Žurnalistinis tyrimas: skandalingieji rinkimai Vilniaus universitete(29)

Spalio 29 d. , antradienį, ekspertai.eu tinklalapyje pasirodžiusiame informaciniame pranešime „Skandalas Vilniaus universitete: rinkimai Filologijos fakultete sustabdyti“buvo skelbiama, kad Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vykę Tarybos rinkimai buvo sustabdyti vienam Fakulteto padaliniui paskelbus rinkimų boikotą ir įsikišus universiteto rektoriui bei teisininkams.

Pasinaudodami Filologijos fakulteto bendruomenės susirašinėjimo forumu bei viešai prieinama informacija, nusprendėme atkurti įvykių eigą ir pasidomėti susidariusios konfliktinės situacijos aplinkybėmis.

Baigiantis 2009 metais išrinktos Filologijos fakulteto tarybos įgaliojimams, spalio mėnesį Filologijos fakultete imta rengti naujos Tarybos rinkimus. Fakulteto taryba – tai aukščiausioji Fakulteto savivaldos institucija, tarsi Fakulteto Seimas, sprendžianti su studijomis, finansais ir kt.

svarbiausiais reikalais susijusius klausimus. Pagal Vilniaus universiteto statutą (t. y. universiteto „konstituciją“) „Į fakulteto tarybą pagal pareigas kaip mokslininkai įeina dekanas, prodekanai, katedrų, o Medicinos fakultete – ir klinikų vedėjai.

Kitus fakulteto tarybos narius renka fakulteto mokslininkai <... >.“

Taigi, Statute apibrėžiamos dvi į Tarybą įeinančių asmenų kategorijos: vieni Tarybos nariai į ją patenka be rinkimų pagal einamas pareigas ( ex officio ), o kiti yra renkami.

Mokslo prodekanė Regina Rudaitytė

Netrukus, kai tik buvo iškelti pirmieji kandidatai, Filologijos fakulteto bendruomenės nariai ėmė kelti diskusijas dėl rengiamų rinkimų. Daugelio dėmesį patraukė tai, kad mokslo prodekanė Regina Rudaitytė viena iškėlė net septynis kandidatus.

Vieną iš septynių kandidatų, su Fakulteto administracija siejamą prodekanę Nijolę Juchnevičienę, prodekanė R. Rudaitytė iškėlė pažeisdama VU statutą, nes prodekanė Juchnevičienė – pagal einamas pareigas ( ex officio ) į Tarybą įeinantis asmuo.

Lietuvių kalbos katedra, taip pat pažeisdama Statutą, iškėlė Katedros vedėją ir esamos Tarybos sekretorių Vytautą Kardelį. Kadangi abu šie kandidatai į Tarybą įeina pagal pareigas, jie neturėtų būti keliami renkamaisiais kandidatais.

Prodekanė Nijolė Juchnevičienė

Toks kandidatų kėlimas, pažeidžiantis egzistuojančią tvarką, sulaukė itin didelio Fakulteto bendruomenės pasipriešinimo. Apie tai, taip pat ir apie kitas Fakultete vyraujančias negeroves liudija daugelio Fakulteto profesorių, docentų, mokslo ir pedagoginio personalo atstovų pasisakymų, išsakytų elektroniniu paštu Fakulteto bendruomenės forume: „Skandinavistikos centrui rūpi, kad fakultete būtų kuriama studijoms ir moksliniams tyrimams kuo palankesnė aplinka, kad čia būtų gerbiamas žmogus – nepriklausomai nuo statuso, o problemos sprendžiamos skaidriai, nebijant viešų diskusijų ir konstruktyvios kritikos.“

Tarybos sekretorius Vytautas Kardelis

„Kuo daugiau bus iškelta kolegų, įeinančių į tarybą ex officio , tuo didesnė tikimybė, kad beveik visa taryba bus ex officio ir tarybos posėdžiai nesiskirs nuo vedėjų pasitarimų.“

„Kaip galima buvo įtraukti ex officio patenkančius į Tarybą asmenis į rinkimų biuletenius? Juk jų nebegalima nei išrinkti, nei neišrinkti, vadinasi, jie nėra kandidatai. Už juos balsuoti – tai šaudyti į iškamšas.“

„Juk rinkti jau realius narius iš tikrųjų yra nonsensas, kaip nabašniką antrą kartą numarinti...“

„Pagal pareigas į Tarybą įeinančių asmenų įtraukimas į balsavimo biuletenius sudaro esminį Statuto pažeidimą ir todėl yra neteisėtas.“

„...atrodo, kad norima sąmoningai supainioti paprastus dalykus. Nereikia būti didžiu teisininku, kad suprastum, jog kita negu rinkimų tvarka į Fakulteto tarybą jau patekę asmenys negali būti laikomi dar ir kandidatais į likusias renkamas vietas.“

Nepaisant Fakulteto bendruomenės prieštaravimų, atsirado ir kitaip manančiųjų. Pirmoji pasisakė pati prodekanė R. Rudaitytė, neteisėtai iškėlusi prodekanę N. Juchnevičienę.

Atsakydama į kolegės iš Skandinavistikos centro Erikos Sausverdės klausimus apie rinkimų procedūrą ir pastebėjimą, kad pagal pareigas į Tarybą įeinančių kandidatų iškėlimas tarsi eilinių menkina galimybes kitiems kandidatams būti išrinktiems, ji pratrūko: „Ar mes tebegyvename demokratinėje visuomenėje? Ar negali žmogus iškelti tų kandidatų, kuriuos nori?

Juk Skandinavijoje rinkimai vyksta iš daugybės kandidatų. Ir niekam dėl to galvos neskauda.

Tad kam čia toks ažiotažas?“

Filologijos fakulteto projektų vadovas Audrius Valotka

Bene aršiausiai minėtųjų kandidatų kėlimą gynė Filologijos fakulteto projektų vadovas Audrius Valotka. Reaguodamas į Filologijos fakulteto bendruomenei išplatintą Vilniaus universiteto personalo direktoriaus pavaduotojos Rūtos Kunčinienės paaiškinimą, kad pagal einamas pareigas į Tarybą įeinantys asmenys negali būti papildomai renkami, Audrius Valotka suabejojo jos kompetencija spręsti iškeltą klausimą, įvertinęs jį kaip „vieno atskirai paimto sakinio krapštinėjimą“.

Įdomu ir tai, kad spalio 29-ąją, po daugelio Fakulteto bendruomenės narių protestų ir jau prasidėjus balsavimui, A. Valotka išsiuntė Fakulteto bendruomenei kreipimąsi, kuriame kalbama apie teisingą vykstančių Fakulteto tarybos rinkimų atstovavimo kryptį ir tai, kaip rinkimai Fakultete pastūmėjo universiteto savimonę į priekį.

Kaipgi vertinti tokį administracijos atstovo laišką, jei ne kaip demagogijos prisotintą, veidmainišką tyčiojimąsi iš Fakulteto bendruomenės ir bandymą suklaidinti rinkėjus rinkimų metu?

Rinkimų batalijos Filologijos fakultete pasiekė kulminaciją spalio 29 dieną, jau prasidėjus balsavimui. Netekę vilties, kad bus vykdomi bendruomenės reikalavimai nepažeidinėti Statute įtvirtintų nuostatų, Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro darbuotojai pranešė boikotuojantys rinkimus: „Iki paskutinės minutės laukėme, kad bus įdėta valios pastangų ir priimtas aiškus ir teisingas sprendimas.

Be galo apgailestaujame, bet dalyvaudami taip organizuojamuose rinkimuose peržengtume savo vertybių ir sąžinės ribas. Nenorime būti Glupovo miesto gyventojais.“

Netrukus, paskelbus boikotą, rinkimai buvo sustabdyti gavus Vilniaus universiteto teisininkų tarnybinį raštą, parengtą rektoriaus Jūro Banio pavedimu. Iš jo aiškėja, kad rinkimuose iškėlus kandidatais prodekanę N. Juchnevičienę ir Lietuvių kalbos katedros vedėją V. Kardelį išties pažeistas VU statutas.

Vertinant susidariusią situaciją, įdomu paminėti ir Filologijos fakulteto dekano Antano Smetonos poziciją. Į Fakulteto bendruomenės nuogąstavimus dėl rinkimų teisėtumo jis reagavo ramiai, pareiškęs, kad į rinkimų komisijos darbą kištis neketina, o „Statutas bet kokiu atveju nebus pažeistas, nes pagal rinkimų tvarką visi rinkimų dokumentai bus pateikti tiesiogiai rektoriui tvirtinti ir jis galės spręsti teisėtumo klausimus“.

Taigi, Fakulteto vadovo nuomone, rinkimai gali vykti net ir neįsitikinus rinkimų procedūros teisėtumu, kai į balsavimo biuletenius įtraukiami kandidatai, kurių ten neturėtų būti. Tokią vadovo poziciją galima vertinti dvejopai.

Viena vertus, įtaresnis skaitytojas pasakys, kad toks elgesys galbūt liudija apie suinteresuotumą gerai suplanuotų rinkimų rezultatais. Neverta nė minėti, kad anuliuoti rinkimų rezultatus po rinkimų yra sunku, nes tam reikia didelės politinės valios, – juk, nepaisant nieko, demokratija „įvyko“, o rinkėjai pareiškė savo valią, kad ir kokie būtų rinkimų tvarkos pažeidimai.

Kita vertus, tokią poziciją galima vertinti kaip pagirtiną norą likti visiškai bešališkam nesiimant jokių veiksmų.

Vis dėlto kyla klausimas, ar vadovas gali norėti likti bešališkas žinodamas, kad jo vadovaujamoje įstaigoje vykdomi neteisėti veiksmai, ir nesiimti skaidrumui užtikrinti būtinų priemonių, o laukti, kol tokių priemonių imsis universiteto administracija? O svarbiausia, kodėl visi pagrindiniai šio konflikto veikėjai – Filologijos fakulteto administracijos atstovai: prodekanė Regina Rudaitytė, pažeisdama VU statutą iškėlusi prodekanę Nijolę Juchnevičienę, Lietuvių kalbos katedros vedėjas bei esamos Tarybos sekretorius Vytautas Kardelis, minėtieji neteisėtai iškelti kandidatai, nepasinaudoję proga garbingai pasitraukti iš rinkimų, Fakulteto projektų vadovas Audrius Valotka, gynęs šių kandidatų iškėlimą, ir Fakulteto dekanas Antanas Smetona, išpažįstantis nešališkumą ir nesiėmęs jokių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ir bendruomenės skaldymui jo vadovaujamoje įstaigoje?

(Beje, šis konfliktas – ne pirmas kartas, kai su rietenomis Filologijos fakultete siejamas dekanas Antanas Smetona (žr. nuorodą). Kaip žinoma, neatsiejama bet kokio detektyvo sudedamoji dalis – nusikaltimo motyvas. Taigi, jei darysime prielaidą, kad Filologijos fakultete VU statutą bandyta pažeisti iš išskaičiavimo, kuo toks išskaičiavimas grįstas? Atsakymas galbūt glūdi pačioje Fakulteto taryboje, jos įgaliojimuose. Kaip minėjome, Taryba atsakinga už svarbiausių sprendimų priėmimą. Vadinasi, tai įrankis, kuriuo galima naudotis tiesiogiai ir netiesiogiai skirstant įstaigos finansus, įgaliojimus, privilegijas ir kt. , kuriant valdymo ir darbo įstaigoje politiką. Taigi, norit užsitikrinti „reikalingų“ sprendimų priėmimą, svarbu turėti kontroliuojamą tarybą, galinčią nubalsuoti taip, kaip „reikia“. Iškėlus rinkimuose ištikimus ir Taryboje pagal pareigas jau esančius asmenis ir už juos nubalsavus rinkėjams, atitinkamai sumažėja Tarybos narių skaičius, nes už tokius asmenis atiduotų rinkėjų balsų negauna kiti kandidatai. Vadinasi, sumažėja ir tikimybė, kad Taryboje atsiras prieštaraujančių, aiškinančių, jog vienokie ar kitokie sprendimai prieštarauja Statutui, galiojančiai tvarkai ar moralumui. Be to, jei į Tarybą pagal pareigas įeinantys asmenys būtų papildomai išrinkti rinkimų metu, jie neprarastų savo vietos Taryboje net ir pasibaigus jų administraciniams įgaliojimams. Taigi, ar galima suabejoti tokių kandidatų „patogumu“ ar „reikalingumu“ kontroliuojamoje Taryboje administracinės kaitos akivaizdoje? Ar gali būti, kad tokia kontroliuojama Taryba suvaidintų lemiamą vaidmenį renkant naują Filologijos fakulteto administraciją (t. y. dekaną ir prodekanus), jei iki naujų rinkimų būtų nespėta patvirtinti naujo VU statuto, numatančio kitokią nei dabar administracijos rinkimo ar skyrimo tvarką? Baigiant belieka tik pasvarstyti, kad galbūt visos paminėtos negerovės – tik atsitiktinumas, o triukšmas kilo be pagrindo. Tikrai įmanoma, kad tai – tiesiog įsivėlusios „klaidos“, kaip teigė Filologijos fakulteto dekanas A. Smetona Fakulteto bendruomenei išplatintame pranešime po to, kai buvo sustabdyti rinkimai, o rinkimų komisija atsistatydino. Tačiau svarbu paminėti ir tai, kad trečiadienį, spalio 30 d. , kai pabandėme pakalbinti kelis Filologijos fakulteto darbuotojus, šie šiukštu atsisakė būti įvardinti, nurodydami tokias aplinkybes kaip fakultete tvyranti baimės, susidorojimo, nepakantumo, menkinimo ir neteisybės atmosfera, kurią skatina „klika trečiame aukšte“. Ką tai reiškia? Galima tik spėlioti. Tyrimas bus tęsiamas .