Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Lietuvoje vykdomi du plataus masto ilgalaikiai visuomenės tyrimai, kurių bendra vertė viršija 10,2 mln. eurų.
Lietuvos ilgalaikio socialinio tyrimo (LIST) projekto vertė siekia 6 938 418 eurų, o Gimstamumo ir šeimos tyrimo (GŠT) – 3 307 909,89 euro. Bendra abiejų projektų vertė – 10 246 327,89 euro. Projektai finansuojami Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.
Abu tyrimai buvo inicijuoti kartu. 2024 m. Vyriausybė vienu nutarimu inicijavo LIST ir GŠT, siekdama rinkti ilgalaikius duomenis apie Lietuvos visuomenę, jos elgesį, šeimas ir demografinius procesus bei šiais duomenimis remtis priimant ir vertinant viešojo valdymo sprendimus.
Abiejų tyrimų valdymo ir įgyvendinimo klausimus svarsto Vyriausybės komisija žmogiškųjų išteklių klausimams koordinuoti. Valstybės duomenų agentūra dalyvauja atrenkant respondentus ir renkant duomenis, o Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) tyrimų duomenis naudoja analizei, rekomendacijoms ir strategijos „Lietuva 2050“ rodikliams skaičiuoti.
LIST skirtas ilgą laiką stebėti, kaip keičiasi Lietuvos visuomenė – žmonių nuomonės, nuostatos, gyvenimo sąlygos ir elgesys.
Tyrimas jau vyksta. Tie patys respondentai apklausiami pakartotinai, maždaug kas tris mėnesius. LIST numatoma nuolat turėti apie 5 tūkst. respondentų.
Tyrime nagrinėjamas pasitikėjimas institucijomis, ekonominis saugumas, socialinė nelygybė, visuomenės atsparumas, įvairios nuostatos ir elgesys bei kiti valstybės raidai svarbūs klausimai.
LIST turi ir kintamąjį klausimų bloką. Valstybės institucijos bei mokslo bendruomenė gali siūlyti papildomus valstybei ir visuomenei aktualius klausimus, kurie, juos atrinkus, gali būti įtraukti į apklausą.
Antrasis – Gimstamumo ir šeimos tyrimas – orientuotas į gerokai asmeniškesnę Lietuvos gyventojų gyvenimo dalį.
GŠT Lietuvoje įgyvendinamas nuo 2025 m. gruodžio. Pirmosios tyrimo bangos duomenys renkami 2026 m., o antroji banga numatyta 2029 m.
Tyrimu renkami duomenys apie šeimų kūrimą ir iširimą, vaikų susilaukimą ir auginimą, partnerystes, santykius tarp kartų bei socialinius, ekonominius ir kultūrinius veiksnius, darančius įtaką šiems procesams.
Oficialus Vyriausybės paskelbtas Gimstamumo ir šeimos tyrimo klausimynas yra 70 puslapių.
Jame klausiama ne tik apie darbą, būstą, pajamas, šeimą ar ketinimus susilaukti vaikų, bet ir apie lytinį gyvenimą.
Jaunesnių nei 50 metų respondentų klausiama: „Ar per paskutines 4 savaites turėjote lytinių santykių?“
Jeigu jaunesnis nei 50 metų respondentas turi partnerį, jo taip pat klausiama, kas dažniausiai sprendžia dėl kontracepcijos naudojimo ir ar jis gali savo sutuoktiniui ar partneriui pasakyti „ne“, jeigu nenori turėti lytinių santykių.
Visų respondentų klausiama: „Kokio amžiaus buvote, kai turėjote pirmus lytinius santykius?“
Moterų taip pat teiraujamasi, kokio amžiaus joms prasidėjo menstruacijos ir menopauzė.
Dalyvavimas Gimstamumo ir šeimos tyrime yra savanoriškas. Pačiame klausimyne nurodoma, kad žmogus gali neatsakyti į klausimus, į kuriuos atsakyti nenori, o iš surinktų duomenų pašalinami asmeniniai identifikatoriai.
Dar prieš pradedant tyrimus klausimyno apimtis sukėlė abejonių pačioje Vyriausybės sistemoje.
2024 m. lapkritį tuometinis sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Narkevičius Vyriausybės komisijai pateiktose pastabose nurodė, kad Gimstamumo ir šeimos tyrimo klausimynas yra labai detalus ir reikalauja pateikti daug asmeninių duomenų.
Jo vertinimu, susidaro įspūdis, kad klausimyne yra daug perteklinių klausimų, o kai kurie jų gali būti nereikalingi tyrimo tikslui pasiekti. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad klausimynai labai ilgi ir dėl to gali kilti problemų siekiant apklausti didesnę tikslinę grupę ar gauti kokybiškus duomenis.
Nepaisant šių pastabų, Vyriausybės komisija LIST ir GŠT metodikas bei klausimynus patvirtino.
Abu tyrimai skirti ne vien duomenims sukaupti. Vyriausybės dokumentuose nurodyta, kad LIST duomenys turi sudaryti galimybę priimti duomenimis grįstus viešojo valdymo sprendimus ir juos vertinti, o GŠT duomenys – rengti, priimti ir vertinti duomenimis grįstus šeimos politikos sprendimus.
Dar viena įdomi detalė – 2024 m. paraiškose pirmųjų ketverių LIST ir GŠT įgyvendinimo metų ciklui buvo nurodytas 8,3 mln. eurų lėšų poreikis. Dabar jau patvirtintų 2025–2029 m. abiejų projektų veiklos planų bendra vertė siekia 10,25 mln. eurų.
Taigi daugiau kaip 10,2 mln. eurų valstybė skiria ilgalaikei sistemai, kuria stebima, kaip keičiasi Lietuvos gyventojų nuomonės, nuostatos, elgesys, šeimos ir demografiniai sprendimai – nuo pasitikėjimo institucijomis iki to, kada žmonės pradėjo lytinį gyvenimą.
Daugiau apie tai ir 2026 09 03 ekspertai.LIVE laidoje „2K+“.
Su visu „Gimstamumo ir Šeimo tyrimo klausimynu“ galima susipažinti ČIA.
Šaltinis: strata.gov.lt, lrv.lt, lrv.lt, lrv.lt, vda.lrv.lt
Komentarai
Komentarų dar nėra.