finansavimo poreikis išlieka apie 50 mlrd. dolerių per metus, o šiuo metu neužtikrinta kitų metų finansavimo dalis siekia 32,6 mlrd. dolerių.
Tai nėra jau išleisti ar prarasti pinigai. Tai suma, kurios finansavimo šaltinio 2027 metams Ukraina šiuo metu dar neturi.
Biudžetas rengiamas darant prielaidą, kad karas tęsis ir 2027 metais. Pasak Sergejaus Marčenko, Ukrainos finansinė padėtis šiuo metu yra sunkiausia nuo 2022 metų. Jeigu papildomų pinigų nepavyks gauti, gali būti atidedami kai kurie su karu tiesiogiai nesusiję valstybės mokėjimai.
Pagrindinis Kijevo žvilgsnis krypsta į Europą.
Ukrainos Finansų ministerija tiesiai nurodo, kad esamame Europos Sąjungos biudžete papildomų galimybių yra nedaug, todėl Europos partneriai turėtų ieškoti naujų finansavimo šaltinių ir „nestandartinių sprendimų“.
Vienas pagrindinių siūlymų – panaudoti maždaug 300 mlrd. JAV dolerių vertės Vakaruose įšaldytą Rusijos valstybės turtą.
Ukraina siūlo, kad atsakomybė už šio turto panaudojimą nebūtų palikta vien Belgijai, kur laikoma didelė jo dalis, o būtų perkelta Europos Sąjungos lygiu. Sergejaus Marčenko teigimu, tuomet atsakomybe ir rizika dalytųsi visos ES valstybės.
Tai Ukrainai leistų bent dalį būsimo finansavimo gauti ne iš Europos mokesčių mokėtojų, o iš Rusijos turto.
Jeigu šis kelias ir toliau nebus pasirinktas, reikalingus milijardus teks ieškoti kitur – ES biudžete, atskirų Europos valstybių biudžetuose ir pas kitus Ukrainos partnerius.
Finansavimo problema didelė ne tik 2027 metais.
Pagal naują Tarptautinio valiutos fondo programą bendras Ukrainos išorinio finansavimo trūkumas 2026–2029 metais baziniame scenarijuje vertinamas maždaug 136,5 mlrd. JAV dolerių. Pats TVF pagal ketverių metų programą Ukrainai numatė 8,1 mlrd. dolerių.
Tai reiškia, kad didžioji likusios sumos dalis turi būti surinkta iš kitų tarptautinių partnerių.
Europa čia jau dabar atlieka pagrindinį vaidmenį ir, jeigu karas tęsis, finansinė našta nemažės.
Lietuva savo ruožtu nuolat pabrėžia esanti viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų.
Finansų ministerija birželį skelbė, kad nuo karo pradžios Lietuvos Ukrainai skirta parama jau artėjo prie 2 mlrd. eurų. 2026 metais Lietuva yra įsipareigojusi karinei ir finansinei paramai Ukrainai skirti 0,25 proc. savo BVP. KAM vasarį skelbė, kad vien šių metų karinei paramai buvo numatyta apie 265 mln. JAV dolerių – pirmiausia oro gynybai, Ukrainos dronams ir tolimojo nuotolio artilerijos šaudmenims.
2027 metų pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, o viena pagrindinių mūsų šalies deklaruojamų krypčių bus tolesnės finansinės paramos Ukrainai užtikrinimas. Finansų ministerija tai jau oficialiai įvardijo vienu esminių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų.
Todėl artėjantis 32,6 mlrd. dolerių trūkumas yra ir Lietuvos lyderystės klausimas.
Jeigu Lietuva siekia ne tik raginti didžiąsias Europos valstybes daugiau remti Ukrainą, bet ir pati rodyti pavyzdį, galima kelti labai konkretų klausimą: ar dabartinis 0,25 proc. BVP įsipareigojimas yra Lietuvos galimybių ir deklaruojamos lyderystės riba?
Lietuva 2026 metais gynybai skiria daugiau kaip 5,3 proc. BVP ir pagal šį rodiklį yra NATO lyderė. Ukrainos paramos srityje ji taip pat galėtų siekti tokios pačios ambicijos – ne tik įtikinėti Europą surasti trūkstamus milijardus, bet ir pati padidinti savo tiesioginį finansinį indėlį.
Ypač jeigu Lietuva laikosi pozicijos, kad Ukrainos pergalė yra tiesioginis Lietuvos nacionalinio saugumo interesas.
Šaltinis: kmu.gov.ua, euronews.com, kam.lt, finmin.lrv.lt, finmin.lrv.lt
Komentarai
Komentarų dar nėra.