Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad ES yra pasirengusi panaudoti visas turimas prekybos apsaugos priemones, jeigu derybos su Pekinu neduos konkrečių rezultatų.
ES prekybos deficitas su Kinija jau siekia apie 1 mlrd. eurų per dieną, o pigių kiniškų prekių importas per penkerius metus išaugo 45 proc. Per pastaruosius metus Europos Komisija pradėjo 30 prekybos apsaugos tyrimų dėl Kinijos produkcijos – beveik tris kartus daugiau nei istorinis vidurkis. Visos ES valstybės dabar turi prekybos deficitą su Kinija.
Briuselis nustatė spalį kaip terminą susitarimui dėl prekybos santykių subalansavimo. Jei dialogas rezultatų neduos, Komisija primena turinti įvairių gynybos instrumentų, tarp jų – vadinamąją ES „prekybos bazuką“, leidžiančią tam tikromis sąlygomis riboti užsienio bendrovių prieigą prie viešųjų pirkimų ir imtis kitų atsakomųjų priemonių.
Lietuva šioje srityje Europą aplenkė keleriais metais. 2021 m. Vilniuje leidus atidaryti Taivaniečių atstovybę, Pekinas sumažino diplomatinius santykius su Lietuva iki laikinojo reikalų patikėtinio lygio. Diplomatiniai santykiai formaliai nenutraukti, tačiau Lietuvos ambasada Kinijoje iki šiol veikia nuotoliniu būdu. 2024 m. Lietuva taip pat išsiuntė tris Kinijos ambasados darbuotojus.
Nepaisant milžiniško Pekino spaudimo, Lietuva išlaikė ir plėtė ryšius su Taivanu. Dar 2026 m. balandį Lietuvos Užsienio reikalų ministerija skelbė apie naują Lietuvos ir Taivano ekonominio bendradarbiavimo etapą aukštųjų technologijų, puslaidininkių, gynybos pramonės ir kitose srityse.
Taigi dabar, kai pati Europos Komisija kalba apie būtinybę griežčiau atsakyti į Kinijos ekonominį spaudimą, Lietuva gali pagrįstai priminti, kad šiuo keliu pradėjo eiti gerokai anksčiau už didžiąją dalį Europos.
Šaltinis: euronews.com, urm.lt, urm.lt
Komentarai
Komentarų dar nėra.