Dokumentuose yra ir verbuotų ar verbuoti mėgintų asmenų, todėl pavardės paminėjimas savaime neįrodo bendradarbiavimo.

Premjero Péter Magyar vyriausybė šį sprendimą pristato kaip istorinį žingsnį siekiant atskleisti totalitarinės valstybės veikimo mechanizmus.

Tuo metu Lietuvoje padėtis kitokia. 2015 m. Seimas nusprendė 75 metams įslaptinti savanoriškai prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių duomenis.

Spalio 28 d. Vyriausybė nepritarė siūlymui viešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius.

Taigi visuomenė ir toliau negalės sužinoti visų pavardžių žmonių, kurie bendradarbiavo su sovietinėmis represinėmis struktūromis. Neatmetama, kad tarp jų galėjo būti ir nepriklausomos Lietuvos politiniame gyvenime dalyvavusių asmenų.

Taigi Vengrija atveria praeities archyvus.

Tuo metu Lietuva, demonstruodama savitą lyderystę, toliau saugo dalies buvusių KGB bendradarbių paslaptis.

Šaltinis: reuters.com, archyvai.lrt.lt

Komentarai (3)

Rikiuoti
Kotryna2026-11-03 21:18

Tai kad mes ir taip zinom daug... Nauseda, Ozelyte, Ozys Lansbergis, Prunskiene, Olekas ir t t

Darijus2026-11-03 19:16

Lietuva saviškių neišduoda,

Liūdna diena2026-11-03 19:08

CŽV ir MI6 rezidentūroms Vengrijoje.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi

  1. 60 mln. eurų gynybai gali likti nepanaudoti ir kitų metų pabaigoje
  2. Lietuva pritarė įšaldyto Rusijos turto panaudojimui Ukrainai
  3. KAM darbuotojų šventės išlaidas derino neįvardinti „atsakingi asmenys“2
  4. Ministerija skaičiuoja, kad 200 NATO karių Šiauliuose Lietuvai kasmet atneša 24,6 mln. eurų ekonominės naudos