Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
I dalis
Nuosekliai trinamas iš mūsų atminties Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d., jos įtvirtinimas 1991 m. vasario 9 d. tautos plebiscite, po kurio prasidėjo tarptautinis Lietuvos pripažinimas.
1990 m. kovo 10 d. buvo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės pirmojo nario poeto Justino Marcinkevičiaus 60-mečio diena. Just. Marcinkevičiaus mintys 1989 m. rugpjūčio 30 d. „Atgimimo bangos“ TV laidoje: „Kiekvienas pilietis turi susidaryti ir pasakyti savo nuomonę. Tauta, pasiryžusi būti laisva, užsikrauna naštą už kiekvieno žmogaus būtį ir buitį. Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga.“
LPS kandidatai į 12-ojo šaukimo Lietuvos TSR AT deputatus rinkimuose dalyvavo, prisiekę vadovautis LPS rinkimų programa, kurioje buvo numatytas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas ir neutralus Lietuvos valstybės statusas.
Tą vakarą suaktyvėjo okupacinės kariuomenės mašinų judėjimas Vilniuje. 21 val.
prasidėjo 12-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmosios sesijos pirmasis posėdis, kuriame dalyvavo 125 išrinkti deputatai ir dalis Lietuvoje išrinktų TSRS liaudies deputatų. Pirmininkavo Respublikos rinkimų komisijos (RRK) pirmininkas, Lietuvos TSR Mokslų akademijos narys korespondentas, LPS Iniciatyvinės grupės narys ir savarankiškos LKP narys Juozas Bulavas, priminęs, kad svarbiausias žmonių išrinktiems deputatams yra Lietuvos Respublikos valstybingumo, Lietuvos nepriklausomybės įgyvendinimo uždavinys .
23 val. prasidėjusiame Sąjūdžio Deputatų Klubo (SDK) pasitarime apsisprendimo dėl nepriklausomybės paskelbimo vis nebuvo, nors atėjęs LKP atstovas Vladimiras Beriozovas mums pranešė: „Už Nepriklausomybę turėsite mūsų 9 balsus.“
Kazimieras Motieka tiesiai paklausė Vytauto Landsbergio, ar šis dėl to kalbėjosi su ilgamečiu Lietuvos ambasadoriumi JAV Stasiu Lozoraičiu, besiaiškinusiu JAV reakciją į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. V.
Landsbergis atsakė, kad ne. K.
Motieka buvo tiesmukas: „Tai pakalbėkit.“ Po telefoninio pokalbio su S.
Lozoraičiu į SDK pasitarimą grįžusio V. Landsbergio veidas be žodžių sakė: „Skelbiame.“
Ir S. Lozoraitis buvo tiesmukas: „Mes nesuprantame jūsų delsimo.“
Taip naktį iš 1990 m. kovo 10 d.
į kovo 11 d. apie 1 val.
30 min. buvo įveiktos V.
Landsbergio dvejonės dėl nepriklausomybės atkūrimo jau kovo 11 d. , nelaukiant, ką Maskvoje nutars kovo 12 d.
šaukiamas neeilinis III TSRS liaudies deputatų suvažiavimas. Atsiradus suvokimui „Dabar arba Niekada“, buvo apsispręsta priimti parengtą ir dar paskutiniąją naktį redaguotą įstatymų paketą.
Antrasis 12-ojo šaukimo LTSR AT posėdis prasidėjo 1990 m. kovo 11 d. 9 val. Pirmininkavo J. Bulavas, paskelbęs kovo 11 d. RRK sprendimus dėl paskutiniųjų dviejų kovo 10 d. išrinktų LTSR AT deputatų. Mandatų komisijos pirmininkas Aloyzas Sakalas paskelbė, kad galiojančiais pripažinti 133 deputatų mandatai.
Nebuvo paprasta apsispręsti. Grėsmės iš Maskvos akivaizdoje atsakomybė dėl būsimo sprendimo ir psichologinis spaudimas buvo didžiuliai.
Net kauniečių deputatų pasiūlytas Nepriklausomybės atkūrimo planas 1 buvo panašus į estišką – tai padaryti per daugelį metų, siūlant Lietuvos TSR Konstitucijos pakeitimus ir derybas su TSRS. LPS Steigimajame suvažiavime pasirinktas taikus kelias (rezoliucija Nr.
21 dėl dalyvavimo okupacinės tarybų valdžios organų rinkimuose) atvedė Lietuvą į istorinę 1990 m. kovo 11 d.
Paskutinis Aukščiausiasis Tarybų Lietuvos okupacinės valdžios organas tą dieną atkūrė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę . Tai buvo padaryta ne vienu aktu, bet priėmus parengtų dokumentų paketą.
Prieš tai ši Lietuvos TSR AT nutarimu Nr. I-2 vienbalsiai „pripažino 1990 m.
vasario 24, kovo 4, 7, 8 ir 10 dienomis išrinktų 133 Lietuvos TSR AT deputatų įgaliojimus“, nutarimu Nr. I-3 papildė Lietuvos TSR AT Reglamentą skirsniu 111 dėl AT Pirmininko rinkimo ir atšaukimo.
Nutarimu Nr. I-4 Lietuvos TSR AT Pirmininku 1990 m.
kovo 11 d. buvo išrinktas LPS atstovas Vytautas Landsbergis, įveikęs Algirdą Brazauską (91 balsas prieš 38).
Kiti kandidatais siūlyti LPS atstovai K. Motieka (siūlė Kazimieras Antanavičius, Saulius Pečeliūnas) ir Romualdas Ozolas (siūlė Vidmantė Jasukaitytė ir Valerijonas Šadreika) atsisakė dalyvauti.
Toks buvo LPS deputatų susitarimas. Kaip ir susitarimas, pavykus AT Pirmininku išrinkti V.
Landsbergį, vienu jo pavaduotojų rinkti R. Ozolą.
V. Landsbergis neįvykdė ir šio sąjūdiečių susitarimo.
Taip prasidėjo Sąjūdžio skaldymas ir supriešinimas, išoriškai dar nematoma, tačiau jau prasidėjusi Aukščiausiosios Tarybos erozija.
Tai buvo stebuklas, kad tokiomis išorės ir vidaus sąlygomis tiek ilgai atsilaikėme.
Pasirašant 12-ojo šaukimo Lietuvos TSR AT 1990 m. kovo 11 d.
nutarimus Nr. I-1 – Nr.
I-4, susidurta su problema – LTSR Konstitucija ir LTSR AT Reglamentas buvo nustatę, kad AT priimtus dokumentus pasirašo AT Prezidiumo Pirmininkas ir Sekretorius. Ankstesnių šaukimų LTSR AT Prezidiumo (turėjusio teisę priimti teisės aktus) Pirmininko ir AT Pirmininko, vadovavusio AT plenariniams posėdžiams, pareigos buvo skirtingos.
Tačiau 12-ojo šaukimo LTSR AT Pirmininkas ir Sekretorius tuo metu dar nebuvo išrinkti, jų kandidatūras Aukščiausiajai Tarybai turėjo siūlyti naujai išrinktas LTSR AT Pirmininkas. Vieninteliai pareigūnai, turėję teisę pasirašyti šiuos dokumentus, buvo RRK pirmininkas Juozas Bulavas ir sekretorius Viktoras Rinkevičius.
Tačiau pirmus keturis 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos TSR AT nutarimus pasirašė vėliau išrinktas V. Landsbergis ir jo siūlymu išrinkti AT Pirmininko pavaduotojas Bronislovas Kuzmickas (Nutarimą dėl AT pirmininko išrinkimo) bei AT Sekretorius Liudvikas Sabutis.
Kitais LTSR AT Pirmininko pavaduotojais buvo išrinkti K. Motieka ir Česlovas Vytautas Stankevičius.
Nutarimu Nr. I-10 buvo patvirtinta Deklaracija dėl Lietuvos TSR AT deputatų įgaliojimų (dėl 1990 m.
vasario 24 d. ir pakartotinių balsavimų rinkimuose rinkėjų suteikto mandato atkurti valstybę), Nutarimu Nr.
I-11 – pakeistas valstybės pavadinimas (iš Lietuvos TSR – į Lietuvos Respubliką) ir herbas (Lietuvos TSR herbas – į Juozo Zikaro sukurtą Vytį). Ir tik po to, dokumentu Nr.
I-12, balsuojant vardinėmis kortelėmis, buvo priimtas jau pakeisto pavadinimo valstybės Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos AKTAS „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Prasidėjo balsavimas vardinėmis kortelėmis.
Už Nepriklausomybės atkūrimą balsavo 124 deputatai, 6 susilaikė. Skelbiamus šio balsavimo vardinėmis kortelėmis rezultatus atsistojimu ir balsu patvirtino visi 130 balsavusių deputatų.
Lietuvos TSR AT deputatai Stasys Kašauskas, Nikolajus Medvedevas ir Mindaugas Stakvilevičius, būdami ir TSRS liaudies deputatais, nedalyvavo šiame istoriniame balsavime, nes išvyko į Maskvoje 1990 m. kovo 12 d.
prasidedantį neeilinį III TSRS liaudies deputatų suvažiavimą.
Nors pagal Lietuvos TSR AT Reglamentą Aukščiausiosios Tarybos priimtus teisės aktus pasirašydavo AT Pirmininkas ir Sekretorius, tačiau Virgilijaus Juozo Čepaičio siūlymu salėje, iškart šį Aktą priėmus, jį pasirašė už jį balsavę AT deputatai. 2003 m.
spalio 16 d. priimto LR Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo Nr.
IX-1789 2 straipsnio 1 dalimi šiam dokumentui suteiktas oficialus statusas, nustatant, kad Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras yra Tautos išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, kuris nustatyta tvarka 1990 m. kovo 11 d.
užpildė vardinio balsavimo kortelę, joje pasirašė, balsavo už Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir po juo pasirašė.
Šį Aktą ir su juo susietus dokumentus per savaitę parengė LTSR AT LPS deputatų grupė – Vytenis Povilas Andriukaitis, Valdemaras Katkus, Egidijus Klumbys, V. Landsbergis, Kęstutis Lapinskas, Algirdas Saudargas, Vytautas Sinkevičius (AT Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas), grupės koordinatorius Č.
V. Stankevičius.
Kovo 9 d. priešpiet, baigę rašyti Lietuvos Respublikos AT nutarimo „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ projektą, E.
Klumbio siūlymu grupės nariai jį pasirašė. Pavakare E.
Klumbys grįžo į Kauną ir nutarimo projektą aptarė su LPS Kauno miesto tarybos nariu advokatu Gintaru Pūku, kuris pasiūlė jį parodyti tarptautinės teisės specialistui Lietuvos TSR teisingumo ministrui Pranui Kūriui. Šis apsisprendė įsitraukti į šį darbą.
Po jų naktinio darbo P. Kūrio namuose atsirado siūlymas jį vadinti Aktu.
Šis projekto tekstas kovo 10 d. buvo perduotas grupės koordinatoriui Č.
V. Stankevičiui, šis supažindino su juo V.
Landsbergį.
Paskutinės valandos lėmė ir tai, kad Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ paskutiniajame sakinyje atsirado dalies darbo grupės ir P. Kūrio siūlymas dėl neatidėliotino Nepriklausomybės paskelbimo – žodis „sieks“ (LR AT „sieks realizuoti visą Valstybės suverenitetą“) buvo pakeistas į žodį „pradedame“ („pradedame realizuoti visą Valstybės suverenitetą“).
Nutarimą pavadinti Aktu ar Rezoliucija plenarinio posėdžio metu pasiūlė deputatas A. K.
Leščinskas, nors dokumento pavadinimas jau buvo pakeistas anksčiau. V.
Landsbergis, posėdžio metu pranešdamas, kad šį dokumentą pristatys Č. V.
Stankevičius, dokumentą jau pavadino AKTU, nors deputatams išdalintame projekte buvo parašytas žodis „NUTARIMAS“. Prie posėdžiui pirmininkavusio V.
Landsbergio pasitikrinti dėl žodžio „pradedame“ tekste priėjo V. P.
Andriukaitis. V.
Landsbergis patvirtino, kad projekte yra žodis „pradedame“. Kovo 11 d.
vakarą šį patikslintą nutarimo, jau pavadinto Aktu, su žodžių junginiu „pradeda realizuoti“ projektą Aukščiausioji Taryba ir priėmė kaip Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Taip 12-ojo šaukimo Lietuvos TSR AT, 1990 m.
kovo 11 d. tapusi Lietuvos Respublikos AT, atkūrė Nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Nors TSRS ir Lietuvos TSR Konstitucijose sąjunginėms respublikoms buvo suteikta teisė laisvai išstoti iš TSRS be jokio reglamentavimo, tačiau dėl to, kad nebūtų pažeistas 1940 m. įvykdyto Lietuvos inkorporavimo į TSRS nepripažinimo principas, Kovo 11-osios Akte šia tarybinių Konstitucijų suteikiama teise nesinaudota.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ turinys patvirtina, kad šia teise pasinaudota teisės apie išstojimą iš TSRS nutylėjimo būdu. 1990 m.
kovo 11 d. Lietuva atkūrė valstybės nepriklausomybę 12-ojo šaukimo Lietuvos TSR AT priimtu Aktu, prieš pat jo priėmimą ne tik pakeitus valstybės pavadinimą į Lietuvos Respubliką, bet ir valstybės tęstinumui užtikrinti po Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ paskelbimo priėmus dar ir LR įstatymą Nr.
I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“. Šiuo įstatymu jau Lietuvos Respublikos AT, atsižvelgdama į 11-ojo šaukimo Lietuvos TSR AT 1990 m.
vasario 7 d. nutarimą „Dėl 1939 metų Vokietijos – TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo“, konstatuodama, kad 1938 m.
gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo neteisėtai sustabdytas, TSR Sąjungai 1940 m.
birželio 15 d. įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus, siekdama atstatyti pažeistas Tautos ir Lietuvos valstybės suverenines teises, nutarė:
-
nutraukti 1978 m. balandžio 20 d. Lietuvos TSR Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo) galiojimą;
-
nutraukti 1977 m. spalio 7 d. TSRS Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo), taip pat TSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų, kitų TSRS įstatymų galiojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje;
-
atnaujinti 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, sustabdant tų skyrių ir straipsnių, kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybės Tarybos ir Valstybės Kontrolės statusą, galiojimą;
-
nustatyti, kad 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymas pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d. veikusių įstatymų.
Tam, kad galima būtų gyventi pagal to meto tikrovę, tą pačią dieną buvo priimtas Sąjūdžio deputatų parengtas LR įstatymas Nr.I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“. Šiuo konstituciniu įstatymu LR AT, atsižvelgdama į būtinumą suderinti atkurtos 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais:
-
sustabdė 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimą;
-
patvirtino Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą;
-
nustatė, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui;
-
nustatė, kad šis Įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo momento.
Tad pavojinga LPS dalyvavimo okupacinės valdžios organų rinkimuose ir jų veikloje dviprasmybė ir įtampos kupinos lenktynės su TSRS formaliai baigėsi tik 1990 m. kovo 11 d.
- 12-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai, išrinktai 1990 m. vasario 24 d.
ir kovo 4, 7, 8 ir 10 d. , paskelbus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą ir suspėjus viena diena aplenkti 1990 m.
kovo 12 d. įvykius Maskvoje – Michailo Gorbačiovo išrinkimą TSRS Prezidentu bei Tarybinių socialistinių respublikų išstojimo iš Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos įstatymo priėmimą.
Įsimintini V. Landsbergio žodžiai dėl Kovo 11-osios Akto svarbos, ištarti po 1991 m.
vasario 9 d. plebiscito dėl Lietuvos Nepriklausomybės: „<...
per 90 % Lietuvos plebiscite dalyvavusiųjų pareiškė – tebūnie Lietuva nepriklausoma valstybė! Ir tų žodžių, kuriuos ištarė beveik visa Lietuva, niekas nebegalės atšaukti, pakeisti, paneigti.
Jokia partija, jokia kariuomenė, joks prezidentas ar caras, net viso pasaulio gelbėjimo arba priežiūros komitetas, net šita mūsų Aukščiausioji Taryba, sakykim, kokiomis nors dujomis apsvaiginta ir sušaudyti prigrasinta, negalėtų priimti nutarimo, kuris teisėtai pakeistų visos tautos, vienintelio šios žemės suvereno, sprendimą. Visų Lietuvos žmonių nutarimas, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, yra aukščiausias ir galutinis, nebent jie patys rytoj balsuotų priešingai, o to jau gal nesitikėtų nė velionis Molotovas.
Tai kertinis akmuo, kuris šiandien jau padėtas į konstitucinius Lietuvos Respublikos pamatus. Ant jo toliau statysim teisinę valstybę su žmonių rinkta valdžia, kuri pati yra pavaldi įstatymui.
2 Greitai šios mintys išgaravo iš V. Landsbergio galvos...
Tokio tautos sprendimo reikalavo Vakarų valstybės, teigusios, kad 12-ojo šaukimo Lietuvos TSR AT sprendimų joms nepakanka, kad pripažintų atkurtą Lietuvos valstybę. Po tik įvykusių 1991 m.
sausio 13 d. įvykių ir Lietuvoje tebebuvusios TSRS kariuomenės galimos reakcijos referendumas vadintas plebiscitu.
Mūsų pripažinimui Vakarai dar reikalavo, kad kontroliuotume valstybės sienas. Todėl svarbi buvo ir atkurtos Lietuvos muitinės veikla.
Neatsitiktinės 1991 m. liepos 31 d.
naktį įvykusios Medininkų žudynės.
Tai, kad Lietuvos valstybės atkūrimas buvo įvykdytas teisiškai nepriekaištingai, patvirtina ir TSRS Prezidento M. o Gorbačiovo ultimatumai Lietuvos Respublikai, kad jos Aukščiausioji Taryba pati panaikintų 1991 m.
kovo 11 d. primtus sprendimus dėl Lietuvos nepriklusomybės atstatymo.
Pati TSRS šių mūsų priimtų aktų nenaikino, tuo pripažindama, kad neturi teisės tai daryti. Todėl ir prasidėjo TSRS jėgos demonstravimas ir gąsdinimai, nervų karas, ekonominė Lietuvos blokada, kolaborantų paieška ir provokacijos.
Netgi sąlyginį Mortoriumą dėl 1990 m. kovo 11 d.
Akto dėl Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo teko priimti, kurį panaikinome 1990 m. gruodyje, matant, kad derybos su TSRS neprasideda.
Visa tai paneigia melus apie neegzistavusį Atkuriamąjį Seimą ir neegzistavusį valstybės vadovą.
- ••••••
1990 m. kovo 11 d. neabejingos ir atidžios metraštininkės akimis.
R. Ozolo padrąsinta nuoširdi to meto metraštininkė Regina Kalindraitė pranašiškas savo dienoraščio mintis paskelbė knygoje „Sąjūdžio bylojimai. 1989-1992 metų užrašai“ 3 (citatos):
„1990 m. kovo 10 d. (šeštadienis):
- „Kaip rašo „Respublika“ – paskutinė kabėjimo diena. Neramus tas neapibrėžtas laukimas. Net laikraščių neįmanoma skaityti. Visi laukia lemtingų sprendimų...“
- „Atrodo, visas pasaulis apie šiandien ar rytoj Aukščiausiosios Tarybos sesijoje planuojamą atkurti valstybės Nepriklausomybę kalba kaip apie įvykusį faktą. Dž. Bušas su JAV administracija svarstė savo žingsnius... Gal jie nebus tokie, kokius kovo 7 d. padarė JAV pasiuntinys Maskvoje Dž. Metlokas (anksčiau pakvietęs V. Landsbergį, R. Ozolą, M. Laurinkų ir kitus mūsų atstovus, atsisakė su jais kalbėtis...)?
- „<...> vakar per „Vremia“ diktorės perskaitytos ištraukos iš TASS-o pateikiamo interviu su J. Masliukovu (TSRS Plano komiteto pirmininku – ZV) <...> vėl pateikia Lietuvai skolas ir sąskaitas, pretenzijas dėl teritorijų ir kitokius gąsdinimus. Tuos pačius, kuriuos prieš dvi dienas išsakė A. Brazauskas...“
- „Maskva jau bando susitaikyti su Lietuvos nepriklausomybe, bet, žinoma, dar nori išmėginti jos gerai įvaldytą gąsdinimo ir šantažavimo mašiną. Deja, ji, nors braškėdama, veikia.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, vadovaujamas A. Brazausko, sesijai tepasiūlė spręsti tik „procedūrinius“ klausimus...
Deja, šią darbotvarkę, matyt, teks plėsti, kad ir kaip to nenorėtų ponas V. Petkevičius su savo bendraminčiais, šiandien „Lietuvos ryte“ pareiškęs, jog „vienadieniams politikams nepavyko suklaidinti Lietuvos žmonių“.
Šis „išminčius“ norėtų, kad sesija įvyktų gal po balandžio 7 d. rinkimų, o gal po TSKP Lietuvos skyriaus planuojamo suvažiavimo balandžio vidury, nes teigė, kad ypač „nerimą mums (?
) kelia skubotumas sušaukti naują Lietuvos parlamentą dar nesibaigus rinkimams“. Ką gi – vieną teisingą mintį šis kovotojas pasakė: visos „psichinės atakos“ labai reikalingos ir patogios tik jų skelbėjams, o ne Lietuvai...“
- „O laikrodis skaičiuoja valandas ir minutes... Spręsime savo ateitį patys ar ne? Reikia spręsti!“
- „R. Ozolas, registruodamasis kaip Aukščiausiosios Tarybos deputatas, pasakė, kad ši diena įeis į istoriją, apie ją galėsim pasakyti, jog tai buvo tikėjimo, kad tiesa ir teisingumas šioj žemėj yra, diena.“
0 val. 50 min.: – „Diena buvo ilga ir graži, vėjuota. Prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų žmonių nebuvo, vienas reporteris filmavo didžiulį herbą ant durų skydo, <...> stovėjo gal keturi televizijos transliavimo autobusai, buvo net palydovinė stotis. Pasaulis ruošiasi sužinoti apie sesiją.“
- „Dar Lietuvos radijas pranešė, kad ruošiamasi į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas siūlyti V. Landsbergį (LPS kandidatas) ir A. Brazauską (LKP kandidatas).
- Be reikalo V. Landsbergį. Nenorėčiau, kad šie žmonės būtų supriešinti, nors nenorėčiau, kad Pirmininku būtų ir A. Brazauskas... Rytdiena parodys. Kad tik V. Landsbergio išrinkimas nesukeltų parlamento ir visuomenės konflikto. Tokios „nelaimės“ nereikia.“
Kovo 11 d. (sekmadienis):
- „Atėjo ilgai laukta laisvės diena. Pats įvykis, ta minutė buvo labai paprasta, jokio jaudulio nekėlė. Tik ašaros byrėjo nuo to vaizdo – deputatai bučiuojasi, džiūgauja. Tai buvo ne oficiali, o labai nuoširdi ilgai laukto momento atomazga. Tas momentas atėjo lyg nepastebimas, nesuvokiant, kas čia įvyko. Tik po to supranti, kad jau įvyko. Apie tai reikės dar daug mąstyti.
- Padarytas pirmas lemiamas žingsnis. Iki jo buvo didelis nerimas – kas bus. Gal tas nerimas šiek tiek gožė paties įvykio supratimą. Ko gero, emocijos išsiveržia pirmiau nei protas.
- Įtampa, kurią sukėlė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimai, sunkiai slūgo... Kažkodėl atrodo, lyg už nugaros stovėtų konflikto su visuomene grėsmė. Tokia bjauri nuojauta... Viską lems protas ir įvykio reikšmės suvokimas.“
Kovo 12 d. (pirmadienis):
- „Šios dienos posėdis prasidėjo konsoliduojančiu V. Landsbergio sveikinimo žodžiu. Jis pakvietė pagerbti atminimą tų, kurie nesulaukė šios dienos.“
- „Jausmas negeras – <...>. Rinkimuose pralaimėję komunistai (žinoma, ne visi) ne be pašalinių jėgų naudojasi visuomenėje sukeltu ažiotažu dėl A. Brazausko. Konfliktas didėja.“
- „Tokia antroji Nepriklausomybės diena. Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės. Nerimą ir pretenzijas privalo nugalėti tvirtas tikėjimas ir pasiryžimas eiti toliau. Dirbti ir aukotis.“
1 Liutkevičienė Inga. Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012, p. 270-273.
2 Landsbergis Vytautas. Sunki laisvė. 1991 m. ruduo-1992 m. ruduo. Statom valstybę. I knyga. Vilnius, Vaga, 2000, p. 30 ir 31.
3 Kalindraitė Regina. Sąjūdžio bylojimai. 1989-1992 metų užrašai. Vilnius, Valstybės žinios, 2008.
II dalis
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas prasidėjo nuo 1988 m. spalio 22 ir 23 d.
vykusio LPS Steigiamojo suvažiavimo, išrinkusio ne tik 220 narių LPS Seimą (o šis – 35 narių LPS Seimo Tarybą), sprendimo, kokiu keliu atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Suvažiavimo priimta Rezoliucija Nr.
21 „Dėl rinkimų“ skelbė, kad Sąjūdžio kandidatai dalyvaus rinkimuose: „ Iki šiol rinkimai mūsų šalyje vykdavo formaliai, neatspindėjo piliečių valios: „deputatai“ iš anksto būdavo parenkami pagal statistinius duomenis ir paklusnumo aukštesniems pareigūnams laipsnį. Todėl Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis pasiryžęs padėti piliečiams įgyvendinti jų rinkimines teises...
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis kels savo arba rems tuos kandidatus, kurie yra žinomi viešumo demokratijos ir Suvereniteto šalininkai. Kiekvienas kandidatas į deputatus privalo aiškiai suformuluoti ir apginti savo siekius.
“
Tad Sąjūdis apsisprendė dalyvauti okupacinės valdžios parlamento rinkimuose, nes kitas buvo tik prievartos kelias. Tokiam pasirinkimui kategoriškai nepritarė Lietuvos Laisvės Lyga (LLL), teigusi, kad tuo pripažintume okupacinę valdžią.
Šis LPS apsisprendimas reiškė politinį veikimą TSRS-Lietuvos TSR valdžių sistemoje, kurią mums primetė okupacinė valdžia ir kuri iki Sąjūdžio veiklos tebuvo formalios valdžios institucijos, tik patvirtindavusios konstituciškai vienvaldės Komunistų partijos vadovų sprendimus. TSRS ir Lietuvos TSR Konstitucijų 6 straipsniai skelbė, kad tarybinės visuomenės vadovaujančia ir nukreipiančia jėga yra Komunistų partija.
Kitų partijų egzistavimas įstatymuose nebuvo numatytas. Toks Sąjūdžio rungimasis su tarybų valdžia buvo pavojingas, nes pastaroji, turėdama formalius parlamentinės ir realius vienintelės TSRS ir LTSR Konstitucijose įtvirtintus Komunistų partijos valdžios svertus, bet kada galėjo perimti iniciatyvą ir patvirtinti prievartinį Lietuvos valstybės įtraukimą į TSRS, dalyvaujant ir Sąjūdžio atstovams.
Žmonių parama, jų ir Sąjūdžio abipusis pasitikėjimas 1988-1991 metais patvirtino šio kelio teisingumą. Daugelis žmonių pritarė LPS pasiūlytam taikiam keliui. Manau, kad dėl to, jog žmonių atmintyje skaudžiai buvo įsirėžusi pokario kovų patirtis ir klausimas dėl fizinio mūsų tautos išlikimo.
Pirmą kartą Sąjūdis oficialiai, atvirai ir nedviprasmiškai patvirtino savo ryžtą atkurti Lietuvos valstybę 1989 m. vasario 15-16 d. Kauno muzikiniame teatre, LPS Seimo III sesijoje priėmus atitinkamą deklaraciją. Po šio apsisprendimo LPS Seimo nariai prisiekė prie Kaune vėl atidengto Laisvės paminklo:
„ Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. “
Būtina žinoti ir Vilniuje 1989 m. balandžio 1 d.
įvykusio LPS Seimo IV sesijos priimtą pareiškimą Lietuvos žmonėms dėl pateikto svarstyti Lietuvos TSR Konstitucijos projekto. Tuo metu viskas buvo aišku, ir sąžiningai bei vieningai visi skelbėme, kad „...
Pagal tarptautinės teisės sampratą valstybinis suverenitetas reiškia aukščiausiąją valstybės valdžią ir yra nedalomas, todėl negali būti iš dalies suverenių valstybių. Suverenitetas yra valstybės nepriklausomybė – teisė savarankiškai tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus, laisvai pasirinkti ir vystyti politines, socialines ir ekonomines sistemas, priimti savo įstatymus.
Kitokia suvereniteto samprata tarptautinei teisei nėra žinoma. Suvereniteto sąvoka yra detalizuota Helsinkio pasitarimo Baigiamajame akte ir apima aštuonis suvereniteto požymius.
... Suverenios valstybės Konstitucija turi apibrėžti valstybės vidaus sandaros principus, bet neprivalo nusakinėti ryšių ar sąjungų su kitomis valstybėmis pobūdžio.
Suverenių valstybių sąjungos ir ryšiai turi būti nustatomi tik tarptautinėmis Sutartimis. Negali būti suverenios valstybės kitos valstybės sudėtyje.
...
LPS Seimo sesijos I posėdžio pirmininkai Vytautas Čepas ir Vytautas Plečkaitis
Būtina suvokti teisinę padėtį, kurioje buvome prieš 1990 m. kovo 11 d.
ir kurioje atsidūrėme po tos dienos vėlų vakarą paskelbto Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Esminis dalykas, lėmęs Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimą, bet ne paskelbimą, buvo tai, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės, pagal tarptautinę teisę de jure nepriklausomos, de facto buvo sudėtinėmis Tarybų Sąjungos dalimis .
Baltijos valstybių aneksijos 1940 metais nepripažinimo politikos teisinis pagrindas – 1928 m. rugpjūčio 27 d.
Bendroji sutartis dėl atsisakymo nuo karo, kaip nacionalinės politikos priemonės, t. y.
Paryžiaus paktas, arba Briando-Kelloggo paktas, ir su šiuo Paktu susijusi Stimsono doktrina, nuo kurios prasidėjo agresijos pasekmių nepripažinimo politika tarptautinėje teisėje. Šio Pakto dalyvėmis buvo beveik visos tuometės pasaulio valstybės (63 šalys, įskaitant ir TSRS bei Lietuvą).
Paktu buvo uždrausta agresija tarptautiniuose santykiuose ir įsipareigota visus tarptautinius ginčus spręsti tik taikiomis priemonėmis. Beje, 1933 m.
liepos 5 d. Lietuvos Respublikos ir TSRS Konvencijos užpuolimui apibrėžti 1 II straipsnio 2 dalyje buvo sutarta, kad užpuolike valstybe bus pripažinta ir ta, kuri pirma „ įsibraus ginkluotomis jėgomis, net ir karo nepaskelbusi “.
Dėl šios priežasties 1940 m. birželio 15 d.
Raudonosios armijos ginkluotas įžengimas į Lietuvą po ultimatumo yra ir pačios TSRS de jure pripažintas agresyvaus karo aktas. Iš didžiųjų Vakarų valstybių tik Švedijos Karalystė santykiuose su TSRS visiškai nesilaikė šio Baltijos valstybių inkorporavimo į TSRS nepripažinimo principo.
Išskirtinis Vokietijos vaidmuo. Ši valstybė susitarimais su TSRS 1939 metais pasidalijo ir persidalijo Baltijos valstybes.
Vokietija savo nuomonės dėl to iki šiol nepareiškė.
Šiuo neramiu metu Lietuva turėtų denonsuoti 1939-03-22 Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Valstybės sutartį dėl Klaipėdos krašto perleidimo Vokietijai. Kad Rusijos Federacija nesamprotautų, jog Klaipėdos kraštą Lietuva gavo tik iš Tarybų Sąjungos.
O ir Vokietija galėtų denonsuoti ne tik šią sutartį, bet 1939 m. pasirašytus Vokietijos ir TSRS nepuolimo sutarties slaptuosius Ribentropo – Molotovo protokolus dėl įtakos sferų Rytų Europoje pasidalinimo, kaip tai pavyko pasiekti TSRS liaudies deputatams iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, privertusiems II TSRS liaudies deputatų suvažiavimą Maskvoje 1989 m.
gruodžio 24 d. pripažinti šiuos slaptus protokolus negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento.
Nepriklausomybės atkūrimą sunkino ir 1975 m. priimtas Helsinkio pasitarimo Baigiamasis aktas, įtvirtinęs Europos saugumo ir bendradarbiavimo principus.
Šį pasitarimą inicijavo TSRS ir Varšuvos sutarties dalyvės, siekusios įtvirtinti pokarinių sienų Europoje pripažinimą, faktiškai ir Baltijos valstybių 1940 metais įvykdytą okupaciją. Vakarų šalys siekė šių sienų neliečiamumo, t.
y. jų keitimo tik taikiu būdu (o kaip dėl Kosovo atskyrimo nuo Serbijos?
). Už sutartą pokarinių sienų neliečiamumą, teritorinį vientisumą ir ekonominio bendradarbiavimo įsipareigojimus Rytų blokas sutiko su Vakarų šalių reikalavimais į Helsinkio Baigiamąjį aktą įrašyti normas, reguliuojančias pagrindines žmogaus teises ir laisves.
JAV Prezidentas G. R.
Fordas prieš Baigiamojo akto pasirašymą patikino, kad JAV nekeis požiūrio į TSRS įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją, tačiau šį Helsinkio dokumentą vis dėlto pasirašė, t. y.
dar kartą pardavė mus. Tad atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę teko spręsti ir šią dviprasmybę.
LPS ir visuomenės spaudžiama 11-ojo šaukimo Lietuvos TSR AT 1990 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. XI-3650 „Dėl 1939 metų Vokietijos-TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo“, t. y. pačios okupacinės valdžios sprendimu, teisiškai nustatė, kad Lietuvos valstybė buvo Tarybų Sąjungos okupuota (!), ir tuo pačiu:
„- paskelbė, kad Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos įstojimo į TSRS deklaracija, kaip neišreiškusi lietuvių tautos valios, yra neteisėta ir negaliojanti;
- pareiškė, kad TSRS 1940 m. rugpjūčio 3 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos priėmimo į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą“, grindžiamas Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. deklaracija, yra neteisėtas ir Lietuvos juridiškai nesaisto;
- pasiūlė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai pradėti dvišales derybas dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo.“
Tuo buvo patvirtinta, kad Lietuva siekia likviduoti ir II pasaulinio karo pasekmes.
Pirmoji realų žingsnį į Nepriklausomybę žengė Estija, kurioje nuo pat Estijos Liaudies Fronto (ELF) įsteigimo, skirtingai nuo Lietuvos situacijos, ELF veikė išvien su tuometine Tarybų Estijos valdžia. Estijos TSR AT, įtakojama ELF, 1988 m.
lapkričio 16 d. priėmė Suvereniteto deklaraciją, kuria paskelbė, kad Estijos TSR sieks suvereniteto, kad Estijos TSR įstatymai viršesni už TSRS įstatymus.
Tarybų Estijos parlamentas Estijos TSR Konstitucijoje įtvirtino ir visų gamtos išteklių Estijos teritorijoje (žemės, vidaus vandenų, miškų, mineralinių iškasenų), pramonės produkcijos, agrokultūros, statybos, valstybinių bankų, transporto, visuomeninių paslaugų ir kt. priklausomybę Estijos valstybei.
ELF programoje buvo numatyta Estijos nepriklausomybę atkurti per 10 metų.
1988 m. lapkričio 18 d.
LPS spaudimu 11-ojo šaukimo Lietuvos TSR AT turėjo svarstyti analogiškas Lietuvos TSR Konstitucijos pataisas, nes LPS Seimo Taryba tai buvo suderinusi su LKP vadovybe. Estijos pavyzdžiu Lietuva tąkart nepasekė.
LPS Seimo pateiktų LTSR Konstitucijos pakeitimo projektų priėmimas sustojo, išgirdus ką tik iš Maskvos grįžusio A. M.
Brazausko kalbą. Kaip kompromisą 11-ojo šaukimo Lietuvos TSR AT 1988 m.
lapkričio 18 d. papildė Lietuvos TSR Konstituciją 71 straipsniu (valstybinė Lietuvos TSR kalba yra lietuvių kalba), pakeitė 168 straipsnį (Lietuvos TSR valstybinė vėliava yra tautinė vėliava) ir 169 straipsnį (Lietuvos TSR valstybinis himnas – V.
Kudirkos „Tautiška giesmė“).
1988 m. lapkričio 23 d. Latvijos TSR AT taip pat nepriėmė Estijos pavyzdžio Latvijos TSR Konstitucijos pataisų, kurias buvo pateikusi Latvijos Tautos Fronto Dūma.
1 Svarbiausios Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys 1918-1995. Sudarė V. Sirutavičius, E. Nekrašas, R. Lopata, Vilnius, 1997, p. 38-40.
III dalis
Primityvus ir tiesmukas yra netolimos mūsų Tautos Atgimimo istorijos perrašymas, esant gyviems jos kūrėjams ir dalyviams. Esame gąsdinami ir tais pačiais rusais, kurie mus drąsiai gynė ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ir po 1991 m.
sausio 13 d. kruvinųjų įvykių.
Veidmainystė be ribų. LPS Seimo Tarybos narys poetas Marcelijus Martinaitis 1991 metais rašė: „ Kada nors bus rašoma Atgimimo istorija, tik ar kas žinos ir supras, kas buvo tie Sąjūdžio pirmeiviai, apkalbėti „agentais“, „parsidavėliais“, kas galėjo taip išjudinti Lietuvos žmones iš įšalo?
Kažkada galvodavom, kad užtenka nutildyti apie 100 inteligentų, ir komunistų partija galėtų švęsti pergalę. Gal pusė tų žmonių, pirmosios kartos sąjūdininkų, jau vienaip ar kitaip apkalbėta.
Diegiama mintis, jog buvo bloga, įtartina Sąjūdžio pradžia, gal net paties saugumo įsteigta, nes viskas prasidėjo, kai AŠ ar MES kur nors užkopėme ant pakylos . Lietuva neturės savo didžių laikotarpių, kai istorija vis bus perrašoma pagal kieno nors asmeninius įgeidžius.
Tikriausiai nebus galima skelbti visų Pirmojo Sąjūdžio nuotraukų arba teks ne vieną veidą užtušuoti, kaip dabar daroma dar tik žodžiais. Panašiai darydavo sovietai – užtušuodavo grupinėse nuotraukose žuvusius kosmonautus, Sibire savo pačių nupiltus bendražygius.
Ar ir vėl neturėsime istorinių ištakų, vaizduodami Europos elgetas? 1
Lietuvos Atgimimo istorijos perrašinėjimas, praeities vienpusiškas atvaizdavimas ir dirbtinis tariamo patriotizmo skatinimas – tai sąmoningas manipuliavimas mumis. Tik Atgimimo metais mes pratrūkome rašyti, skelbti ir diskutuoti apie mūsų kolektyvinę traumą – tremčių istoriją.
Tą, dėl kurios Lietuva pasąmoningai kaltina tik vieną Ribentropo-Molotovo slaptuosius protokolus pasirašiusią šalį – Tarybų Sąjungą. Vokietiją kaltinti vengiame.
Vengiame atsiminti, kad pagal 1939 m. rugpjūčio 23 d.
Vokietijos ir TSRS pasirašytą nepuolimo sutartį ir slaptus Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolus Lietuva buvo palikta Vokietijai, kad tik prasidėjus Antrajam pasauliniam karui buvo pasirašyta 1939 m. rugsėjo 28 d.
Vokietijos ir TSRS sienos ir draugystės sutartis, pagal kurią Lietuva buvo atiduota TSRS įtakos sričiai. Ko gero, šis požiūris susiformavo ir dėl to, kad 1940 metais į Lietuvą įžengė Raudonoji armija, t.
y. nepriklausomybę iš mūsų atėmė, kaip tuomet sakyta, bolševikai.
Nors Lietuva su bolševikų vadovaujama Tarybų Rusija pasirašė 1920 m. liepos 12 d.
Taikos sutartį, kuria buvo sutarta, kad Rusija „ be atodairų pripažįsta Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis juridinėmis pasekmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurių ji yra turėjusi lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu. “ 1920 m.
liepos 14 d. Raudonoji armija užėmė Vilnių ir tęsė puolimą Varšuvos kryptimi.
1920 m. rugpjūčio 6 d.
Lietuva ir Tarybų Rusija pasirašė papildomą susitarimą, pagal kurį Vilnius iki 1920 m. rugsėjo 1 d.
turėjo būti perduotas Lietuvai. Rugsėjo pradžioje į Vilnių atvyko Tarybų Rusijos pasiuntinys T.
Akselrodas ir įteikė Lietuvos Vyriausybei 3 mln. rublių vertės aukso lydinius, ką paskatino Raudonosios armijos pralaimėtas mūšis prie Vyslos, po kurio Lenkijos kariuomenė perėjo į kontrpuolimą.
Tad Tarybų Rusijai beliko tik vykdyti 1920 m. rugpjūčio 6 d.
susitarimą su Lietuva. Raudonoji armija iš Vilniaus pasitraukė 1920 m.
rugsėjo 26 d. , tačiau 1920 m.
spalio 9 d. Vilnių užėmė jau Lenkijos kariuomenė.
1995 metų M. Martinaičio mintis reikėtų įamžinti Seime Kovo 11-osios salėje: „ Save vadinantys patriotais labai džiūgauja, jeigu kas pradeda tvirtinti, jog 50 metų Lietuvoje nebuvo nei kultūros, nei mokyklos.
Juk to siekė sovietiniai okupantai, kaip caro valdžia XIX a. <...
Ir bolševikai kalė į galvas, kad ir Nepriklausomoje Lietuvoje nieko nebuvo ir negalėjo būti. Panašiai apie bolševikmetį sako kai kurie „patriotai“, visą tą laiką pratupėję krūmuose ir išlindę, kai pavojus praėjo.
Savo didžiausiu nuopelnu jie laiko tai, kad „tada nieko nedarė“, kol staiga iššoko kaip bezdamas iš butelio, kuris pusę amžiaus buvo užkimštas . <...
Jei jų klausytume, tai niekada nesuprastume, kokiomis pastangomis ir aukomis saugotas kultūros tęstinumas, kiek tai kainavo pavieniams žmonėms!.. Kad nors dešimtadaliu daugiau tada būtų buvę drąsių žmonių, kurie savo narsumą rodo dabar, beviltiškai pavėlavę...
Šitaip elgdamiesi mes niekada neturėsime savo tikros istorijos, nes ištisi jos tarpsniai perleidžiami svetimiems ... Kelių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istorija perleidžiama okupantams, vaizduojant, jog visose srityse buvo tik jų viršus, o lietuviai – tik jų vergai ir pakalikai, išskyrus keletą, kuriuos neseniai ištiko patriotizmas.
Kaip dar labiau galima apšmeižti savo tautą? “
Siekdami ne tik istorinės tiesos paieškų, bet, visų pirma, šiandieninio išsilaisvinimo iš tokio mūsų valdymo, bent rugpjūčio 23 dieną pradėkime kasmet minėti ne kaip kančių atminties dieną, bet kaip didžio mūsų taikaus Atgimimo Baltijos kelio šventę. Sąjūdžiu Lietuvos žmonės patikėjo dėl jo autoritetų, tiesos ieškojimo ir sakymo.
Šiandieninėje Lietuvoje vėl gyvename iškreiptų veidrodžių ir dvejopų standartų šalyje, todėl labai svarbu žinoti, kaip išsilaisvinome tada, Atgimimo metais.
Kodėl šiandien bijome, visų pirma, patys savęs, atsisakome net konstitucinės referendumo teisės? 1989 m.
lapkričio 3 d. buvo priimtas “Lietuvos TSR referendumo įstatymas”, kuriuo remiantis po 1991 m.
sausio 13 d. įvykių paskelbtoje istorinėje 1991 m.
vasario 9 d. visuotinėje apklausoje dėl Lietuvos nepriklausomybės iš dalyvavusių 84,43% turinčių teisę balsuoti rinkėjų net 90,47% balsavo “taip” – po šios apklausos Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė konstitucinį įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės“, tebegaliojantį ir šiandien.
Prieš šį įstatymą iš 117 deputatų balsavo tik vienas. Prisiminkime įstatymą:
„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,
atsižvelgdama į tai, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, 1991 m. vasario 9 d. per visuotinę apklausą (plebiscitą) slaptu balsavimu pasisakė už tai, kad „Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika“,
pažymėdama, kad šiuo suvereninių galių ir valios pareiškimu Lietuvos tauta vėl patvirtino savo nekintamą nuostatą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės,
suprasdama plebiscito rezultatus kaip visuotinį pasiryžimą stiprinti ir ginti Lietuvos nepriklausomybę bei kurti demokratinę respubliką ir
vykdydama Lietuvos tautos valią,
priima ir iškilmingai skelbia šį įstatymą.
1. straipsnis. Teiginys “Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika” yra Lietuvos Respublikos konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas.
2 . straipsnis. Šio įstatymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas gali būti pakeisti tik Lietuvos tautos visuotinės apklausos (plebiscito) būdu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis
Vilnius, 1991 m. vasario 11 d., Nr.I-1051“
Šią nuostatą 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje Lietuvos tauta įtvirtino referendumu.
Mes visi, ne tik sąjūdiečiai, apsvaiginti laisvės ir aklai pasitikėdami tais, kuriuos renkame, leidome jiems Sąjūdžio ir Lietuvos Atgimimo istoriją ne tik pasisavinti ir perrašyti, bet ir niekinti . To simbolis – viešai tęsiama patyčia jau iš mirusio poeto ir pirmojo sąjūdiečio Justino Marcinkevičiaus .
Rašytoja, gydytoja psichiatrė Jūratė Sučylaitė, pristatydama savo poeziją. 2 surašė nuostabias mintis: „ Eidami motina žeme kiekvienas nešame po žiburėlį iš dvasinės būties pradžios.
Pamiršti praeitį – tai išsižadėti kelio atkarpos, kuria praėjo mūsų nešama šviesa. Praeitį reikia ne pamiršti, o iš jos išaugti.
Žemė motina augina visa, kas gyva. Neaugsime, jei neleisime žemei savo sopulio mūsų lūpomis išdainuoti.
“
2018 metais išleista 1991 metais parašyta poeto, LPS Iniciatyvinės grupės ir LPS Seimo Tarybos nario Justino Marcinkevičiaus esė „Taburetė virš galvos“ 3 padeda suvokti šio pasirinkimo giluminę esmę. Tai poeto ir Sąjūdžio žmogaus atsakas Tomui Venclovai ir kitiems, kurie konjunktūriškai, primityviai ir beatodairiškai šiandien taršo „sovietmetį“: „ Niekada nesutiksiu, kad mus tardytų ir kaltintų tie, kas pasitraukė, kas negyveno kartu su mumis...
Juk tokį Lietuvos likimą priėmėte jūs, jūsų karta, gerbiamieji išeiviai, tėvai ir vyresnieji broliai! Dabar jūs vadinate mūsų kartą „bestubure“.
4 Taigi jinai būtent ir laikė pagrindinį stagnacijos svorį – be stuburo, kaip žinia, nieko neišlaikysi ir nedaug bepakelsi. Kas, jei ne ši karta, atvedė Lietuvą į Sąjūdį?
Priešui nelinkėčiau, ką teko patirti, išjausti, išgyventi, apmąstyti mums. Kur mes galėjome išeiti iš to, ką mums palikote?
Suprantama, daugelis pasitraukdami gelbėjotės nuo Sibiro. Bet kodėl norite atimti tokią teisę iš mūsų, negi jūs galvojate, kad Lietuva 50 metų privalėjo eiti atviro priešinimosi keliu?
Ir žūti? Betgi kodėl nesipriešinote jūs, kai buvo galima, kai reikėjo priešintis?
Atsimenate – 1940-aisiais, kai toks pasipriešinimas būtų turėjęs prasmę. Vadinate mus prisitaikėliais, konformistais, bet juk palikote mus, pametėte, kai mums buvo po 10-15 metų.
Šėtono nasruose palikote. Valstybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome.
Nė vieno pikto ir kartaus žodžio nesu apie jus pasakęs. Prašau tik vieno: nesiimkite tos bylos, kurioje jūs negalite būti teisėjais.
“
Tai ir atsakas tiems, kurie šiandien viską žino, ką ir kaip tuomet turėjome daryti mes. Tik tuomet šie patarėjai tylėjo ar dar nebuvo gimę... Anot tokių, šiuolaikinės valdžios ar ją aptarnaujančiųjų, „V iskas prasidėjo, kai AŠ ar MES užkopėme ant pakylos“.
1 Martinaitis Marcelijus. Tylintys tekstai (užrašai iš raudonojo sąsiuvinio), 1971-2001. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
2 Sučylaitė Jūratė. Susitikimai su ragana. Kaunas, Naujasis LANKAS, 2002.
3 Marcinkevičius Justinas, Amžiaus pabaiga, tekstų rinktinė. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.
4 Greimas A. J. Baltos lankos – Literatūra ir menas, 1991-09-21.
Komentarai (85)
Man šita propaganda rezonuoja su ta kurioj aš augau, įtariu ir dagiau kam. Detalės, kaip dėlionės pabertos, Autoriaus jau surūšiuotos..Aš su visų pagalba arti paveikslo..Po truputi atsiranda naujos, nelimpa, netelpa. Ką reikia padaryti, kad dėlionėje sudėti tą vaizdą, kuris vis kinta kraštuose?
Prašau "pardono", tikrai nepastebejau Vaišvilos. Maža kas ten laiko ta sketi. Siaip, tas veikejas iki šiol, asmeniškai man, yra "mamyčiukas". Kad buvo "sūnelis", žinojau dar tada. Neturiu nieko prieš "sūnelius", jie turi tokias pat teises, kaip ir kiti. Aš nevirškinu beprasmišku, bestuburiu butybiu politinio "elito" gretose. Apie valdanciuosius net nekalbu.
Gerbiamasis, Jūs turbūt nepastebėjot: kad akcentas komentaro buvo ne ant AMB, o ant Zigmuko - Žaliojo Piemenėlio. Jeigu neprisimenate: šitas Piemenėlis, nomenklatūrinis sūnelis chirurgo iš Šiaulių, buvo "padarytas" tuometinės "šaikos" ne tik signataru bet ir "Premjeru su snargliais (snarglius)" Lietuvos, prieš tai sėkmingai "pagal užduotį" griovęs Lietuvos energetikos ūkį.
Kuo tamstai nepatinka AMB, gal pabandysite pagristi? Nepaisant visu jo trukumu ir klaidu, AMB buvo geriausias "naujos" Lietuvos vadovu. Daugiau tokiu nebuvo.
Geriausia (realiausia), ką pamačiau šio straipsnio iliustracijose, nuotrauka "AMB ir Zigmukas bendražygiai". Nuotrauka super realistinė ir simboliška - verta vietos mokyklų vadovėliuose, skyriuje "Lietuvos šiuolaikinė istorija". Kitaip dar pavadinčiau "Partinis Tūzas ir Žaliasis Piemenėlis".
labiausiai prajuokino šis teiginys : “Susikure nacionalines valstybes net ten kur to tikslo niekas nesieke, nes gyvenimas to reikalavo.“ :) - nežinojau, kad pindostano organizuojami procesai vadinami “gyvenimu“ :))) - ir dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo: - niekas nekvestionuoja jos teisėtumo tarptautinės teisės atžvilgiu :) - buvo kalbama apie to atkūrimo metodų neteisėtumą ir formą, kuri turėjo visus klasikinės pindogeniškos spalvotos revoliucijos bruožus - ir visa laimė, kad visų provokacijų ir isteriško skubėjimo bei pasipūtimo rezultate, turėjome tik simboliškas aukas, lyginant su kitomis šalimis, kurioms nuskilo “laimė“ spalvotai parevoliucionuoti ... , --------------- dar prajuokino sąjūdiškas švediškas modelis :)) - taip , buvo tokių svaigikų, pradedant didžiuoju pornopatriarchu :))) - o kas nors iš jų galėjo adekvačiai paaiškinti, kame to “švediško“ modelio esmė , ir kuo jis, iš principo, skiriasi, tarkim, nuo norvegiško, suomiško, daniško, portugališko, austriško, ir pan. ? :))) - o juk tai buvo viso labo silosinis opiumas veršiams, kurie , kaip ir visi standartiniai veršiai, norėjo gražių pasakų ir rožinių svajonių su iliustracijomis :) - švedija tam buvo idealus variantas :)) - ir arti, ir tipo kaimynai, ir ABBA, ir Roxet, ir Volvo, ir SAAB, ir tipo neutralūs, ir švediškos “šeimos“, ir išganingasis feminizmas, ir dangiškas gerbūvis, ir tipo kapitalistinis socializmas, ir t. t. , ir pan. :)
youtube.com/watch?v=PYXL8GHdkyU
humoro jausmas pas tamstą nerealus!!!! "Piliečių balsą"!!!!! pi...iec, tuoj mirsiu... :D
Džinas - tai toks pasakų personažas, kuris kartą paleistas iš butelio, daugiau į jį nebesugrįžta.. Dar džinas yra anglų stipriai svaiginantis alkoholinis gėrimas.
išskirtinio mėšlo krūva -"neprievartinis taikus diktatūros pašalinimas/nuvertimas"- ble*et. Visur jo metodikos atneš/vyksta karinės situacijos terpėje: ar tai pilietinės, ar tai išorinės agresijos. Visur vardan keiksmažodžio "demokratija" naikinami ekonominiai socialiniai pasiekima, niokojami žmonių gyvenimai, klestėjusios valstybė paverčiamos emigrantų narkotikų trajektorijomis, resursų kolonializavimu. Tai velnias žmogaus pavidale, kur kas bjauresnis už interfenalinį velnią. Tai vienas iš vakarietiškos plejados ideologų, kaip kad Livi Kisindžer Bzežinski Švab... ble*et tikra ACHTUNG
Įdomu, ar Kubilius, Juknevičienė, Degutienė, Razma, Šedbaras ir kiti konservatorių partijos talibai pasiskaito šitą Piliečių balsą?
Priminiau zinomus dalykus. Ka jus ten galite replikuoti? Nebent apie Molotovo- Ribentropo pakta, kurio as neminejau.:))
АВТОР ГЛОБАЛЬНОЙ ПЕРЕСТРОЙКИ - Джин Шарп => YouTube
Кургинян СВ-9: Джин Шарп => YouTube
Как начать революцию - How to Start a Revolution (2011) => YouTube
replikuoti apuoko sapnus - grynas kaifas :) - bet šian kažko netraukia link hedonizmo :)))))
Gene Sharp How to Start a Revolution Movie => YouTube __ Dokumentinis filmas "Kaip pradėti revoliuciją?".
Amerikinė reakcija geriausiai pasako, kokia ta Nepriklausomybė buvo netikėta ir spontaniška. Kai laisvūnai ims nuo Baltijos kelio nušokinėti, kiek bus sulaužytų kojelių ir suskaldytų galvelių. Sunku ryžtis, tad ir lauks iki paskutinės akimirkos. O Zigmas... Zigmas rauda apgautas.
Daugumoj Džino Šarpo inspiruotų Spalvotųjų revoliucijų, ar Arabų pavasarių, prasidėdavo taikiais maršais, bet kritinių momentu ant stogų atsirasdavo snaiperiai tam, kad radikalizuoti minią.
Būtent, trockistas Džinas Šarpas į savo 1973 metų veikalą "198 Methods of Nonviolent Action" įtraukė Mahatmos Gandžio taikaus pasipriešinimo būdus, (nors metodikoje yra ir R. Kalantos būdas). Gal atsimenate, kaip anuomet Lietuvoj buvo minimas Mahatma Gandis, kurio vardu prisidengė Džinas Šarpas. Tuo metu TSRS teritorijoje pilnu tempu jau veikė CŽV agentūra su savo merkantiliniais interesais.
Atlikite apklausą, kiek nuošimčių piliečių dabar dalyvautų Baltijos kelyje be alaus ir skalbimo miltelių už 1centą.
Lietuvoje vyko procesas ,kuriam labiau tiko ne revoliucijos pavadinimas bet nacionalinio issivadavimo judejimo, kurio metu buvo sukurta nacionaline valstybe. Buvo pradzioje kovo 11-os deklaracija, o veliau kitais metais ivyko ir referendumas , kurio metu buvo itvirtinta LR istatymu virsenybe aiskiai apibreztoje teritorijoje. Nieko neteiseto nebuvo , nes tarptautine teise grantuoja tautu apsisprendimo laisve, tuo labiau, kad Lietuvoje nacionaline valstybe buvo ne sukurta , bet atkurta. Pazvelkit i procesa , kuris vyko po TSRS zlugimo. Susikure nacionalines valstybes net ten kur to tikslo niekas nesieke, nes gyvenimas to reikalavo. Ir tos naujosios valstybes yra visiskai teisetos ir visuotinai pripazintinos. Taigi negali buti net kalbos ,kad LR sukurta neteisetai. Sajudziu irgi viskas tvarkoje , nes buvo deklaruojama taikaus sugyvenimo su kaimynais politika- tilto jundiancio Rytus ir Vakarus strategija, o valstybes modelis i svediska varianta. Kas sita strategija ismete i siuklslyna neatsiklauses tautos musu vidaus klausimas. Musu vidaus klausimas yra ir kiek dabar LR realiai yra savarankiska valstybe. Mes privalome kelti esmini klausima ar dabarbine LR atlieka savo pagrindine funkcija issaugoti lietuviu tauta. Valstybe yra galingas politikos irankis. Protingu zmoniu rankose ji yra didelis geris tos salies pilieciams, na o nesimaneliu ir parsidaveliu - didele nelaime saliai ir jos pilieciams.
Kas jums ikale i galva tokias kvailistes? Revoliucijos buna ivairios, tame tarpe ir taikios. Patariu pasidometi Revoliucijos savokos apibrezimu. Nieko neturiu pries ta "nepriklausomybes atkurimo akta", nors jis nebuvo teisetas ir neatkure jokios "nepriklausomybes". Pradziai butinas bent Referendumas, o tik po to visokie aktai. Nuliudinsiu tamsta ir pasaulio reakcijos atzvilgiu - kokie 90% to nepastebejo, likusieji 10% ziurejo "is pasalu", kaip vystysis ivykiai toliau. Is tiesu, neturejo tas aktas, nei teigiamos, nei neigiamos, reiksmes Lietuvos ateiciai. Lietuvos, be jokiu aktu, lauke savarankiskumo galimybe. Tiesa, del "elito" kvailumo, Lietuva pateko i dar didesne priklausomybe.
Nėra Vienybės Lietuvoje ir negali būti, prie Ožio ir po Ožio. Vienybė yra Pagarba, kai Sistema sukurta Baimei o ne Pagarbai Ožiai joje joja ir krizena, tik ne amžinai.
Rio de Ženeire žaibas trenkė į Jėzaus Kristaus statulą, stovinčią Korkonado kalno viršūnėje.
Visada patogu primesti juridinį liūną, tada faktais gali manipuliuoti kaip nori. Kam dabar svarbi ta juridinė kazuistika teisėta ar neteisėta, kai visada gali pasireguliuoti įstatymą kaip reikia. Rezultatas akivaizdus.
“dieve“, “dieve“, koks vistik , visiškas apuokas yra tas apuokas :)))) - visas jo idiotizmas idealiai sukoncentruotas šitoje “genialioje“ frazėje, pabrėžiančioje lansbergiškai kastruotą pasaulėžiūrą/suvokimą : “Viskas buvo atlikta preciziskai ir niekam pasaulyje is esmes nekilo abejoniu, kad toks pasirinkimas yra padarytas lietuviu tautos daugumos.“ :)))) - “niekam pasaulyje“ !!! :))))))))))))))))))))))))))),- na, bet dėl vieno, su tuo vargeta apuoku tikrai galima sutikti : smegenų plovimas ir spekuliacija istoriniais faktais, paverčiant molotovo-ribentropo paktą/sutartį istorine ašimi , ir, tuo pačiu, sovietofobogeniška dogma/narkotiku veršiams , tikrai buvo atlikti beveik preciziškai :)))
na, diskutuoti su tamsta “dainuojančio“ perversmo/maidauno teisėtumo, prasmingumo ir prasmės klausimu kiek komplikuota, kadangi gerokai skiriasi atskaitos taškai :))) - bet kokiu atveju, lietuvių liaudies išmintis byloja: “skubos darbą velniai veja“ ... , - o ypač, jei to darbo užsakovas pats yra šėtonas ... , - prisimenant ankstesnį tamstos straipsnį “Šėtonas ar Dievas sukūrė Pasaulį ir Lietuvą, Prezidente Gitanai Nausėda? “ ... , - na, dėl Lietuvos nėr klausimo - ją tikrai sukūrė Dievas, - tik ne tas , biblijinių pasakų herojus - krikščioniškasis “dievas“ - avataras :))) - o štai kekšišką šizolitchūaniją Lietuvos teritorijoje neabejotinai sukūrė šėtonas... , - ir to “darbo“ pradžia buvo sąjūdis, kuris sukoncentravo didžiulį kiekį šiukšlių, kurie per tris dekadas puikiai atsivėrė, paskandino buvusią Lietuvą mele, moraliniam mėšle, įteisintoje korupcijoje bei trigubuose standartuose/“įstatymuose“ ir skurde, išvalė elitą nuo “neteisingų“ patriotų, kaip pvz. tamsta, bei išvijo milijoną tautiečių ieškoti sotesnio kasnio svetur, apgaulės būdu įkišo šizolitchūaniją į urinokolūkį, bei faktiškai pardavė ją nato mafijai ... , ----------- suprantu, kad pačiam gal ir sunkoka persinchronizuoti mąstymo skriptus, šitiek laiko virus tame sąjūdiniame buljone, kur visada tvyrojo bolševizmo ir provincialaus susireikšminimo smogas - tipo kokie mes kieti, kokie mes teisūs, kokį “krūtą“ mes turime užnugarį (cielą pindostaną !!! ) , kokie mes istoriškai tipo didingi, ir kokie istorijos reformatoriai bei humanistai :)))) - o juk tas marazmas susimultiplikavo, ir tapo šiandieninės lanbergidės ideologija ir mąstysena - mes jau kone skelbiame karą kinijai, triuškiname rusiją, mokome pasaulį kaip ir apie ką galvoti, ir beveik pagatavi vadovauti mėnulio teritorijos dalyboms :)))) - todėl, reziumuojant, belieka dar kartą pagedulauti dėl tos “nepriklausomybės“ atkūrimo “šventės“, atsiprašant, kuri kasmet darosi vis sarkastiškesnė ir pornografiškesnė ... , - o tamstai linkiu susitvarkyti/p(r)ašvarinti savo,homologizuotų asmeninių vertybių stalčius... , - bo neretai juose matosi toks b“o“rdakas ir toks bordelis, kad nors kiaurai žemę ... :))) - tamstos replika juk aiškiai byloja, jog mano pateikti perversmo neteisėtumo momentai jokiu kampu nebuvo pastebėti ... , - bent jau visiško, referendumo/apklausos agitacijos disbalanso aspektu ... , - bet, bet kokiu atveju - didžiulis “diakuj“ už nenusiplovimą nuo polemikos :))) - taigi...
čia ne fizinio sunaikinimo klausimas nors atskirais epizodais -taip. Perdaug įvairialypiai, daugybiškai, tęstinai (iš amžių į amžius), ir psichologiškai brutaliai vykdoma kryptinga Biblinė Programa -rūšiavimas į ožius (ragais nagais per tarpininkus -religijas, švietimą, įstatymus... veikiančius) ir avinus (mekenančius ir paskutinę vilną atiduodančius). Taip pat tampa aktualus klausimas -ar tai kas vadinama "žmogus" visada yra Žmogus-
Jokios revoliucijos Lietuvoje nebuvo, nes revoliucija yra jegos kelias. Lietuva savo valstybe atkure teisiniu budu priimdama kovo 11d. nepriklausomybes atkurimo akta ir veliau uztvirtindama ta apsisprendima referendume. Viskas buvo atlikta preciziskai ir niekam pasaulyje is esmes nekilo abejoniu, kad toks pasirinkimas yra padarytas lietuviu tautos daugumos. Itaku buvo visokiu ir is visu pusiu, bet tai nekeicia paties fakto kad kovo 11d aktas padejo pagrinda atsirasti Lietuvos Respublikai. Kokia ta valstybe yra dabar jau yra musu problema ir musu atsakomybe.
Kad ir ką mums toliau meluotų taip vadinami "oficialieji istorikai", kad ir kokius makaronus mums kabintų ant ausų pasaulinio elito užsakymu "melasklaida", tikroji žmonijos istorija nesulyginamai skiriasi nuo tų proto fantazijų rašliavų, kurios sudėtos į dabartinius istorijos vadovėlius ir kuriomis aklai tiki tik tie žmonės, kurie nesugeba savarankiškai mąstyti. Žmonija gyvena visiškoje iliuzijoje ir ignoracijoje apie tai, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje: user1252122. sites. myregisteredsite. com
Tad galime pabūti labai kantrūs. Kol jie nedrįsta lįsti atvirai ir per jėgą mūsų ten marmaliuoti ar kitaip kenkti, pakentėti galima. Tačiau kaupti šį pyktį, kaupti ilgai ir jį paleisti tuomet, kai tam ateis laikas, yra būtina. Dabartiniu metu svarbiausia yra nepamiršti, kas yra nusikaltėliai ir ką reikėtų sunaikinti, kai tam ateis laikas. Visi, kurie prisidėjo prie žmonių gąsdinimo, terorizavimo, turi būti išnaikinti. Kiekvienas nekalto žmogaus kraujo lašas, kiekviena pralieta ašara turi būti atpirkta ir už tai turi būti atkeršyta. O ypač reikia keršyti tiems, kurie pradėjo vykdyti visos baltųjų rasės genocidą. Ištisas visos rasės genocidas yra per visą istoriją precedento neturintis dalykas. Niekada per visą istoriją nebuvo atvejo, kai kita rasė siekia išnaikinti kitą rasę. Senovėje paprastai būdavo apsiribojama vietiniais konfliktais, karais, kurie visos grupės žmonių neišnaikindavo, o ir išnaikinta greitai atsistatydavo, nes niekas tai grupei nekūrė dirbtinių priemonių, kad mažėtų jos populiacija kaip tai yra daroma su baltaodžiais. Bet su SSRS atsiradimu tas pasikeitė ir tęsiasi iki pat šių dienų. Ir gali jie ten mane rasistu vadinti, tačiau man nusišikti iš tiesų. Pagal tarptautinę teisę rasizmas nėra nusikaltimas. Tuo tarpu genocidas yra. Tad man jaudintis dėl kažkokio nusikaltėlio pezalų yra tas pats kaip jaudintis dėl serijinio žudiko pezalų apie tai, kad jį blogai šeria. Su serijiniu žudiku išvis blogai tai, kad jį išvis kažkas šeria. Serijinį žudiką reikia sunaikinti, o ne šerti ir dar klausytis jo skundų. Lygiai taip pat visi šitie genociduotojai, kurie vykdo baltųjų naikinimą, kurie agresyviai neigia prieš baltuosius vykdomą genocidą, yra karo nusikaltėliai, verti ne diskusijų, o mirties bausmės. Kai žmonės suvoks, kad lietuvių tautos mažėjimas yra ne šiaip kažkoks reiškinys dėl “pagerėjusių” gyvenimo sąlygų (aha, super gerai mokėti už elektrą po 50 centų už kwh, jo, super geros sąlygos, ar ne? ), dėl neva išaugusio išsilavinimo (aha, tokie išsilavinę avinai, jog net nežino biologinio principo, kaip veikia imunitetas ir neturi pakankamai biologinių žinių suvesti galų, kad tie marmalai yra skirti mums žudyti, o ne gelbėti mus), tada gal kažkas ir prasidės keistis. Būtina žmonėms suprasti, kad lietuvių tautos mažėjimas ir nykimas yra platesnės operacijos, skirtos išnaikinti visus baltuosius, dalis. Šios operacijos organizatoriai pagrinde yra žydų sionistai. Tarp jų yra ir masonai, nes iki šiol tiksliai mes nežinome, kas tie jų mokytojai yra, tik įtariame. Tačiau tarp baltųjų irgi yra išdavikų ir šiukšlių. Jeigu tarp baltųjų tokių šiukšlių nebūtų, viso šio genocido dabar nebūtų. Ir tada reikia ne tik suprasti. Supratimas, kad prieš visą rasę realiai vykdomas karas ir genocidas, yra tik pirmas mažytis žingsnelis. Po to yra svarbu visiems veikti ir priešintis. Vienas iš veikimo būdų lietuviams, žinoma, būtų elgtis priešingai. Ne emigruoti į kitas šalis, vaikų susilaukti nepriklausomai nuo gyvenimo sąlygų. O jeigu jie piktybiškai bando mums kenkti blogindami mūsų gyvenimo sąlygas, tada mes pabūkime irgi piktybiški ir juos tiesiog sukabinkime ant sausų šakų. Tai yra, jeigu jie mums gyvenimą blogina, mes jiems galime pabloginti tikimybę išlikti ir toliau parazituoti. Ir tai nėra sunku. Mūsų kur kas daugiau. Na nebent jau tie mes esame tik aš, tokie kaip šio straipsnio autorius ir dar keli žmonės, kurie bent jau supranta, kaip čia viskas iš tiesų vyksta ir veikia. Tada nieko, kantriai palauksime ir sutvarkysime šitą šūdą vėliau. Bet kuriuo atveju, norint pokyčių, reikia kovoti už tai. Jeigu tikitės, kad pamitinguosite ir viskas keisis, tai nejuokinkite. Nenutiks realiai nieko. Vienintelis būdas yra dabar tuos atmatas išnaikinti. Juo labiau, net ir žudydami juos, būtume absoliučiai teisūs. Jie pagal tarptautinę teisę vykdo ir prisideda prie genocido, kas šiuo atveju yra net ne šiaip bendrinis genocidas, o vykdomas konkrečios tautos ir rasės naikinimas. Tad visi daktarai, kurie skiepus rekomendavo, turi būti pakarti. Visi politikai, kurie šitoje psichozėje dalyvavo ir toleravo, turi būti pakarti. Visi apsauginiai, kurie vertė dėvėti antsnukius, irgi turi būti pakarti. Tai yra, visi organizatoriai ir vykdytojai turėtų būti pakarti. Tada būtų padarytas pirmas svarbus žingsnis apsivalymui. Visi, kurie realiai žinojo, kas vyksta ir kas ruošiama, galėjo įtaka naudotis, kad tai sustabdytų, bet to nedarė, irgi turi būti pakarti. Taigi, visokios nidos, visokie zaharauskai, puidokai realiai irgi turėtų būti iškarti kaip atmatos kokie jie ir yra. Jie galėjo tikrai padaryti kur kas daugiau dėl viso šito negu padarė. O nepadarė nieko, nes jie priklauso tai pačiai gaujai, kuri prisideda prie lietuvių tautos naikinimo, kas, kaip jau minėta, yra platesnio plano – išnaikinti visą baltųjų rasę – dalis. Kadangi šitie parazitai nekalba nei apie baltųjų naikinimą, nei apie lietuvių skaičiaus mažėjimą, nieko dėl to nedaro, jie yra ne kas kita, o kaip genocido bendrininkai ir vykdytojai, kas yra savaime grubus tarptautinės genocido konvencijos pažeidimas. Kol avinai šito nesupras, kol avinai to nepadarys, tol jie ir toliau bus avinai, konvejeriu varomi į skerdyklą.
kas čia per bl. atsitiko, kad oligofreniškas gyvulys peDaliukasas parašė eilinį serijinį standartinį kliedesį ne mano vardu ? :) - gal debilo jauniškio multiką šviežiai pažiūrėjo ? - klounas jauniškis gi būtent dėl tokių stengėsi :) --- o varge...
Jeigu tau yra kažkoks gedulas dėl savo rasijos,jei jauti jai tėvynės meilę, tai gali drąsiai važiuot iš čia į savo rasiją. Tikrai čia tavęs niekas nepasigęs... Tuo tarpu galiu tik pasidžiaugti kad rusų karių-gyvulių nusikaltimai yra kruopščiai užfiksuojami, ir perduodami jau ruošiamam Hagos tribunolui. Po kokių 35-40 metų tuomečiam rusijos jaunimui bus "labai smagu" sužinoti savo tėvų-nusidėjelių praeities nusikaltimus...
Uzsienio Zurnalista isgazdino Zelenskis ? https://youtube.com/shorts/H2lztHZ6U5c?feature=share
Griūk negyvas. Mulkiams sudarė sąlygas sužaisti žaidimą Nepriklausomybė ir leido jį laimėti. Dabar jie švenčia laimėjimo datą ir patys save įtikinėja, kad laimėjo ir yra nepriklausomi. Net nesuvokia, kad buvo ir yra tik svetimo žaidimo vienas iš įrankių. Apie Zigmą buvau geresnės nuomonės. Ne veltui žmonėms jis - tuščia vieta.
youtube.com/watch?v=GX2T5IZuEkQ
Teisiniai dokumentai gali būti nei teisiški (neprieštarauti kitiems d. ), nei teisingi (žmogiškai moralūs). Šiandiena parodo, kad SumaSumarum tai buvo/yra nei teisinga, nei moralu. Kiek gi galima apsimetinėti (Zigmai Vaišvila) šlanga -"susidariusi situacija" -tai Michailo Raisovičiaus ir Aleksandro Jakovlevo (perestroikos idealogo/architekto) sąmoningas/nuoseklus švelnus/šliaužiantis valstybės perversmas/naikinimas (demilitarizavimas, depolitizavimas, desocializavimas -kolonizavimas), kurio šešėlyje sąjūdis begėdiškai kabino makaronus. Jeigu taip nutiktų, kad rusija sugrįžtų prie Belovežo suokalbio klausimo -pasibaigtų visos vakarų vertybių (nusistovėjusios pasaulio tvarkos) ekvilibristikos.
Palinksminote - Lietuvoje nebuvo "spalvotos" revoliucijos. :))) Idomu, ka veike Švedijoje Džino Šarpo komanda ir ko ten, pastoviai, ganesi Landsbergis. Ka ten veike "Laisvoji Lietuva"? Nepatikesiu, kad tamsta to nežinojo. Visiškai nenustebsiu, jeigu ir tamsta ten lankesi. Visur viskas vyko Šarpo nubraizytu scenarijum. Lietuva nebuvo išskirtine, visos TSRS Respublikos patyre ta jovala.
Matau, kad nepavyko rasti teisinių priekaištų 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos TSR priimtiems įstatymams. 1990 m. kovo 12 d. priimto TSRS įstatymo dėl išstojimo iš TSRS esmė yra ta, kad nebeliko vienašališkos teisės sąjunginei respublikai išstoti iš TSRS. Tai kodėl TSRS tada šaukė neeilinį TSRS liaudies deputatų suvažiavimą dėl šio įstatymo priėmimo, jei buvo suplanuota "spalvotoji revoliucija"? Kodėl taip norite supaprastinti procesus? Beje, išstojimo iš ES teisės nebuvo iki Lisbonos sutarties, kuria suteikta išstojimo teisė. Jei per 2 metus nesibaigia derybos dėl išstojimo sutarties, automatiškai turi nutrūkti visos ES ir tos šalies pasirašytos sutartys. Atsiprašau, šiandien jau nebeturėsiu laiko diskutuoti. Šiaip įdomu, tačiau norėtųsi daugiau konstruktyvumo. Ačiū. Su švente!
Jungtinės Amerikos Valstijos, amerikietiška svajonė, geras ir lengvas gyvenimas. Turbūt visi kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu esame pasvajoję apie tą nuostabią vietą. Tačiau ar kada nors pagalvojote kodėl labai daug žmonių norėtų išvykti gyventi į JAV? Na, turbūt todėl ,kad visi žino ,jog ten gera gyventi. Demokratiškoji laisvė, parduotuvės pilnos šlapimo spalvos alaus, negendančių hamburgerių, rūdis valyti galinčios Coca-Cola buteliukų. Į parduotuvę apsipirkti važiuojama visoje Amerikoje populiariais, 5 litro variklio sunkvežimiais, žinoma todėl ,kad į paprastą lengvąją mašiną toks kiekis hamburgerių ir alaus tiesiog netilptų. Nepamirškime ir angliško kambario dydžio šaldytuvų, ir kartoninių namų su 10 kambarių bei 2 metrų įstrižainės televizoriumi kiekviename jų. Šalia namo būtinas baseinas bei dažais dažoma žalia pievelė, apsupta baltos medinės tvorelės. Viskas kaip pasakoje. Bet ar kada nors paklausėte savęs dėl ko Amerikoje taip gera, nieko netrūksta? Ar paklausėte savęs, dėl ko pigūs degalai, dėl ko pigus maistas ir dėl ko 70 proc. amerikiečių yra nutukėliai? Na, leiskite aš jums priminsiu, o kas dar nežinote – pasufleruosiu. Ten gera gyventi todėl, kad karas jų žemėje nevyksta. Amerikiečiai nematė kas vyko Vietname, jie nematė kas vyko Europoje, jie nemato ,kas vyksta Artimuosiuose rytuose, bei kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Jie mato tik atvaizduojamą vaizdą per manipuliacijos tobulą įrankį – televizorių (tobulas, todėl ,kad avys pačios perka sau virves, pačios perka skystųjų kristalų, HD, 3D, kelių metrų įstrižainės televizorius, todėl ,kad jeigu jau būti valdomam, tai į kelių metrų dydžio hamburgerio reklamą žiūrėti reikia ryškiausiomis spalvomis, kino teatro garsu ,o ateityje turbūt ir kvapais ,bei nemokamos išbandymo versijos kąsniu. ). Taigi, televizorius ir kitos informavimo(proto valdymo) priemonės rodo ,kad Vietname kovojome, nes juos reikėjo gelbėti nuo SSRS priešų. Artimuosiuose rytuose kovojame ,nes tie musulmonai pavydi mums gero gyvenimo ir griauna mūsų dangoraižius. Europoje kovojame, nes juk reikia ją gelbėti nuo Rusijos. Libijoje kovojome, nes Kadafis savo žmones žudė ,o ir šiaip kažkokį auksinį dinarą norėjo visoje Afrikoje įvesti tai yra, atsisakyti dolerio makalatūros. Būtų galima vardinti ilgai ir nuobodžiai, tačiau nelabai noriu išsiplėsti kur tie Amerikos taikdariai kovoja dėl žmonių laisvės, nes reiktų išvardinti apie 100 karų… Jūs pabandykit nukirpti virves nuo smegenų ir pagalvokite ką jūs darote pamatę benamį, kuris kvepia langų plovimo skysčiu, burnoje laiko cigaretę ir prašo jūsų pinigų maistui (kaip žinome, degtinė kai kam yra pusryčiai, pietūs bei vakarienė). Ogi, siunčiate toli arba bėgate į šalį. Galiu garantuoti ,kad retas kuris sustojate ir duodate jam pinigų žinodami, kam jam tų pinigų reikia. Tai jūs logiškai pagalvokite, jeigu jums sunku duoti benamiui kelis litus, oj javrus, tai kaip jūs išmąstote ,kad Amerikos verslininkai, akcininkai, korporacijų vadovai, siųs milijardus kainuojančius naikintuvus, tankus, atominius lėktuvnešius į kažkokias džiungles Vietnamus, dykumas ir kitas vietas? Kaip jūs išmąstote ,kad Amerikos didieji industrijos kapitonai mėtys milijonus kainuojančias bombas ir siųs savo kvailelius karius į karą tik dėl kažkokios demokratijos, dėl žodžio laisvės? Ir jūs dar tikite, kad tai neturi atsipirkti? Verslas visuomet turi atsipirkti, kitu atveju gresia bankrotas. O gal jūs manote, kad tos šalies žmonės, kurioje Amerika įveda demokratiją, išsitraukia savo atsargas iš kojinių ir sušelpia jiems, kad turėtų už ką bombas gaminti? Juokingiausia, kad tuos kojinių pinigus jie vadina ‘Gynybinėmis išlaidomis’. Juk žmonėms nerašys, kad tie pinigai skirti puolamųjų bombų, bei kitos karinės technikos gamybai… Kitas puikus pavyzdys yra Kinija. Kinijoje šiuo metu šalį valdo komunistai, cenzūruojamas internetas, didžiulė korupcija, masiniai jaunimo protestai prieš valdžią. Taip pat Kinija, galima sakyti, yra okupavusi Tibetą. Tai tuomet vėl paklauskime savęs? Kodėl JAV demokratija neateina į Kiniją? Kodėl neįveda savo karių užtikrinti kinų saugumo dėl komunistų vykdomos politikos? Kodėl neišlaisvina Tibeto taip, kaip nori išlaisvinti Ukrainą? Ogi todėl ,kad ten yra verslas pavadinimu “Made in China”. Kartais pagalvoju, kad tokia kinų strategija nuversti JAV. Leidžia jiems teršti savo orą, vandenį, siurbti resursus, naudoti pigią darbo jėga tam, kad atėjus laikui viską perimtų į savo rankas ir tuomet jau JAV bizniui galas. Visai JAV ekonomikai – galas. Na, išskyrus gynybinės karinės pramonės ekonomikai. Ši pramonė visuomet randa savo nišą. Naują techniką gaminame sau, o nurašytą laužą parduokim Lietuvai, o to, ko parduoti nepavyko, apginkluokim teroristus bei kitas šalis ,kurios puikiai pasitarnaus surengdamos kokį maidauną… Taigi, Amerikos žmonės nemato karo, o karas nemato jų. Štai dėl ko ten gera gyventi. Ten to maisto ir pigaus benzino yra tik dėl to karo, kurio jie nemato, o kai nematai, tai nelabai ir rūpi. Svarbiausia, pigu ir visko daug. Iš tikrųjų viskas labai paprasta. Tiesiog pažvelkite į JAV nacionalinį simbolį. Plėšrūnas – Baltagalvis Erelis. Turbūt žinote, kad Baltagalvis erelis maitinasi mėsa, žinote kaip jis medžioja savo grobį. Sklando aukštai ir su savo puikiomis akimis stebi grobį. Tuomet sulaukia tinkamo momento ir nyra į žemę milžinišku greičiu, stveria grobį ir neša į savo lizdą ,kuriame milijonai nutukusių viščiukų. Taigi, kur tik JAV Baltagalvio Erelio snapas pasisuka, visur kažkaip stebuklingai visi patampa savo tautos naikintojais, Rusijos gerbėjais, anti demokratijos šalininkais, teroristinėmis valstybėmis. Tuomet, prasideda jų manipuliacijos šedevrai. Per Tobulą Visraktį į žmonių protus, radiją, internetą ir visas kitas priemones ,jie paleidžia žinią ,kad toje šalyje yra negerai, diktatorius žudo savo žmones, valdžia neduoda lygių teisių, neleidžia homo ligoniams rengti paradų. Va tuomet, kai po ilgos propogandinės kampanijos, žmonės pradeda nebekęsti tos valstybės ir savo reakcija duoda ženklą, pritarimą ,kad jau laikas įvesti demokratiją ir leisti žmonėms patiems pasirinkti kaip gyventi. Tuomet išsiunčiami kariai, išžudoma viskas kas juda, subombarduojami miestai su visai civiliais gyventojais, vaikais ir seneliais. Viskas supleškinama, susprogdinama. Taip, jie žaidžia gražiau nei Rusija žaidė praeityje. Jie neprijungia tos žemes prie JAV, nes kažkaip per toli ir prijungus juk reiktų tą žemę atsodinti, žmonių sugriautus namus iš naujo pastatyti. Juk tą paliktą dykumą vėl reiktų į civilizaciją paversti, o čia juk dideli pinigai. Nelabai ir apsimoka… Todėl jie tiesiog sulygina viską su žeme, dykumos smėliu ir tuomet duoda jiems tą demokratišką laisvę. Imkite savo žemę ir atstatykite ją. Tačiau nepamirškime, kad jeigu paliksime tą žemę tai tautai, tai vėl po kelių metų reiks demokratiją įvesti ,todėl į geležinį sostą, už trumpo pavadėlio, pasodinamas lezbietis šuo, o tos šalies verslininkus pakeičia Didieji Industrijos Kapitonai(korporacijų vadovai, bankininkai, verslininkai ir t. t. ). Ir jie, ateina jau į suartą dirvą, investuoja pinigus į resursų gavybos verslą ir įjungia dulkių siurblį. Irake ir Libijoje siurbia naftą bei auksą (prieš Kadafio nuvertimą Libijos valstybė jo turėjo ne tiek ir mažai, tik 144 tonas. Spėju po Libijos lyderio nuvertimo, JAV bei NATO valstybės, kurios subombordavo Libiją bei nuvertė valdžią, tą auksą paliko Libijos žmonėms) Afrikoje siurbia – auksą, deimantus, maistą, kavos ir kakavos pupeles, kitus retuosius metalus ir daug viso kito. Išsiurbia visus resursus, gauna pelną ir ratas pasukamas vėl. Už gautą pelną gaminami tankai bei naikintuvai, statomi lėktuvnešiai. Pasirenkamas kitas taikinys ir vėl ta pati dainelė. Duriama nagu į žemėlapį, išstudijuojama ,kas toje žemėje vertingo ir ką būtų galima ten išsiurbti ir iš to uždirbti pinigus. Tuomet, manipuliacija nutukusiems viščiukams, jų reakcija, ir vėl siunčiami kariai bei drakonai vardu dronai… Ką gi, Irakas jau kaip ir išsiurbtas, Libija nusiurbta, Afrika išsiurbta. Jau tas žemėlapis nuo nago dūrių kaip ir kiauras, bet durti gi reikia, žmonių kibiro dydžio skrandžius juk reikia užpildyti. Tačiau kaip tik duria į žemėlapį, taip Rusija, kaip tik duria, taip Rusija… Na taip, tame gabale žemės daug resursų: naftos, dujų, deimantų, aukso, vandens, derlingos žemės. Na čia tai jau nebloga investicija, tačiau čia didelis skirtumas nuo to kas buvo vykdoma anksčiau. Rusija neleidžia įvesti JAV demokratijos ir vienas labai svarbus veiksnys, turbūt net svarbesnis už Rusijos turimus resursus, yra tai, kad Rusija su kitomis BRIKS šalimis nori atsisakyti JAV dolerio, kas reikštų visišką sužlugdymą. Taip pat jie neleidžia atvykti didiesiems industrijos kapitonams ir lengvai išvogti ir darytis verslą iš Rusiškų resursų. Galima sakyti, dirva verslui dar neparuošta. Todėl reikia imti plūgus ir suarti Rusijos žemę. Tačiau čia jums ne spirgutis Vietnamas, ir ne Libija. Čia gi Rusija. Didžiausia pasaulio valstybė. Tačiau nei rusų turimas branduolinis ginklas, nei tai, kad Rusija puikiai ginkluota jų jau nebegąsdina, nes tiesiog Amerikos industrijos kapitonams nebėra kur trauktis. Viskas aplinkui nusiurbta ir nebėra ką siurbti, todėl reikia bandyti demokratiją įvesti Rusijoje. Na ir paleidžiama manipuliacijos kasetė. Televizija, internetas, rusai puola, rusai Ukrainoje, Putinas diktatorius, Rusija okupuos Baltijos šalis, Rusija panaudos branduolinį ginklą ir t. t. Viskas vyksta jau turbūt nuo Antro Pasaulinio karo, o mano nuomone nuo pat tų laikų, kai įtakingos šeimos negalėjusios perimti valdžios Europoje, išsikraustė į kitą žemyną, išsikraustė ten, kur per atstumą galėtų kovoti prieš Europos, Rusijos įtakingas šeimas, klanus. Tie būdai, kuriuos tos šeimos naudoja yra jau labai nuvalkioti… Manipuliacija, žmonių reakcija, karių siuntimas. Tačiau tiesiai į Rusiją karių gi neišsiųsi. Iššaudys dar nenusileidusius ant žemės. Taigi ką reikia daryti? O! O kas gi čia? Kažkoks daugiau nei 60 metų radijo signalas mus pasiekė: “Gelbėkite mus nuo sovietų. Pagarbiai Partizanai.” Ką, Lietuvoje dar nėra demokratijos? Reikia šią klaidą ištaisyti ir Lietuvą išgelbėti. Pasiųskime ten tankus. O Lietuvos žmonės kokie laimingi, pagaliau iš mūsų džiunglių, radijo signalas nukeliavo į Vašingtoną, pagaliau partizanai galės iš miškų sugrįžti. Ir ką, verkia lietuviai džiaugsmo ašaromis kaip gera turėti tuos tankus. Atidavėm savo poligonų kontrolę, žmonių kontrolę, kvailelių šauktinių rinktinę… Kadangi Lietuvos žemelė nelabai ką blizgančio ir turi, tai investicija į Lietuvos bombardavimą nelabai atsipirktų. Čia nėra ką siurbti, todėl net vienos bombos numetimas verslininkams būtų tik į minusą. O kam tas bombas mesti, kai lietuvaičiai patys išskėstomis rankomis atiduoda savo buferinę žemę, atiduoda fronto liniją. Ir ta fronto linija ,kuri pradėjo ilgėti nuo Antro Pasaulinio karo laikų jau labai ilga, aplinkui visą Rusiją, nuo Artimųjų Rytų iki pat Europos vikingų. Tik va gaila Ukraina niekaip į NATO neįstoja, tai toks kaip ir tarpas gaunasi, bet dar ten ne viskas prarasta, dar keli maidaunai bei kita manipuliacija, ir žmonių reakcija leis jau ir atominį ginklą panaudoti. Numes bombioškę pasakys ,kad numetė Rusai ir tada jau karas, karelis. Visi tie šauktiniai, tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos bėgs gelbėti seimo narių, oligarchų, įtakingų šeimų ir kitų nusikaltėlių laisvės ir skersis vieni su kitais. Pasaka be galo arba su galu, tačiau ir su pasaulio pabaiga. Taigi, Lietuvos nusikaltėlių ir kitų valstybę valdančių žmonių gerbėjai, ligoniai ramanauskai, bei užpakaliai. Ko jūs laukiat kol tą jaunimą į mirties tarnybą suvarys? Užteks lot, kelkitės nuo kėdžių ir marš į kariuomenę. Imat ginklus ir mirštat už tėvynę, mirštat už vyriškumą. Keliat pilvus ir laikas apgint amerikiečių laisvę daug valgyt, gert ir mėgautis baseinu šalia namų. Kylat ir mirštat už JAV taikos simbolį – vegetarą Baltagalvį erelį… Liaudies patarlė sako: kaip šauksi, taip atsilieps… Tik nepamirškit, kad JAV už Atlanto ,o Rusija už kampo. Laisvę Baltagalviui ereliui!
Sovietų sojūzo (blogio imperijos) griovimą rimtai pradėjo prezidentas Reiganas, o konkrečiu kovo 11-osios veiksmu - Lietuva vadovaujama Vytauto Landsbergio.
Po pandeminio ir primesto ukrainietiško naratyvo teroro.
kovo 11, Lietuvos valstybingumo persitvarkymo šventė.
tamstos teiginys "Tai ir yra išskirtinė situacija, kurioje sprendimus priiminėjo pagal okupacinės valdžios mums primestus įstatymus" yra mažų mažiausiai nerimtas :) - iš esmės, bet kokius įstatymus galima traktuoti kaip primestus, nes jų priėmimo mechanizmai nėra tobuli, o neretai, specialiai ydingi ... , - antra vertus, neteko girdėti/sužinoti, koks toks išėjimo iš TSRS įstatyminis mechanizmas buvo sukurtas, ir kuriuo būtų buvę galima teisėtai pasinaudoti? ; faktiškai gi, buvo nueita revoliuciniu, ultimatumo ir diktato bei provokacijos keliu, kadangi buvo manoma, jog susidarė palankios sąlygos, TSRS valdžia silpna, o "geradarė" Amerika užstos... ;treečia - LTSR referendumo įstatymas,buvo ruošiamas ir priimtas specialiai tam reikalui, kai smegenų plovimas į vieną pusę buvo maksimaliai brutalus ir spekuliatyvus , o apie bet kokias bent apylygias agitacijos sąlygas, buvo galima tik pasapnuoti :) - labai dideliu naivumu ar nenuoširdumu atsiduoda tvirtinimas, jog tuo metu kažkam galėjo rūpėti teistumas, o ne pontai, piaras , ir geras įvaizdis prieš potencialius naujuosius šeiminikus :) - ir tai tęsiasi po šiai dienai - ryškiausias to pavyzdys, eurokolūkinis referendumas, bei visų " neteisingų" referendumų žlugdymas ! ; "agresija prieš Lietuvos respubliką" yra visiškai spekuliatyvus teiginys, kadangi TSRS nebuvo pripažinusi tokio subjekto, o teisiškai buvo tik LTSR, kurioje faktiškai vyko neramumai, galintys sukelti smurtines kolizijas :) - faktas, kad tai buvo spalvotųjų revoliucijų bandinys, testinis modelis, kuriame buvo patestinta daugybė psichologinio ir kitokio manipuliavimo technologijų, bei hibridinio, ideologinio karo priemonių... , - nerealiai keista, kad po daugybės ištobulintų spalvotųjų revoliucijų/maidaunų pavyzdžių, tamstai užtenka naivumo ar romantizmo tvirtinti, jog toji sapnus dainuojančių revoliucija vyko be režisieriaus ir be scenaristo :)))) - o butkevičius per bukas, kad būtų dirigentu , o juo labiau tame amžiuje :))) - kaip ir tata, beje ... , - jie gali būti tik uolūs vykdytojai su tam tikra iniciatyva:) - standartiniai avantiūristai... , - ką ir parodė laikas dar ne vieną kartą......
Yra dokumentiniai irodymai, kad tie "bolsekai" nusprende Lietuvai, ir kitoms Baltijos salims suteikti nepriklausomybe.
Džinas Šarpas Latvijoje buvo susitikęs su Tālavsu Judzisu, ...
liaudiesmenas taškas livejournal taškas com
Iškabintos vėliavos, o ką švenčiam? Prieš 33 metus grupė žmonių išdrįso mesti iššūkį bolševikams ir atsiskirti nuo jų imperijos. Pagarba jiems už tai. Bet po kelių metų beveik tie patys žmonės įkišo mus į dar baisesnę sąjungą. Kaip sakė Kudirka: "už trupinį aukso, už gardaus valgio šaukštą" paguldė Lietuvą po Briuselio antkode. Todėl anokia čia šiandien ir šventė. Lietuviai apskritai neturi normalių nepriklausomybės švenčių, nors švenčiam jas beveik kas mėnesį. Vasario 16-os karta iškovojo nepriklausomybę, bet patys be vienintelio šūvio ją ir prakniso 1940 metais. Apie kovo 11 jau sakiau. Liepos 6 - Mindaugo karūnavimas. Vyrukas spjovė į pagonišką indoeuropiečių civilizaciją, kad galvažudžiai vakarų civilizatoriai užmaukšlintų jam karūną. Irgi, mat, nuopelnas. "Ėjimo į Europą" pradininkas, tik kojas bučiavo ne Briuseliui, bet Romai. Tai ką švenčiam?
1990-1991 metais Džinas Šarpas (Gene Sharp) skaitė paskaitas TSRS Mokslų Akademijoje, kuriose dalyvavo ir Baltijos šalių atstovai. Po to pats Dž. Šarpas lankėsi Baltijos šalyse ir konsultavo politikus, laimėjusius rinkimus, kurie pasisakė už nepriklausomybę. Taip Dž. Šarpas Latvijoje buvo susitikęs su Talasu Judzisu, o Lietuvoje su xxxxx xxxxx. Taip pat Džinas Šarpas laikomas Arabų pavasario idejiniu vadu, kada jo veikalai išversti į arabų kalbą.
NE mano "svente"... Asnet net negaliu isvardinti puses is 72ju lyciu. Aikit NX... landzberginiai...
Gerb. geltonasis, kur, Jūsų nuomone, yra Kovo 11-osios dokumentuose neteisėti dalykai? Tai ir yra išskirtinė situacija, kurioje sprendimus priiminėjo pagal okupacinės valdžios mums primestus įstatymus O dėl Sausio 13-osios įvykių - tai nereikia primityviai nusiristi iki vaizdo, apverčiant viską aukštyn kojomis. Nei Audrius Butkevičius, nei "pats" Vytautas Landsbergis nedirigavo ir negalėjo diriguoti 1991 m. sausio 13 d. įvykiams, surikiuotiems Maskvoje. Agresija prieš Lietuvos Respubliką vykdyta iš anksto pasiruošus, atvirai, nors ir mindžiukuojant, besiblaškant.
o Darijaus primintas klausimas dėl tamstos sąsajų su tarptautiniu nusikaltėliu butkevičium, deja, lieka atviras iki negalėjimo..., - kaip ir sausio 13- tosios paslaptys, laukiančios pagrindinių figūrantų išėjimo į kitą svietą...
tamstos teiginys , kad nebuvo, deja labiau ginčytinas, kad vistik buvo :) -- visas piarinių nepriklausomybių paradas buvo klasikinė spalvota, dainuojanti, meluojanti ar dar kokia kitokia revoliucija/perversmas, su visais pagrindiniais "klasikinių" kolorovų revoliucijų elementais - masiniu smegenų plovimu, smurtinėmis provokacijoms, spekuliacijomis apie "laisvę" ir "demokratiją", tautinės nesantaikos kurstymu ir išnaudojimu, bei neteisiniais, prievartinis veiksmais ... , - ir visa tolimesnê îvykių ir naujų " nepriklausomų" "valstybių" raida ar jų visapusiška degradacija link pindostano kolonijų statuso, tai tik patvirtina, nekalbant jau apie Ukrainos tragediją... , - ir tamsta pats tai puikiai matai ir supranti, tačiau pripažinti tai, kad visi, visa tauta tapome tos "revoliucijos" aukomis, tamstai dar trūksta žmogiškos ir politinės valios... , - revoliucijas organizuoja niekšai, vykdo romantikai ir naivuoliai, o revoliucijų "vaisiais" naudojasi visokios padugnės.. . , - būtų labai kvaila tai neigti, netgi matant santykinai švelnų šizolitchūanijos pavyzdį...
O kiek dabar tu partiju ?. Nebera bolseviku , tai atsirado naujos , tik su kitais pavadinimais. Dar labiau jos dalinasi tais milijonais. Anksciau viskas buvo vienoj komunistu partiju zinioj , tai tuo geriu dalinasi 15 partiju ir daugiau.
Ir vėl daug raidžių, o rezultato kaip nėr, taip nėr...
As to ir neneigiu. Gimiau Tarybu Sajungoje Lietuvos TSR. Tai mano Tevyne, buvo ir bus. Kodel man turetu rupeti kazkokia Smetonos Lietuva? Kodel ne Gedimino? Ar visokiu europiniu valkatu, kurie valde Lietuva kelis simtmecius? Man tai tik istoriniai ivykiai, nedaugiau. Juolab, kiekvienos salies istorija, tai ne tik faktai, bet ir begale mitu, pasaku. Taip, as, kaip karininkas prisiekiau TSRS karinems pajegoms, o karininkai prisiekia tik viena karta. Pašluostes prisiekia visiems, kas numeta riebesni kaula. Butent todel, sugriuvus TSRS, karininko mundura pakeiciau i civilio striuke. Baudziauninkams to nesuprasti.
Vargšui Darijui be pavardės. Lietuvoje nebuvo spalvotosios revoliucijos, todėl nėra ką tamstelei ir aiškinti. Jei neaišku, perskaitykite šį straipsnį. Ir tada kritikuokite, jei kas ne taip.
į nepriklausomų elektros tiekėjų psichopatinę parazitinę laisvę prievartauti išmušinėti nepagrystus pinigus (sukčiauti/Baudžiamasis Kodeksas)
Visus sveikinu su Kovo 11ąja.
Apie JAV ir britu spectarnybas jus teisus. Kas link KGB, nesutiksiu. Užslaptintu išdaviku buvo ir KGB, ir partiniuose, bei tarybiniuose, organuose. Nemazai tam turejo itakos zmoniu kvailumas - visi kalbejo apie Persitvarkyma, bet nieks nenorejo persitvarkyti. Dauguma svajojo gauti ka nors dykai, bet taip nebuna. Uz viska, anksciau ar veliau, reikia atsakyti.
romas/dzukas davė priesaiką rusijos imperijai (TSRS), todėl lieka ištikimas ir fašistinei putino imperinei idėjai.
O kuo skiriasi Z.Vaisvla nuo A.Butkeviciaus? Negaliu atrasti ne vieno skirtingumo.
Pas tokius, kaip tamsta, nera ateities, kaip nera ir dabarties. Jus nieko nekuriate ir gyvenate idiotisku mitu pasaulyje. Pagalvokite - ar verta?
Tamsta yra fantastas. Kaip nebutu gaila, bet Lietuva tapo beprasmisku fantastu salis.
Pernelyg nepasitikeciau respublika.lt publikacijomis.
Šiandien man gedulo diena, nes tie tvarteliniai veršiai man atėmė mano tėvynę TSRS.
Indonezijoje įsiveržė Teismo dienos vulkanas. O jeigu neužilgo sprogs Jeloustouno supervulkanas, tai Amerikės sunaikinimui nereikės ir branduolinio. Turkijos drebėjimai parodė, kad tai realu.
Paskelbti gali, ką tik nori, kai tau leidžia.:) Tavo Landsbirbis "laisvę" paskelbė, kai jam leido KGB. Net keista, kad dar yra tokių asilų, kaip tu, kurie per 30 metų taip nieko ir nesuprato. Bandyk gydyts.:)
Pagarba Landsbergiui, kuris neziuredamas i nieka paskelbe laisve. O dave tas Ozolas ar Marcinkevicius? Eilerasciu parase? Kam jie reikalingi? Jie reikalingi tik tada, kai yra laisve.
Mūsiškiai nuteisė tarybinės armijos kariškius, dalyvavusius Sausio įvykiuose, o B. Jelciną apdovanojo, kuris Maskvoje įsakė sušaudyti parlamentą su žmonėmis. Tai parodo, kad buržuazijai ne žmonės svarbūs, o ideologija ir teritorijos. Žmonės jiems - tik kaip išnaudojimo subjektai.
šizolitchūanija "švenčia" ne savo šventę ! - kovo 11-toji tai Lietuvos šventė ! - deja, Lietuvos praktiškai ir faktiškai nebėra, nes Lietuvos konstitucija negalioja, o administracinis darinys, esantis buvusios Lietuvos teritorijoje ir uzurpavęs Lietuvos vardą ir simboliką, yra visiškas surogatas, gyvenantis pagal "konstituciją", kuri situatyviai formuojama/pritaikoma kolonizacinés administracijos , pagal kolonizatorių pageidavimus... , -- visas tas okupacinis režimas laikosi ant visuotinio ir brutalus melo, prostitucinės teisėkūros ir teisėtvarkos, tolydžio degradinant buvusios Lietuvos žmones, kuriuos jau tegalima vadinti tik veršiais, nuolankiai virškinančiais bet kokį pažeminimą iš okupacinės kolaboracinės administracijos pusės... , - faktiškai , kovo11-tąją belieka laikyti atmintina gedulinga data...
>>> 10.Aliui... Kremlius šiandien puikiai žino, kas griovė TSRS'ą... O griovė KGB su JAV ir Anglijos spectarnybomis. Tas amerikonų agentas Landsbergis - buvęs nebuvęs...
Kremlius niekada neatleis Landsbergiui, kad jis sunaikino sovietus. Taciau istorijos atgal nepasuksi, liko sunaikinti fasistine rusija.
Zigmai, taip ir nepaaiškini, kokie Tavo santykiai su Šarpo mokiniu ir Lietuvos spalvosios revoliucijos organizatoriumi A.Butkevičium.
1989 metų protestai Pekino Tiananmenio aikštėje įvyko dėl vadovo Den Siao-pino vykdomos liberalios politikos. Buvo bandoma sukelti sp. revoliuciją, pasitelkiant studentus, pagal trockisto Džino Šarpo (Gene Sharp) metodika. Jeigu Pekino valdžia anuomet būtų pademonstravusi savo silpnumą, Kiniją ištiktų Jugoslavijos ar Ukrainos likimas.. Visiškai kitos priežastys 1993 m. Maskvoje, kada B. Jelcino tankai sušaudė Parlamentą, kuriame buvo TSRS gynėjai, jų žuvo apie kelis tūkstančius. Prezidentas B. Jelcinas liko ne tik ką nenubaustas, bet dar ir mūsiškių apdovanotas valstybės aukščiausiu ordinu.
Ne mulkinkite jaunimo,kuris dar čirškėjo tėvų pautu ose.Be gorbio palaiminimo kitų jo bendražygių iš gerų norų išsipildymo geriausiu atveju butų startuotojams urano kasyklų ne kvalifikuoti darbai. Dar gražiau KInijos ,”Tenanmin” aikšte.(atsiprašau gal aikštės pav.klaidingai parašytas)
Izraelyje už Ukrainos vėliavos demonstravimą taikoma 10000 šekelių piniginė bauda.
Dar kartą visus su šventė, ir nepamirškime aukoti Ukrainai. Nes tik nuo Ukrainos pergalės priklausys ir mūsų ateitis:-(!!!).
Ačiū Dievui, kad mes pirmieji išardėme, tą blogio imperiją, kuriai nuo pat įsikūrimo pradžios buvo lemta žlugti:-(!!! )- aišku, mes turėsime dar nemažai, oi nemažai keliauti per dykumą, kratantis vergo sindromo. Priminsiu sakydamas, kad Ukrainai, kuri vis dėlto panoro prisijungti prie vakarų demokratijos ir kuriai Lietuva yra tikras pavyzdys, dabar išgyvena tikrą siaubą, bet galiu užtikrinti, kad ši nuostabi didvyrių šalis greit atsistos ant kojų:-(!!! ). Kai Ukraina karą laimės, bus pakviesta į NATO, ES, o rusija bus teisiama tarptautiniame teisme. Dabar į Ukrainą atvyksta ekspertai, kurie fotografuoja, filmuoja, kitaip sakant įamžina gyvulių nusikaltimus ir perduoda juos vakarų šalims, renka įrodymus. Iš tiesų žiauru matyti rusų karių nusikaltimus, ne tik prieš moteris, nepilnamečius, senukus, bet ir prieš kūdikius:-(!!! )- senukai yra daužomi, moterys pavergiamos, nepilnamečiai išnaudojami, o kūdikiai prievartaujami. Net patys savo landynėse ėda, miegą ir šlapinasi toje pačioje vietoje kaip tikri NUŽMOGĖJE GYVULIAI (!!! ). Gerai yra tik tai, kad tokie gyvulių nusikaltimai yra užfiksuojami ir perduodami tarptautiniams bendruomenėms, plačiajai visuomenei...
respublika.lt apklausoje 75,05% respondentų balsavo, kad NEminės kovo 11d.. Ką tik pulkininkas Jurij Mel paleistas į laisvę, išvyko Rusijon. ______
Lieruva tapo laisva ir pirmoji pradėjo griauti blogio imperiją.