Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Tačiau Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad užsienio karinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje, vykdant kolektyvinę NATO gynybą, Konstitucijai neprieštarauja.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas atskleidė, kad ta pati logika galioja ir dėl sąjungininkų branduolinio ginklo. Jo vertinimu, jei toks ginklas būtų dislokuotas Lietuvoje NATO kolektyvinės gynybos tikslais ir išliktų sąjungininkų kontrolėje, tam nereikėtų keisti Konstitucijos.

Didžiausia tokio sprendimo nauda Lietuvai būtų stipresnis Rusijos atgrasymas.

Sąjungininkų branduolinis ginklas reikštų, kad galimas Lietuvos puolimas Rusijai keltų ne tik įprastinio NATO atsako, bet ir branduolinio atsako riziką. Tai sustiprintų Lietuvos gynybą, padidintų NATO rytinio flango reikšmę ir dar labiau įtvirtintų JAV įsipareigojimą regiono saugumui.

Todėl D. Žalimas padėjo teisinį tašką dėl branduolinio ginklo Lietuvoje, užbaigdamas diskusijas šiuo klausimu. Tai reiškia, kad tolimesnės diskusijos dėl šios temos neturėtų būti tęsiamos.

Telegram įrašas

Naujausi

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi