Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
2013-07-30 Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Dėl 2013-07-27 „Lietuvos gėjų lygos“ renginio Vilniuje organizatorių atsakomybės ir užsienio valstybių kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus“
Kalbėsime ne apie tai, ką nustatė moderniosios psichoanalizės tėvai Z. Freudas ir C.G. Jungas, šiuolaikiniai psichoterapijos moksliniai tyrimai – transeksualumas ar lytinės tapatybės sutrikimas yra psichinė liga. Man, psichiškai sveikam žmogui, nėra noro viešai demonstruoti savo lytinio gyvenimo klausimus.
Pakalbėkime be emocijų apie 2013-07-27 „Lietuvos gėjų lygos“ renginio Vilniuje teisinę pusę. Įvyko keletas esminių dalykų:
1. Paaiškėjo, kad Lietuvos Respublikoje registruota asociacija „ Lietuvos gėjų lyga“ (kodas 291902980, adresas Vilniaus m.
J. Basanavičiaus g.
18) vykdo neteisėtą veiklą . Įstatymų ir įstatų pagrindu ši visuomeninė organizacija neturi teisės užsiimti politine veikla, tačiau 2013-07-27 Vilniuje organizavo ne Vilniaus miesto savivaldybės jai leistą visuomeninį renginį „Už lygybę“ (eitynes Gedimino prospektu ir mitingą Lukiškių aikštėje), o politinį renginį .
Tai patvirtina ir žiniasklaidos informacija. Politinis renginys oficialiai nebuvo leistas, tačiau asociacija „Lietuvos gėjų lyga“ suklaidino Vilniaus miesto savivaldybę ir įvykdė politinį renginį.
Asociacijos vadovas Vladimiras Simonko renginio dieną pats viešai tai patvirtino žiniasklaidai: „ Tai buvo ne gėjų paradas, o politinė akcija .“ Organizatoriai mitinge Lukiškių aikštėje iškilmingai pranešė, kad eitynes organizuoti Gedimino prospektu jiems buvo svarbu politiškai: „Tai mums svarbu politiškai .“
Tai, kad vyko ne visuomeninis, o politinis renginys, patvirtina jo dalyvių politiniai reikalavimai, renginyje dalyvavusios Lietuvos Respublikos Seimo narės (Aušrinė Marija Pavilionienė, Dalia Kuodytė, Giedrė Purvaneckienė), Liberalų sąjūdžio politinės partijos atstovai, tokiu būdu viešai ir aktyviai reklamavę savo politinę veiklą, suderinę tai su renginio organizatoriais.
2. Tai, kad asociacija „Lietuvos gėjų lyga“ jos gaunamą Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos paramą naudoja ne visuomeninei, o politinei veiklai, kuria užsiimti ši asociacija neturi teisės nei savo įstatų, nei Lietuvos įstatymų pagrindu, reiškia šių lėšų naudojimą ne pagal paskirtį.
3. Pažeidžiant diplomatinį protokolą šioje mūsų valstybės vidaus politinėje akcijoje dalyvavo užsienio valstybių diplomatai ir politikai.
Renginyje dalyvavo Ispanijos, Nyderlandų, Švedijos ambasadoriai, kitų ambasadų atstovai, kurių saugumą užtikrino Vadovybės apsaugos departamentas, užsienio šalių Europos Parlamento nariai, tarptautinių organizacijų atstovai. Žiniasklaida pranešė, kad renginyje dalyvavo ir Švedijos Europos Sąjungos reikalų ministrė Birgitta Ohlsson, kuri viešai pasisakė ir mitinge Lukiškių aikštėje, išvakarėse viešai tai politiškai komentavo.
Visa tai yra užsienio valstybių kišimasis į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus. Draugiškos ar nedraugiškos valstybės tai daro, tačiau jos neturi teisės tai daryti.
4. Žiniasklaida paskelbė, kad šį politinį renginį finansavo užsienio šalių ambasados Lietuvoje, taip pat ir Estijoje .
Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims finansuoti politinę veiklą Lietuvoje . Tokiu būdu atvirai ir šiurkščiai pažeisti politinės veiklos finansavimą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai, o asociacija „Lietuvos gėjų lyga“, įregistruota Lietuvoje ne politinei, o visuomeninei veiklai vykdyti, gavo šias lėšas bei jas panaudojo ne pagal įstatymuose ir savo įstatuose nustatytą paskirtį, o politinei veiklai.
Tokie faktai ir teisinės aplinkybės. Klausimas Lietuvos Prezidentei, Vyriausybei ir Generalinei prokuratūrai: ar ir vėl jos visos liks „ne prie ko“ ir leis tęsti beatodairišką Europos Sąjungos ir jos narių šalių diktatą Lietuvai?
Psichologiškai žingsnis po žingsnio mus pratina atsisakyti mūsų valstybės suvereniteto. Kur yra šios tolerancijos riba, ar mūsų valdžia turi savigarbą?
Psichologiškai panašiai Lietuva sulaukė ir 1940 m. ultimatumų.
Lietuvos valdžios „tolerancija“ A. Paleckio, įtariamojo M.
Golovatovo ir Rusijos URM nuolat kartojamai demagogijai apie Sausio 13-osios įvykius taip pat tolokai pažengė. Vakar paskelbta, kad olandas Michielis Henninkas, š.
m. liepos 27 d.
prie Vilniaus arkikatedros viešai įžūliai ir sąmoningai tyčiojęsis, skatinęs aibei tikinčiųjų neapykantą dėl lyties, seksualinės orientacijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, nubaustas tik 300 Lt administracine bauda. Tačiau viešai paskelbta informacija pagrįstai leidžia teigti, kad būtina ištirti šių veikų atitikimą BK 170 str.
2 d. požymiams, už ką baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Retorinis klausimas: ar tikite, kad mūsų policininkas tokį sprendimą priėmė savarankiškai?
Lietuvos valdžiai priminsiu, kad ji privalo turėti ne tik savigarbos, bet ir turi pareigas, nes prisiekė Tautai gerbti mūsų Konstituciją ir valstybės suverenitetą. Todėl valdžiai teks apsispręsti, ar ji eina su Tauta ir gerbia jos valią, pareikštą priimant Konstituciją ir kituose referendumuose?
Ne kartą viešai perspėjau dėl Europrokuratūros steigimo. Tyla.
Galų gale eurokomisaras A. Šemeta paskelbė, kad tik trys ES valstybės tam nepritaria.
Bet ne Lietuva. Šiandien pateikiau paklausimą Prezidentei: kas, kada, kodėl, kokiu pagrindu ir kodėl paslapčia nuo Tautos Lietuvos vardu tam pritarė?
Priminsiu, kad Lisabonos sutartis reikalauja tautos sprendimo. A.
Šemetos įtikinėjimai, kad viskas bus gražu – mūsų prokurorai toliau tirs ES lėšų švaistymus pagal mūsų įstatymus, tik administracine tvarka jie taps pavaldžiais naujai institucijai, neįtikina. Tai tik pirmas žingsnis kuriant centralizuotą federacinės valstybės teisėsaugą.
Pakankamai skausmingai ir ilgai 1990-1992 m. atskyrinėjome Lietuvos prokuratūrą nuo TSRS prokuratūros, kad nesuprastume, kas vyksta.
Europrokuratūra netruks perimti ir tokių įvykių, kurie vyko Vilniuje š. m.
liepos 27 d. , tyrimų administravimą.
Pretekstas tinkamas – priešinimasis diegiamoms „europinėms vertybėms“.
Grįžkime prie šių įvykių. Šiandien kreipiausi į Prezidentę, Vyriausybę ir Generalinę prokuratūrą, prašydamas patikrinti nurodytas asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ veikas, o pasitvirtinus žiniasklaidos paskelbtiems faktams įstatymų nustatyta tvarka:
1. Dėl paramos lėšų naudojimo ne pagal paskirtį nutraukti asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ finansavimą Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis, taip pat susigrąžinti iš šios visuomeninės organizacijos jai skirtas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos lėšas.
2. Dėl neteisėtai vykdomos politinės veiklos išregistruoti asociaciją „Lietuvos gėjų lyga“ (kodas 291902980, adresas Vilniaus m. J. Basanavičiaus g. 18).
3. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesankcionavo politinio asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ renginio 2013-07-27 Vilniuje, todėl renginio saugumo užtikrinimo ir kitas išlaidas turi padengti asociacija „Lietuvos gėjų lyga“ (sankcionuotas buvo nepolitinis renginys). Tikiuosi, kad į pastarąją aplinkybę atkreips dėmesį ir ikiteisminius tyrimus dėl protestavusiųjų dėl šio renginio veikų vykdantys pareigūnai.
4. Generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtos juridinio asmens „Lietuvos gėjų lyga“ veiklos, galimai neteisėto tikslinės paramos panaudojimo ne pagal paskirtį ir politinės veiklos finansavimo (BK 203 str.
, 206 str. , 226 str.
, 227 str. ir kt.
), taip pat dėl šios asociacijos vadovo V. Simonko, kurio statusas asociacijoje baudžiamosios atsakomybės prasme prilygintinas valstybės tarnautojui, galimo piktnaudžiavimo (BK 228 str.
). Prašau ištirti ir akivaizdžiai provokacinio pobūdžio renginio organizavimo aplinkybes, atkreipiant dėmesį, kad renginio organizatoriai sąmoningai ir tyčia suklaidino Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir teismus, slėpdami nuo jų informaciją, kad tai bus politinis renginys.
Susidūrėme su esminiu klausimu: ar mūsų prokuratūra ir valdžia išdrįs pavadinti užsienio valstybių diplomatinių atstovybių veiksmus tikrais žodžiais ? Psichologiškai sunku.
Nekvestionuoju užsienio valstybių teisės raginti Lietuvos Respubliką priimti vienokius ar kitokius įstatymus, tačiau tai yra išskirtinė Lietuvos Respublikos Seimo teisė. Užsienio valstybės siūlymus mūsų valstybei turi teisę teikti per užsienio reikalų ministerijas, valstybių vadovų ir vyriausybių įgaliotų atstovų oficialių vizitų metu.
Jokie mūsų valstybės įstatymai užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir vyriausybių nariams (šiuo atveju Švedijos Europos Sąjungos reikalų ministrei Birgittai Ohlsson) nesuteikia teisės dalyvauti Lietuvos Respublikos vidaus politinėje veikloje, tuo labiau ją finansuoti, pažeisti Lietuvos įstatymus . ES vardu dėl panašių klausimų auklėjame Baltarusiją, tačiau laikas pažiūrėti veidrodyje į save.
Lietuvos įstatymai užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims draudžia finansuoti politinę veiklą. Diplomatine kalba tai vadinama neteisėtu kišimusi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus.
Valstybės, turinčios savigarbą ir garbingą valdžią, pagal politinę situaciją reaguoja užsienio reikalų ministerijos notomis. Diskutuotini tokių notų turinio ir žodžių parinkimo klausimai, bet ne būtinumas reaguoti į šiuos mūsų įstatymų ir valstybės suverenumo pažeidimus.
Narystė Europos Sąjungoje taip pat nesuteikia teisės šios sąjungos valstybių – narių diplomatiniams atstovams kištis į Lietuvos Respublikos vidaus politinį gyvenimą bei jį finansuoti, dar ir pažeidžiant Lietuvos įstatymus. Europos Sąjungos pasiūlymai ir reikalavimai Lietuvos valstybei taip pat pateiktini nustatyta diplomatine tvarka, o ne savavališkai ir pažeidžiant Lietuvos įstatymus.
Išsiaiškintina ir tai, ar Švedijos Europos Sąjungos reikalų ministrė Birgittos Ohlsson šiuo atveju atstovavo ir Švedijos Vyriausybės poziciją.
Atsižvelgiant į šiurkščius ir išskirtinius Lietuvos valstybės interesų ir įstatymų pažeidimus, kišimąsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus, finansuojant provokacinį Lietuvos vidaus politinį renginį, kviečiu Prezidentę, atsakingą už užsienio politiką, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantą, ir Vyriausybę nenusišalinti nuo šių klausimų sprendimo. Lietuvos valstybės pozicijos nebuvimas dėl šių pažeidimų ir kišimosi į Lietuvos vidaus reikalus toleravimas skatins tolimesnį Lietuvos valstybės teisių ir suverenumo ignoravimą ir atėmimą.
Todėl patikrinus viešai paskelbtus faktus ir jiems pasitvirtinus, prašau imtis šių veiksmų:
5. Pranešti užsienio šalių ambasadoms, kad jos atliko veikas, nesuderinamas su užsienio diplomatinių atstovybių statusu ir mūsų įstatymais, pareiškiant dėl to protesto notas. Švedijos Vyriausybei adresuotoje notoje informuoti apie diplomatinį statusą ir Lietuvos įstatymus pažeidusią ministrę Birgittą Ohlsson.
6. Šias veikas atlikusių užsienio diplomatinių atstovybių darbuotojus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.
7. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Š. m.
liepos 27 d. akivaizdžiai buvo pažeistos mūsų piliečių, turinčių kitokią nuomonę, Konstitucijos 25, 26 ir 29 straipsniais garantuojamos teisės turėti ir laisvai reikšti savo įsitikinimus, laisvai išpažinti ir skleisti religiją ir tikėjimą, tėvams ir globėjams nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, draudimas šias teises varžyti ir teikti privilegijas dėl lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Supranta tai ir patys policininkai. Toks policinės valstybės įvaizdžio demonstravimas, sulaikytuosius prievarta guldant veidu į žemę ir juos laikant tokioje padėtyje, kol delfi.lt tiesioginės transliacijos kamera tai įamžins (nenustebčiau, jei renginio organizatoriai bus sumokėję už šią transliaciją), pravažiuojančių automobilių ir praeinančių žmonių kratymas, raitos policijos su įspūdinga renginio ekranizavimui raitelių apranga naudojimas, Gedimino prospekto atitvėrimas iš Arkikatedros pusės, leidžiant žmonėms patekti į prospektą iš kitų pusių, malūnsparnio ir skraidančio filmavimo aparato demonstravimas – tai ne tik perteklinės priemonės. Tai atviras nepagarbos mūsų žmonėms, kitai nuomonei demonstravimas, nepasitikėjimas mūsų kantriais ir išskirtinai tolerantiškais žmonėmis.
Paaiškinimas tik vienas – valdžia bijo žmonių . Visų pirma, Prezidentė.
Faktiškai ji vadovauja teisėsaugai. Lietuva unikali ir tuo, kad vidaus reikalų ministras faktiškai neturi jokios įtakos Policijos departamentui.
Š. m.
gegužės 19 d. pagerbiant 1991 m.
žuvusio pasieniečio G. Žagūnio atminimą, sužinojau, kad vidaus reikalų ministras D.
Barakauskas net nežinojo apie patyliukais vykdomą ir š. m.
liepos 1 d. baigtą Policijos departamento reorganizaciją.
Todėl netikiu, kad policija tokių neadekvačių priemonių ėmėsi, neturėdama paties aukščiausio lygio nurodymų.
Šiandien labai svarbu nesupriešinti mūsų žmones ir policiją . Būtina suvokti, kad virveles tokiais atvejais trauko tik aukščiausioji valdžia.
Būtina nesirgti rusiška liga – pasaka apie „gerą“ carą ir blogus jo patarėjus. Š.
m. liepos 27 d.
įvykiai ne tik man priminė 1988 m. rugsėjo 28 d.
„bananų balių“ Vilniuje. Kaip Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, dalyvavau aiškinantis, kas sankcionavo šiuos įvykius.
Ir tada aukščiausioji valdžia buvo „ne prie ko“. Paaukojo vidaus reikalų ministrą Stasį Lisauską, tuo metu buvusį ne Vilniuje, o Maskvoje, paskiriant į jo vietą pastiprinimą iš KGB – Marijoną Misiukonį.
Lygiai tas pats yra ir su Sausio 13-osios byla – aibė ir byloje, ir viešų patvirtinimų, kad įvykius sankcionavo TSRS Prezidentas Michailas Gorbačiovas. Tačiau mūsų prokuratūra to nemato.
Nesigirdi, kad šioje byloje būtų tiriamos ir kolaborantų veikos, neatsakoma į š. m.
sausio 13-ąją Seimo tribūnoje pateiktą klausimą, kurių kolaborantų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas tuo pretekstu, kad jie patys nešaudė.
Trims Seimo narėms, dalyvavusioms šiame renginyje, palinkėčiau būti kuklesnėms, vertinant savo drąsą. Neskanu tuo girtis, kai esate saugomos ne tik savo statuso, bet ir dešimteriopai gausesnės policijos.
Drąsą ir auklėtojų pavyzdį jūs galėjote mums parodyti, pvz. 1988 m.
birželio 21-ąją pirmajame Sąjūdžio nesankcionuotame mitinge prie Aukščiausiosios Tarybos. Tada milicija mus (A.
Juozaitį, A. Skučą ir Z.
Vaišvilą) ne saugojo, o bandė sulaikyti. Štai tada jūsų parama būtų tikrai pravertusi.
Gal jau laikas įsidrąsinti ir pabandyti rasti kompromisą su kolega P. Gražuliu?
Bet apie tai – ne šį kartą. Šiandien kviečiu ir Petrą Gražulį, kad ir kaip jam būtų skaudu, nenukreipti savo dėmesio tik į eilinius policininkus, vykdžiusius išankstinius nurodymus. Manau, šie jaunuoliai žinojo, kad Petras Gražulis yra Seimo narys, bet nežinojo, kad yra ir paskutinis Lietuvoje 1988 m. nuteistas tarybinio laikotarpio politinis kalinys, prieš kurį tuometinė milicija prievartą demonstravo ir teismo salėje.
Kviečiu Petrą Gražulį, tris ponias Seimo nares, dalyvavusias politiniame „Lietuvos gėjų lygos“ renginyje, Lietuvos liberalų sąjūdžio, delegavusio savo partiečius į šį renginį, Seimo narius, ministrą V. Mazuronį, reikalaujantį generalinio policijos komisaro atsistatydinimo, Seimo Pirmininką V.
Gedvilą ir Seimą sušaukti neeilinę Seimo sesiją, skubos tvarka priimti nutarimą dėl parlamentinės komisijos šiuo klausimu. Nepakanka pakeisti generalinį policijos komisarą, rasti atpirkimo ožį eilinių policininkų gretose.
V. Gailius atvirai ir viešai įvardino Prezidentės D.
Grybauskaitės veiksmus dėl FNTT ir Snoro banko skandalo. Todėl reikia išsiaiškinti ir tirti tikrąsias priežastis.
Kodėl Seimas stabtelėjo ir netęsia šių tyrimų, nesteigia nepriklausomo prokuroro instituto, būtino tokiems atvejams tirti? Atidėkite į šoną prioritetinį ES direktyvų akceptavimo Lietuvoje užsiėmimą ir atsigręžkite į savo rinkėjus.
Seimas neturi būti kaltinamas ne dėl savo veiksmų. Tačiau tam, kad Seimas atgautų Lietuvos žmonių pasitikėjimą, pradėkite juos gerbti.
Pradžiai, nebeatidėliodami priimkite dar 2012 m. lapkrityje Seime įregistruotas įstatymų pataisas dėl 2012 m.
spalio 14 d. referendumo sprendimo įgyvendinimo.
Pradėkite nuo šių, Tautos valią ir interesus atspindinčių sprendimų, bet ne nuo beatodairiško Europos Sąjungos valios diktato priėmimo faktiškai visais klausimais. Sustabdykite Europrokuratūros institucijos taikymą Lietuvai.
Paskelbkite, kas tai Lietuvos vardu palaimino.
Komentarai (101)
Zymus austru psichologas Adleris net pries astuoniasdesimt metu nustate, kad homoseksoalizmas yra psichine liga kuri kyla is nepilnavertiskumo komplekso, o pastarasis atsiranda is zmogaus fiziniu trukumu. Si liga gali tureti ir psichologini pagrinda, jei zmogus vaikysteja patiria priesingos lyties atstovo priespauda. Paskaitykite knyga: "ARTURAS ADLERIS".
Tolerancija yra pakantumas. Galima pakęsti, kai tamsta prie stalo rakinėji nosį ir minkai rutuliukus iš nosies turinio. Tai tolerancija. Kai tamsta savo rutuliukus pradedi teplioti aplinkiniams po nosimi, tolerancija baigiasi. Gauni į veido plokštuma. Čia yra tolerancijos riba. Ar suprantamai paaiškinau?
Tave skystasmegeni nuteis dievas,kitame gyvenime būsi ežys,pažiūrėsim, kaip šiknaskylės ieškosi...
Pagal jūsų išvardintą gėjų ir lesbijiečių tradicijų trukmę jūs turėjote būti seniai išnykę,kaip dinozaurai.
to zurnalistelio bernelio elgesys studijoje ir bendravimas su vaisvila rodo musu spaudos priklausomybe prakeiktam briuseliui
Gerbiamasis,dėl rinkimų kandidatų,kalbėkite savo vardu.Ir nepainiokite sąvokų "tradiciniai piliečiai" su "piliečių dauguma".Gėjai ir lesbės irgi turi tūkstantmetes "tradicijas".
Reikia prašyti Z.Vaišvilos, kad jis būtų mūsų tracidinių piliečių kandidatas prezidento rinkimuose. Netradiciniai gėjai ir lezbijietės bei juos prijaučiantys tegu renka savo atstovę D.Grybauskaitę.
2013 m. rugpjūčio 6 d., antradienio, SPAUDOS KONFERENCIJA SEIME 10.30 val. įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Ar Lietuvos valdžia jau tapo homoseksualizacijos įrankiu?“ Spaudos konferencijos tiesiogiai transliuojamos internetu. Stebintiems transliacijas yra galimybė užduoti klausimus prelegentams. Nuoroda į klausimų uždavimo sistemą bus Seimo internetinėje svetainėje prie nuorodos į tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją. Klausimai bus priimami ir į juos atsakoma spaudos konferencijos metu. Esant galimybei į nespėtus atsakyti klausimus parlamentarai atsakys el. paštu po spaudos konferencijos. Internete galima rasti ir spaudos konferencijų garso įrašus. Seimo Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 239 6210
Tai bent, žiūrėk iš to paiutimo pats nepasikark
prieš vėją nepapūsit, homofobijos nei kedofilijos idealų Europai nei pasauliui neįskiepysit. Jei nepatinka gyventi šiuolaikiniame pasaulyje, niekas netrukdo pasikarti.
Ir kokie gi teismai tą valdžią teis? Suomių teismai? Patvorinių teismai? Kokie nors revoliuciniai tribunolai? Ir kas tuos tribunolus organizuos? Gal DK partija, kuri baigia subyrėti ir kurią dabar palaiko 0,4 procento gyventojų?
Klausiu 96-to, o jūs irgi psichiatras, ar psichiatrus prijaučiantis.
Valdžia jau senai išdavė Tautą ir Valstybę, faktiškai visas valdžias jau reikia teisti...
nustokit fantazavę, violetiniai, nelaimės jokie violetiniai iškrypėliai, jokie patvoriniai kedopedofilai, norintys nuversti teisėsaugą ir ją atiduoti patvorių teismams. Nieko neišeis, garantuoju.
Tiesiog neitraliai paminėjau N.Puteikį ir Z.Vaišvilą, tai visokie ssichiatrai, gal dar sovietinių laikų, ant manęs nesveikai užsiuto, gal kad nepasakiau, jog Grybauskaitė pirmauja. Bet aš pasakiau Tiesą, tai ko čia psichatrams putotis.
Kas dažniau užsiiminėja analiniu seksu - heteroseksualai ar homoseksualai? Prieš atsakydami pasiskaitykite apie tai, paieškokite ko nors kaip "occurence of anal sex among heterosexual and homosexual couples." Paskui "occurence" pakeiskite į "prevalence" ir vėl paieškokite informacijos. Nes dauguma litwinų - dundukai analfabetai, visas žinias ima iš VBS (Viena Boba Sakė) naujienų agentūros,
deja, jūs kaip tik toje "psichiatrinėje" :)jus prievarta čia kas uždarė ar savanoris? o parastai kalbant, jums ta psichiatrinė tikrai reali ir ne kur nors toli, o arčiau nei manote. ji - jusų viduje.
Psichiatrinės ligoninės pacientų apklausa tai ne tas pats kas Lietuvos visuomenės apklausa.
nieko naujo žmogu nepasakė - toks požiūris plačiai taikytas sovietų sąjungoje - vis, kas drįso priešintis ar kitaip nepritarti sistemai, buvo pavadinami bepročiais ir uždaromi. taip kad ramiai, tautiečiai, žmogus tiesog pasiilgo sovietinių laikų :)supraskim ir užjauskim :)
kad taip akis į akį susitiktume, paaiškinčiau...
Pagal Jus, psichiatrai, tai ir Jūs paranojinis šizofrenikas, nes lankotės tinklapyje ekspertai ir dar komentuojate.
Pasteb4jote apklausą dėl prezidento rinkimų. Pirmauja N.Puteikis.Į antrą vietą įsiveržė Z.Vaišvila aplenkęs D.Kuolį.
Pritariu 33-ciam komentarui!
LL baigia padvėsti, tai atrodo, kad Ekspertai liks vienintelė vieta kurioje būriuojasi paranojiniai šizofrenikai ir dalinasi savo "įžvalgiais" įtarimais. O Vaišvilai, Gražuliui, Gyliui, Vasiliauskui, Matulevičiams patarčiau užsiimti rimtesniais darbais, negu ieškoti šizofrenikų saujelės pritarimo ir garbinimo.
ES reikia šifruoti kaip Europos Sadomas, tai atitinka šito supūvusio tautų kalėjimo esmę. Neapykanta šeimai, religijai, tautai,nežabotas hedonizmas, kultūrinis mozachizmas, fašistuojantis liberalizmas ir homoseksualizmas tai vienintelės Europos Sadomo "vertybės".
pilnai 33 iam komentarui ir neturiu ka prideti
protingos būtų Jūsų mintys, jei nekištumėt čia (taip pat ir Alke.lt) NIEKO Lietuvai nenusipelniusio kažkokio Puteikio. Kaip jį galima lyginti su gerbiamu Vaišvila?
Iš visų gyvų signatarų Z.Vaišvila pats šauniausias ir tautiškiausias. Nuo opozicijos valdžiai realiausias kandidatas į prezidentus būtų, mano manymu, N.Puteikis arba Z.Vaišvila.
kad Lietuvoje dar turime tokių kaip Vaišvila žmonių, ačiū.
Juokingai graudu buvo žiūrėti video.Dar jaunas vyras bet jau Sakalas.O kadais buvo šviesi galvelė.Tikiuosi praeis...
O man yra baisiau kad kad Zuokas prospekto plyteles susidejo savo kieme, o prospektui nupirko pigias kinietiskas. O gejai ejo ir praejo,ramu iki kitu metu .
stipriai ir teisingai pritariu 100%
kam taip sudetingai Raigerdai. viskas daug paprasciau, jei suprasi, kad LT - jav kolonija. nauji LT seimininkai negalejo gi pakeisti visos ltsr nomenklaturos, o ir kam keisti, jei si sutiko dirbti naujai valdziai. jiems tik buvo pravesti kvalifikacijos kursai jav universitetuose. na ir koks jums skirtumas, kas vykdys briuselio ir jav direktyvas - komunistas, ar ne komunistas? kaprizijates, kaip mazi vaikai ;)
Įdomūs faktai apie destruktyvią komunistų veiklą Lietuvoje. A. Povilionienė yra Socialdemokratų partijos narė. Jos destruktyvi veikla Seime akivaizdi. Todėl galime konstatuoti faktą, kad komunistai persidažydami į socdemus, savo esmės nepakeitė. Dabartiniai socialdemokratai, deja, nėra tos seniausios Lietuvos partijos tęstinumas. Tai yra hibridas, o hibridas turi ir ankstesnių savo protėvių paveldėtus įgudžius. O kadangi dauguma yra buvę komunistai, tai neišvengiamai gal ne visa partija, tačiau atskiri šitos partijos veikėjai vėl užsiims būdinga šiai partijai destruktyvia veikla. A. Pavilionienės destruktyvios veiklos padarinius mes jau matome. Greitai pamatysime ir kito įdomaus buvusio komunisto ir dabartinio finansų ministro R. Šadžiaus destruktyvios veiklos rezultatus, nes netgi dabar šitas žmogus kalba nesąmones dėl euro įvedimo ir faktiškai jis tik parodo, kad jie neturi jokių motyvų, kodėl reikia Lietuvoje įvesti eurą. Dabartinė jų motyvacija yra tokia: "Latviai įsiveda, tai mums bus gėda, jeigu mes atsiliksime nuo latvių". Arba tokia: "Tik euro zona išgelbės Lietuvos demokratiją". Esant tokiai situacijai verta prisiminti komunistų partijos destruktyvios veiklos etapus Lietuvoje: 1926 m. gruodžio 17 d. įvyko tautininkų organizuotas perversmas, Antanas Smetona tapo Lietuvos vadovu, daug socialdemokratų, komunistų ir komjaunuolių suimta (nuteisti 1622 komunistai ir komjaunuoliai, iš jų 146 – sušaudyti), komunistų partija vėl uždrausta. LKP 1940 m. LKP buvo lemtinga jėga, nulėmusi Lietuvos prisijungimą prie Sovietų Sąjungos. LKP vadovavo trėmimams į Sibirą. Sudarant sąrašus, daugiausia prisidėjo kaimų seniūnai ir komunistų partijos nariai. Lietuvoje tremtinių sąrašus patvirtindavo Justas Paleckis ir Antanas Sniečkus Pokario metais LKP organizavo liaudies gynėjų (liaudiškai vadinamų stribų) formuotes kovai su Lietuvos partizaniniu judėjimu. 1989 m. LKP atsiskyrė nuo TSKP. 1990 m. gruodžio 8 d. LKP suvažiavime partija pakeitė pavadinimą ir pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija. 1990–1991 m. tuo pat metu veikė su partijos atsiskyrimu nuo TSKP nesutikusi Lietuvos Komunistų partija ant TSKP platformos, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus. 1991 m. sausio 11 d. LKP nusiuntė ultimatumą LR Aukščiausiai Tarybai, reikalavo vesti kovą už nepriklausomybę laikantis okupacinių LTSR ir SSRS konstitucijų (remiantis 69 LTSR Konstitucijos straipsniu: „Lietuvos TSR pasilieka teisę laisvai išstoti iš TSR Sąjungos“, o SSRS Konstitucija užtikrina tas teises). Nors ir šiuo metu LKP Lietuvoje uždrausta, oficialiai ji vis dar priklauso Komunistų partijų sąjungai ir Sovietų Sąjungos Komunistų Partijai (vadovas – Rusijos Federacijos Komunistų Partijos lyderis Genadijus Ziuganovas).
Vaišvilą, turi gi kažkas jau pakelti tautą į kovą,iš apsimiegojusios būsenos. Todėl sveikiname bet kurio signataro, parlamentaro kvietimą vadovams reaguoti į tokias baisias akcijas, kurios vyko Gedimino prospekte. Panašu, kad gal jau ir pražiopsome savo laisvę, savo orumą. Neapgynėme Garliavos mergaitės, neapginame ir savo tautos orumo, kurį trypia policija, kažkokie užsienio ambasadų darbuotojai, kažkokia gėjų lyga, kuri mums organizuoja politizuotas ,,šventes'', niekina daugumos lietuvių nuomonę.
Bernardinai. lt Primename pranešimą, kuris nuskambėjo 2007 metų spalio 12 d. LR Seime vykusioje konferencijoje „Šeima besikeičiančioje visuomenėje“. Anuomet jis sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Deja, grėsmės šeimos institucijai per tą laiką netapo menkesnės, todėl verta dar kartą įdėmiai perskaityti šį pranešimą. Alexandre Havardas yra Lyderystės plėtros Europos centro direktorius. A. Harvardas yra baigęs vieną Prancūzijos pagrindinių teisės mokyklų, dirbęs advokatu keliose Europos šalyse, taip pat Strasbūre. 2007 m. Niujorke išleista jo knyga „Dora lyderystė – asmeninio tobulėjimo darbotvarkė“. „Šeimos, aš jūsų neapkenčiu“… Šios žymios frazės autorius prancūzas liberalas ir homoseksualas rašytojas André Gide, 1947 m. gavęs Nobelio literatūros premiją, primena mums, kad individualistinis liberalizmas ne mažiau nei kolektyvistinis socializmas skelbia bjaurėjimąsi šeima. Tie, kuriems yra tekę studijuoti Sovietų Sąjungos istoriją, prisimena rusų bolševikės, už socialinės gerovės klausimus atsakingos liaudies komisarės Aleksandros Kolontaj 1918 m. rugsėjo mėn. pasirodžiusiame dekrete „Dėl šeimos ir santuokos“ numatytas priemones, kurių tikslas – remiantis marksizmo ideologija anuliuoti šeimą. Šios priemonės, kurios tuo metu rodėsi revoliucingos, mūsų laikais atrodo „primityvios“, palyginti su dabartine Europos Parlamento šeimos ir santuokos politika, kuri yra artima Europos civilizacijos naikinimui. Ne visi europiečiai mėgsta Europos civilizaciją. Jérôme Lejeune, labiausiai pripažintas XX a. genetikas, prancūzų profesorius, kuris 1958 m. atrado Dauno sindromą sukeliantį geną, kartą man pasakojo, kaip praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje per tarptautinę konferenciją prie jo priėjo moteris ir tarė: „Profesoriau, ar jūs žinote, kodėl mes norime sunaikinti šeimą? … Mes norime sunaikinti šeimą, kadangi siekiame sunaikinti judėjų-krikščionių civilizaciją“. Bandant suprasti, kokios jėgos inspiruoja šios mirties kultūros atstovus, vertėtų perskaityti Fiodoro Dostojevskio „Demonus“. O skaitant apie Margaret Sanger (1879–1966), vienos iš pastarosios „kultūros“ architekčių, gyvenimą (M. Sanger buvo JAV gimimų kontrolės aktyvistė, negatyviosios eugenikos – kai siekiama mažinti vaisingumą tarp „genetiškai nevisaverčių“ asmenų naudojant abortus, sterilizaciją ir pan. – šalininkė, Planuotos tėvystės organizacijos įkūrėja), Aleksandra Kolontaj „atrodo kaip angelas“ demonų hierarchijoje. Viena brutaliausių pastarojo meto prieš šeimą nukreiptų ardomųjų atakų buvo vadinamųjų „alternatyvių šeimų“ kūrimo skatinimas ir įteisinimas. Tai – porų, kurios gyvena kartu nesusituokusios, nepriklausomai nuo lyties, teisinis pripažinimas bei teisės jiems įsivaikinti vaikus suteikimas. „Alternatyvi šeima“ yra manipuliacinė sąvoka. Čia pateikiama nuoroda į šeimą, kai iš tikrųjų jos nėra. Dažniausiai tai – nepriklausomų individų, besinaudojančių tuo pačiu šaldytuvu, sambūris. „Alternatyvios šeimos“ apibrėžimas yra manipuliacinis dar ir todėl, kad jis sukuria „laisvės įspūdį“ ten, kur laisvės iš tikrųjų nėra ir kur reikia kalbėti apie vergovę – aistrų vergovę. Kolektyvinis socializmas ir individualistinis liberalizmas turi bendras šaknis: jie abu yra didesnio – XVIII a. prancūzų filosofų Švietimo epochos projekto apraiškos. Jų požiūriu, žmonės – tarsi socialinės mašinos sraigteliai. Nesuvokdamos tikrojo blogio koncepcijos, pastarosios ideologijos socialines problemas priskirdavo asocialiam žmogaus elgesiui, kurį galėtų sunaikinti „apšviestieji atstovai“, pasitelkdami socialinę inžineriją. Marksizmas žlugo, tačiau Švietimo epochos projektas dar toli gražus nėra miręs. Daug Europos Parlamento narių laiko save tais „apšviestaisiais atstovais“ ir mėgina užkrauti savo ideologiją „mažiau išsilavinusiems žmonėms“, „naujagimiams“, kurie neseniai tapo Europos Sąjungos nariais. Man, kaip prancūzui ir „Europos tėvo“ Roberto Schumano dvasiniam sūnui, labai gėda dėl tokio požiūrio – man jis atrodo bjaurus ir groteskiškas. Tuo metu, kai milijonai žmonių mokėjo didžiulę bolševikinės vergijos kainą, didelė dalis dabartinių Europos Parlamento narių negailėjo pagyrų trockizmo ir maoizmo nuopelnams, neužmiršdami kiekvieną vasarą pašildyti savo sėdynių prieš saulutę Prancūzijos Rivjeroje. Užuot nagrinėjusi „alternatyvių šeimų“ klausimą, Europa turi numatyti politiką bei priimti įstatymus, kurie prisidėtų prie patvarios šeimos (family of always), kuri yra pagrindinė visuomenės ląstelė, atkūrimo. Gamtos dėsniai mums kalba, kad šeima yra grindžiama santuoka, kur stabili ir abipusė vyro ir moters dovana sukuria aplinką, tinkamą jų vaikams jaustis oriai bei ugdyti savo sugebėjimus. Gyvenimo kartu susidėjus formos, kai sugyventiniams suteikiamos svarbios socialinės, finansinės ir paveldėjimo teisės, prilygstančios toms, kurias turi santuokoje gyvenančios poros, klibina visuomenės pamatus. Napoleonas Bonapartas, Prancūzijos Civilinio kodekso autorius, pripažino pagrindinius gamtos dėsnių principus, teigdamas, kad „Sugyventiniai ignoruoja įstatymą; įstatymas ignoruoja sugyventinius“. Ar galima teigti, kad sugyventiniai turi specialias sugyventinių teises? Ar galima sakyti, kad sugyventiniai – homoseksualai ar heteroseksualai – turi teisę įsivaikinti vaikus? Ar galima tvirtinti, kad homoseksualai bei lesbietės turi teisę tuoktis? Kalbant apie teises, kyla problema, kad jos negali būti tvirtai nustatytos, kai nėra protu pagrįstos žmogaus ar žmogaus prigimties koncepcijos. Nors tai skamba tragiškai, daug žmonių šiandieną turi tokią žmogaus ir žmogaus prigimties sąvoką, kuri prieštarauja gamtos nustatytai tvarkai ir visam sukauptam patyrimui. Kartą aš sutikau verslininką, kuris imigravo į Jungtines Valstijas kartu su savo žmona. Vėliau su ja išsiskyrė ir grįžo į savo tėvynę, palikdamas ją vieną svetimoje šalyje. Netrukus po to jis apsigyveno kažkurioje Europos šalyje su dvidešimčia metų už jį jaunesne moterimi. „Kodėl tu išsiskyrei su savo žmona“, – paklausiau aš. „Mums abiems buvo po keturiasdešimt, – atsakė jis. – Būtų buvę nenormalu tęsti gyvenimą kartu“. Pagal šio verslininko ribotą supratimą apie gyvenimą, santuoka – tai vien tik seksas, todėl užsiiminėti seksu su moterimi, kuri pasiekė brandų 40 metų amžių, yra nenormalu. Taigi pakeiskime ją kitu modeliu. Kartą gėriau kavą su savo geru draugu ir jo žmona. Mūsų pokalbis pakrypo apie gėjų santuokas. Mano draugo žmona išreiškė nuomonę, kad homoseksualams turėtų būti suteikta teisė tuoktis ir įsivaikinti vaikus. Tuomet aš naiviai paklausiau: „O kaipgi dėl vaikų teisės turėti motiną ir tėvą“? „Aleksai, – dalykiškai atsakė ji, – tu nebūtinai turi būti moteris, kad būtum motina“. Kad tokios nuomonės reiškiamos vis dažniau, jos netampa mažiau dramatiškos, jei nevartosime žodžio „siaubingos“. Jei neturėsime protu grindžiamos žmogaus, kaip mąstančios būtybės, koncepcijos, mes netrukus apsižiūrėsime, kad gyvename pasaulyje be teisių ir teisybės – Aušvico ir Kolymos pasaulyje. Prisimenu bylą, kurią man, kaip jaunam teisėjui, teko nagrinėti Strasbūre. Net ir dabar, praėjus 20 metų, apie ją pagalvojus, mane ima krėsti drebulys. Jauna pora, susierzinusi dėl savo sūnaus nepaliaujamo verksmo, įdėjo jį į šaldytuvą ir uždarė duris. Vaikas netrukus mirė. Šie žmonės nebuvo šių dienų Hitleriai ar Stalinai. Tai buvo malonūs, paprasti viduriniosios klasės savo profesijos atstovai. Jie turėjo automobilį, televizorių, šunį ir… vaiką. Jeigu mes nejaučiame skirtumo tarp žmogaus ir jogurto dėžutės, mes visi greitai galime pavirsti barbarais. Žmogaus prigimtis nėra iliuzija. Tai nėra abstrakti, galbūt nereali psichinė struktūra, kažkas ezoteriško. Pagunda „išlaisvinti“ žmones iš jų pačių prigimties yra tai, kas vienija visas materialistines pasaulėžiūras. Kai kurie filosofai, tokie kaip Nietzsche, Sartre ir de Beauvoir, apskritai atsisakė pripažinti, kad egzistuoja toks dalykas, kaip žmogaus prigimtis. Jiems viskas apsiribojo žmogaus valia. Protas nereiškė nieko. Šiek tiek vėliau rašytoja ir buvusio Prancūzijos teisingumo ministro žmona Elisabeth Badinter prakalbo apie būtinybę nedelsiant išlaisvinti moteris nuo jų moteriškumo, įrengiant inkubatorių, kuriame vaikas galėtų būti brandinamas devynis mėnesius, taip pat išlaisvinti vyrus nuo vyriškumo, išvystant technologijas, kurioms padedant vyrai galėtų pastoti ir pagimdyti vaiką. E. Badinter skelbtas biologinės prigimties neigimas yra madingas ir gana plačiai paplitęs. Savo dvasia jis taip pat yra totalitarinis. Tai – projektas, vertas šarlatano sovietų biologo Trofimo Lysenkos. (T. Lysenka – sovietų biologas, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vadovavęs kampanijai prieš genetikos atradimų taikymą žemės ūkyje). Pats savaime jis neturi ateities, tačiau kol žmonės jį galutinai perpras, jis gali padaryti daug žalos. Ten, kur pradedamas kvestionuoti žmogaus prigimties nekintamumas, žmogaus teisės neegzistuoja. Žmogaus teisės yra šventas ir neliečiamas dalykas, kadangi jos yra įrašytos mūsų (nekintančiose) žmogiškose prigimtyse. Jas gali saugoti tokios tarptautinės konvencijos, kaip 1948 m. Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija, tačiau jų šaltinis yra kitas. Jos peržengia visas parlamentų, teismų ir tribunolų ribas. Pernelyg dažnai pastebima atvejų, kai teisingumas ir demokratija nėra vieningi. Kartais žmogaus teisės yra apribojamos ar netgi sutrypiamos: Jungtinėse Valstijose nuo Vašingtono iki Linkolno buvo įteisinta vergovė. Hitleris buvo išrinktas demokratiškai. Daugybė Vakarų intelektualų didžiojoje XX a. dalyje marksizmą laikė tiesos doktrina, nepaisydami nenuginčijamo jos žlugimo įrodymo dešiniojoje Berlyno sienos pusėje. Teisingumas reiškia, kad žmonės turi pagrindines teises, kurias sąlygoja ne socialiniai susitarimai, o nekintanti žmogaus prigimtis. Jos yra grindžiamos protu, todėl jų neveikia viešosios nuomonės kaita. Auksinė etikos taisyklė yra tokia: „Visų pirma – protas, o tik po to – valia“. Moralinio reliatyvizmo šaknys glūdi moderniojoje filosofijoje, prasidėjusioje nuo R. Dekarto ir kulminaciją pasiekusioje su I. Kantu, filosofais, sukūrusiais naują minties sistemą, kuri kirtosi su senovės graikų tradicija. Jie pakeitė graikų realizmą nauju mąstymo būdu, kuris vadinosi imanentizmas. Realizmas reiškia, kad aš galiu suvokti realybę – dalyką, objektą, egzistuojantį už mano proto ribų. Imanentizmas, priešingai, reiškia, kad tai, ką aš suvokiu, nėra objektyvi realybė, o galbūt mano proto ir sąmonės iliuzinis produktas. Žmogaus prigimtis, gamtos dėsniai, santuoka ir šeima nustoja būti realybe: jie tampa iliuzija. Europos Sąjunga buvo sukurta, siekiant sustabdyti „Vakarų nuosmukį“. Tenka apgailestauti, kad sparti moralinio reliatyvizmo plėtra Europoje po Antrojo pasaulinio karo smarkiai apribojo žmogiškąją ir kultūrinę naudą, kurios būtų buvę galima tikėtis iš Europos integracijos. Per pastaruosius 20 metų, o ypač pastarajame dešimtmetyje, buvo dedamos didžiulės pastangos numatyti Pro-death priemones europiniu lygmeniu. 2000 m. kovo 17 d. Europos Parlamento frakcijoms pavyko patvirtinti priemonę (panaudojant politinę įtaką), siekiant kartu „ne santuokoje, nepriklausomai nuo lyties“, gyvenančių porų teisinio pripažinimo bei „padaryti greitą pažangą abipusio porų gyvenimo kartu ne santuokoje įvairių formų teisinio pripažinimo, taip pat tos pačios lyties asmenų santuokų ES įteisinimo srityje“. Europos Parlamentas pasipriešinimą tokiai politikai vadina „homofobija“, reiškiančia psichinės ligos diagnozę pasisakantiems prieš gėjų darbotvarkės klausimą. Taip kuriamas aukštyn kojom apverstas Orwelo moralinis pasaulis, kuriame tai, kas gera, yra bloga, o tai, kas bloga, yra gera. Ar Vakarų moralinė savižudybė dar gali būti toli? Europa nutolo nuo pačių vertingiausių graikų filosofų pasiekimų, atmesdama pačią objektyvios tiesos apie žmogaus prigimtį žinojimo galimybę. Šiuolaikinis teisinis pozityvizmas atmeta pagrindinį romėnų teisinio mentaliteto principą – teisės apibrėžimą: „id quod iustum est“ (tai, kas yra teisinga) ir teigia, kad teisė yra ne kas kita, kaip parlamento priimti įstatymai ar vyriausybės dekretai. Jei nėra galimybės žinoti objektyvią tiesą apie žmogaus prigimtį, jei įstatymai negali turėti apibrėžto etinio turinio, tuomet filosofija ir teisė yra tiesiog žmonių santykių reguliavimo metodai. Ekonominių interesų susiliejimas yra europinės integracijos priemonė. Tačiau be rimto žmogiškųjų ir kultūrinių vertybių atspindėjimo, privalančio lydėti šį procesą, Europos vienybė bus paviršutiniška ir trapi. Savo gyvenimo pabaigoje, septintajame dešimtmetyje, Robertas Schumanas, Europos Sąjungos tėvas, buvo labai susirūpinęs dėl Europos moralinio puvimo ir šia tema pasakė keletą įsimintinų kalbų. Kai yra paneigiamos esminės vertybės, moralinis reliatyvizmas kelia didžiulę grėsmę Europos piliečiams. Pagunda „pakeisti Europos lytį“, reliatyvistiniu pagrindu, yra istorinė, moralinė ir dvasinė savižudybė. Neseniai iš komunizmo išsivadavusių Europos šalių „misija“ – pažadinant Europos „instinktyvias galias“. Tai reikštų, kad pažeminimo, vergovės ir liūdesio dešimtmečius galima interpretuoti ir pozityviai, kaip pasirengimą įgyvendinti istorinę užduotį, kuri yra tiesiogiai susijusi su Europos išgelbėjimu. Sprendimų priėmėjai turi pademonstruoti įžvalgumo ir praktinės išminties sugebėjimus. Prieš priimdami sprendimą ar įstatymą, jie privalo kritiškai išanalizuoti surinktą informaciją. Tai reiškia, kad turi būti atskiriamai faktai ir nuomonės, tiesa ir melas. Šiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodo nemažai melagingos informacijos. Sovietiniai skaitytojai buvo įpratę skaityti tarp eilučių. Tačiau kaip dėl demokratinių visuomenių skaitytojų, kur žmonės yra įpratę viską priimti už gryną pinigą? Todėl privalome atsijoti gaunamą informaciją bei pranešimus ir perleisti juos per tam tikrą kritikos filtrą. Tai nereiškia, kad kiekviename žingsnyje turime įtarti manipuliaciją, tačiau privalome ugdyti sveiką kritikos dvasią tiek sau, tiek ir kitiems. Svarbu nuolat prisiminti, kad pavojingiausia propaganda ta, kuri nėra pripažįstama tokia. Tai – nuolatinis „lašėjimas“ agresyvių, iš anksto suformuotų ar materialistinių idėjų, kurias mums primeta konkuruojantys dėl socialinių lyderių pozicijų asmenys, pasitelkdami žiniasklaidą, siekdami asmeninės sėkmės. „Tolerancija“, kuri suprantama kaip moralinis reliatyvizmas, yra vienas tų demagoginių žodžių, žiniasklaidoje sutinkamų kiekvieną dieną. Tolerancija užėmė teisingumo vietą. Jūs nebeturite būti teisingi, jūs tiesiog privalote būti „tolerantiški“ ir priimti bet kokią moralinę poziciją, net jei ši iš esmės prieštarauja moraliniam gamtos dėsniui. Sprendimų priėmėjai turi būti drąsūs. Norint būti drąsiam, nepakanka veikti vien pagal savo sąžinę. Daugybė teroristų veikia pagal savo sąžinę. Drąsa prasideda tuomet, kai aš imu lavinti savo sąžinę nuoširdžiai ir sistemingai ieškodamas tiesos. Drąsa taip pat reiškia, kad aš neveikiu nemoraliai ir neteisinu savo elgesio, pirštu rodydamas į mane supantį amoralumą (populiarusis „visi taip daro“ argumentas). Kai atvykstu į biurą ar parlamentą, aš neatsisakau savo vertybių kaip žmogus, paliekantis savo skrybėlę prie durų. Drąsa reiškia, kad aš nepasiduodu madingoms tendencijoms. Norėčiau pateikti Aleksandro Solženicyno, kuris nesudrebėjo ir išliko tiesos liudytoju ir tai darė totalitarinio režimo, pasmerkto griuvimui, sąlygomis. Žymiausias šalies rašytojas buvo kalinamas ir ištremtas iš savo šalies. Solženicyno reputacija buvo aukšta tiek jo šalyje, tiek užsienyje tol, kol jis sugebėjo apsiriboti vien stalinizmo kritika tokiuose savo ankstyvuose darbuose, kaip antai „Viena Ivano Denisovičiaus diena“. Tai atitiko tuometinio Sovietų lyderio Chruščiovo, organizavusio kampaniją, nukreiptą prieš Stalino asmenybės kultą, tikslus. Tai taip pat tiko daugybei Vakarų intelektualų, kurie žavėjosi Spalio revoliucija, tačiau jautė, kad Stalinas ją išdavė. Savo vėlesniuose kūriniuose Solženicynas aiškiai parodė savo priešiškumą ne tik Stalinui, bet taip pat ir Leninui bei Spalio revoliucijai. Jis netgi nepripažino Vasario revoliucijos. Nieko nedelsdamas Solženicynas parašė atvirą laišką Sovietų vadovybei, atskleisdamas savo neortodoksines pažiūras. Taip jis užsitraukė ne vien sovietinio režimo, bet ir daugybės Vakarų intelektualų – kadaise buvusių jo rėmėjų – jautusių didelę simpatiją „revoliucijos reikalui“, amžiną priešiškumą. Išsiųstas į tremtį Vakaruose, Solženicynas buvo nesuprastas ir sulaukė pašaipų dėl savo nesugebėjimo reikšti pagarbą moraliniam reliatyvizmui. Auganti rašytojo kritikų armija, neįstengianti susitaikyti su pasaulėžiūra, kuri prieštarauja jų pačių pasaulėžiūrai, netrukus pavertė jį visos laisvės ir pažangos priešu. Tačiau Solženicynas išliko visiškai ramus. Mes turime sekti jo pavyzdžiu. Kitas pavyzdys – katalikas genetikas Jérôme Lejeune, kurį galima laikyti drąsos kovoje už gyvybę pavyzdžiu. Kai 1958 m. J. Lejeune atrado Dauno sindromo priežastį, jo vardas tapo žinomas visame pasaulyje, ir jis buvo pristatomas kaip galimas kandidatas Nobelio premijai gauti. Jo atradimas suteikė viltį, kad baisi liga gali būti išgydoma ir atvėrė visiškai naujus kelius genetikos srityje. Iš Jungtinių Tautų konferencijos sveikatos klausimais tribūnos mokslininkas pareiškė, kad „gyvenimas yra faktas, o ne troškimas“. Pasibaisėjęs JT augančia prieš gyvybę nukreipta ideologija, jis drąsiai metė iššūkį tarptautinio renginio dalyviams: „Šiandien čia mes turime galimybę stebėti, kaip sveikatos institutas pavirsta mirties institutu“. Išsakęs visą tiesą be kompromisų, jis savo žmonai danei vėliau pripažino: „Šiandien aš praradau savo Nobelio premiją“. Reikalaudamas paremti mokslinę tiesą ir iš jos kylančią moralinę tiesą, Lejeune pasipriešino to meto dvasiai, 1968 m. gegužės revoliucinei dvasiai. Greitai aplink jį susikūrė nuodinga atmosfera. Jo dukra Klara prisimena pakeliui į mokyklą dviračiu pravažiavusi tėčio universitetą. Sienos buvo aprašinėtos didžiulėmis juodomis raidėmis: „Drebėk, Lejeune! Tave stebi revoliucinis studentų judėjimas!“ bei „Lejeune yra žudikas. Nužudykite Lejeune!“ ir „Lejeune ir jo mažieji pabaisos (vaikai su Dauno sindromu) privalo mirti!“ Susitikimuose jis būdavo puolamas žodžiais, o kartais patirdavo ir fizinį smurtą. Lejeune daugiau nebekvietė į tarptautines konferencijas genetikos klausimais. Buvo atšauktas ir jo mokslinių tyrinėjimų finansavimas. Mokslininkas buvo priverstas išformuoti savo laboratoriją ir tyrimų grupę. Taigi, būdamas 38 metų amžiaus, Lejeune tapo jauniausiu prancūzų medicinos profesoriumi ir Prancūzijos fundamentaliosios genetikos pirmtaku. Žmogus, kurio laukė puiki ateitis, pilna apdovanojimų, pripažinimo ir galių, pačiame jėgų žydėjime nebeteko bendražygių, finansavimo ir netgi vietos biure. Jį apleido draugai, smarkiai kritikavo spauda, ir taip Lejeune tapo socialiniu pariju. Visa tai jis priėmė labai ramiai ir džiaugėsi nepasidavęs blogiui. Mokslininkas mirė 1994 m. Velykų sekmadienį po trumpos, tačiau kankinamos ligos, kuri prasidėjo Šventosios savaitės trečiadienį. Taigi mes turime būti stiprūs ir rodyti teisingumą, protingumą, drąsą bei savitvardą. Tai yra keturios pagrindinės dorybės, kurias Platonas ir Aristotelis nurodė prieš 2500 metų. Tai yra dorybės, kuriomis turime remtis, kai iškyla pavojus mūsų šeimos ateičiai – mūsų vaikų ir mūsų visuomenės ateičiai. Tegu pavyzdžiai tų, kurie nepasidavė blogiui komunistų valdymo laikotarpiu, padeda jums padaryti tinkamus pasirinkimus. Žurnalas „Kelionė su Bernardinai. lt“
Beviltiškas šauksmas tyruose. Niekas jokių bylų nekels ir nieko netirs. Prisiminkim ES komisarės Reding grąsinimus. Todėl visa aukščiausia valdžia su mamyte ir Linkevičium prišakyje,vergiškai lankstysis ir demonstruos pagarbą mūsų išsigimėliams ir iškrypėliams bei jų liguistiems reikalvimams. Visokiais būdais gins jų šlykščias provokacijas,kokia buvo ir šios eitynės. Juk jie puikiai žinojo sveikos visuomenės ir Gražulio reakciją. Todėl ir sulėkė ambasodaoriai ir ministrai,kad paskui galėtų klykti apie homofobiją Lietuvoje ir grubiai lysti į įstatymų leidybą. Kad galėtų mus šantažuoti ES direktyvomis reikalaujant išsigimėliams ir iškrypėliams išskirtinių teisių. Vienintelis mūsų prišinimosi būdas,nubrėžti takoskyrą,aiškią liniją kurie politikai griauna Lietuvos moralę ir šeimos institutą,o kurie gina. Aš pats,geriau nusikirsiu ranką,negu balsuosiu už tas kiaušiniais aptaškytas išgamas iš pirmos eilės. Siūlau visiems rinkkėjams taip elgtis ir visos tos purvinienės atsidurs istorijos šiūkšlyne su savo išsigimusiomis fantazijomis.
Sveikinu Zigmą už jo pasiryžimą kovoti prieš ligonių diktatą daugumai. Ir kiek matosi besižavinčių jų kraipymuisi ir balionėliams... Tie gal net nesuvokia, kad tas gėjus iš Nyderlandų parodė savo nuogybę ne vien monsinjorui, o ir jiems. Juk Katedra mūsų šventovė... Nebent jau nieko švento nebeliko ir greit melsimės gėjų uodegoms? Seimas ir vyriausybė pas mus neveiksnūs. Čia irgi liga - puvimas iš vidaus.
Visiškai jums pritariu. Sekmės jums.
Gal yra čia kas nors dirbančių Švietimo sistemoje? Gal kas nors galite pasakyti, kas yra dėstoma apie Vydūno filosofiją aukštosiose mokyklose? Nes ponas Zigmas Vaišvila mini čia Zigmundą Froidą ir C. G. Jungą, kaip apie psichoanalizės tėvus. Iš tikrųjų yra ne taip. Psichoanalizės tėvas yra tiktai Z. Froidas. O C. G. Jungas bandė tik taisyti Z. Froidą, kadangi jis visą žmogaus gyvenimą suvedė į sekso problemą. Z. Froidas manė, kad psichozių ir neurozių priežastis yra tame, kad žmonės slopina savo seksualinius poreikius. Maždaug 1923 metais Z. Froidas parašė, kad psichoanalizės laukia mirtis. Deja, farmakompanijos čia užuodė milžinišką pelną ir neleido Z. Froidui platinti šitą žinią apie greitą psichoanalizės mirtį. O C. G. Jungas sukritikavęs Z. Froidą dėl jo per didelio sureikšminimo sekso įtakos žmogaus gyvenime, stengėsi reanimuoti psichoanalizę pakreipiant ją ne vien seksualinių išgyvenimų linkme. Pati metodika yra labai primityvi ir ji mažai kam gali padėti. Bet, jeigu paimsime Vydūno filosofiją, tai ji yra aukštesnio lygio darbas nei Z. Froido teoriniai išvedžiojimai. Aš buvau nustebęs, kad dabartinis jaunimas, baigęs mūsų universitetus, iš viso nesusigaudo apie ką kalbėjo Vydūnas, bet susigaudo Z. Froido teorinėse spėlionėse, maža to, jie net tiki, kad Z. Froidas yra teisus dėl sekso problemų. Todėl, norėčiau jūsų paklausti: ar iš tikrųjų mūsų aukštosiose programose yra viskas sudaryta taip, kad studentai nesupranta Vydūno filosofijos prasmės, todėl ją nuvertina, ir išaukština Z. Froido teorijas, kurios praktikoje nepasitvirtino? Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai mūsų Universitetų dėstytojus, atsakingus už tai, reikia statyti prie sienos (prašau nesuprasti tuos paskutinius žodžius tiesiogine prasme, nes čia yra tik mano emocijos po pokalbio su studentu, kuris nieko nežino apie Vydūną). Štai Vydūnas, pavyzdžiui, rašė:"Lietuvių tauta gali žmonijai kiek reikšti tiktai išlikdama gyva, o išlikti ji tegali pralenkdama visas kitas tautas dvasios -sielos švietimu ir stiprinimu. Į tai reikia visa dėmesį kreipti".
Tikrai nesizavejau Vaisvila, kai dar pries nepriklausomybes paskelbima su savo zaliaraisciais lakste apie atomine, bet siuo klausimu tautos akyse Vaisvila aukstumoje. O komentuotojui "58. petras" uzuojauta. Kai dievulis smegenis dalino, reikejo buti savo vietoje, o ne su pedais dosytis.
Tautieciai ziurekite i viska,jeigu tai neliecia jusu ir jusu artimuju sveikatos,su jumoru. Buvau paziureti tu isreklamuotu eityniu ir grizau tarsi po cirko juokdariu pasirodymo ,juokingos buvo abi puses. Grazulio ir jo grupeles akcija su polietileniniais apdarais kvaila ,ta pati galima pasakyti ir apie monsinjoro ir pamaldziu moteriskiu susiburima. Gejai ir lesbietes sudare labai jau linksmu ir besidziaugianciu savo seksualumu ispudi,tiesa vyrai su spalvotais balioneliais ir veliavelemis rankose atrode neadekvaciai. Seimo damos uzsideje susireiksminimo ir isvaduotoju seks. mazumu nuo netolerantisku lietuviu kaukes ,apsuptos sarvuociu,atrode labai apgailetinos,nors stengesi sypsotis pasaulio ivairaus plauko ir pakraipu atstovams. Taip tai buvo cirkas,taciau ne svente kaip apibudino Simonko. Apsaugok Lietuva nuo tokiu svenciu,kada policininkai tampe zmones uz pasakyta zodi ir tikrino rankines lyg butu ruosiamas teraktas.
Visi straipsniai,komentarai yra pilstymas is tuscio i kiaura. Na taip ,duodama pilieciams isreiksti savo nuomone,pykti. Taciau ka tai keicia. Netgi siame portale tokia nuomoniu ivairove kad suformuluoti vienu sakiniu ko nori tautieciai neimanoma. Matant kokia negerove,kenkima valstybei ar pilieciams reikia uzkirsti pacioje pradzioje. Signatarai nepadare nieko,isskyrus sau rentas,kad i valdzia nepatektu buve partiniai,KGB veikejai o dabar visi sriubauja kad mus valdo ne tie. Nebuvo priimti kategoriski istatymai del lenkisku lenteliu kabinimo prie namu,kada ju buvo vienetai,dabar vel asaros. Kokiu pagrindu ir kieno finansuojama buvo isteigta geju lyga,kas aiskinosi is valdzios instituciju pries ja uzregistruojant. Ir taip visais klausimai. Kova prasideda kada jau viskas iteisinta ir marginalizuota. Tai ir nesipiktinkite sededami prie kompiuteriu,nes jeigu bus organizuojamas mitingas vistiek neateisite. O is kitos puses pasipriesinti ir nugaleti mazai saujelei zmoniu,neimanoma tai akivaizdziai parode Garliavos ivykiai,kur taip pat nebuvo sustabdytas teisinis nigilizmas pacioje pradzioje. Jega mums buvo idiegta krikscionybe ir dabar save vadiname tikraisiai katalikais,niekas ir nebezino kryziuociu karu. Taip bus ir su genderizmu po 100 metu tai bus naturalu,jeigu dar tuo metu egzistuos Lietuva ir pasaulis.
Musu seimas , tai PARSIDAVELIU ir BAILIU sutve . Atsistatydinkite jeigu nesugebate apginti zmoniu ,kurie jus isrinko i seima . Mums tokiu nereikia .O liberalu partija tikrai nebepateks i seima ,busite isvyti kaip ir Capliko sutve .
nekovoja.
G.navaičio knygą "Geriausias pasirinkimas - laimingesnės Lietuvos galimybė"
laiminga, jeigu prezidento rinkimuose savo ir savo artimųjų balsą galėčiau atiduoti už tave, Zigmai. Tai vienintelis signataras, kuris neišduoda savo tautos ir Sąjūdžio vertybių.
siulau vaisvilai neieskoti kvailesniu uz save.
Toleruokit mane kai sakau pederastams NE
ir nieko tiems pedalams nebus...ju ideologija paremta fisimu, siuo atveju proto fisimu
Mūsų prezidentas - R.PAKSAS !!!
autoriui. Pritariu. Bet kad mūsų tiesioginė valdžia - seimas - tapo mūsų priešu ir visiškai neveiksnus bei neatsakantis prieš rinkėją.
jūs man panašus į "Kažin" :) mokykitės skaityti už teksto, ne tik raides.
Garliavą,visi apsimetė,kad nemato.Kai prievartauja Lietuvą,kai kas jau cypia.Bet tai tik pradžia,jei kukliai tylėsite.
"kyla stipri abejonė ar mano šalyje veikia teisėsauga ir egzistuoja teisingumas" - darai rimtą pažangą. Man kadaise dėl to taip pat PIRMIAUSIA kilo abejonė. Paskui abejonė virto įsitikinimu, atsivėrė akys.
"...Kur yra šios tolerancijos riba ?" nerimauja Zigmas .Keista tai girdėti iš kovotojo prieš sovietų valdžios tolerancijos ribas .Ji arba yra arba jos nėra...
Nepamirškim, kad Generalinei Prokuratūrai, teismams vadovauja žmonės, parinkti homoseksualios prezidentės.
reikia referendumo. Verst is kedziu reikia pedarastus!
referendumo,kad kaip ir anglai,išstotume iš EU,tada nieks neprimetinės iškrypėlių garbinimo,o toks kaip simonkas,sėdės cypėje
į Lietuvos vidaus reikalus ir taip ją okupuoja per mūsų išdavikus,parsidavusius valdžioje.Karas?
Palaikau poną Zigmą! Ir dar pamąstymams: Kas galėtų paneigti tai, kad Lietuvos atstovai, kilę iš mažos ir neįtakingos šalies kaip Lietuva, Europos Komisijoje ir Parlamente taip staiga užimantys labai aukštas pareigas nėra tuo paperkami ir skatinami vykdyti antilietuvišką eurointegraciją?
Juokas pro asaras. pasirodo Lietuva valdo simonka? Tautieciai vot sitas karnavalas ir parodo uz ka jus balsuojate. Kita karta ir jus priverstinai pajungs i ta karnavala nes klounu tai reikia.
Gražus,teisingas ir prasmingas komentaras. Ačiū.
Pagarba Jums
parlamentinėje valstybėj parlamentaras policininkų išniekintas,uzlauštom rankom,veidu į grindinį partrenktas.kas tai?išneštas iš aikštės,pederastams linksminantis.kas tai?grupele iškrypėlių,gausiai finansuojų europos valstybių,išniekino gedimino prospektą,tikinčiųjų šventovę.kas tai?gerai pagalvokim lietuviai,vienoj sąjungoj jau buvom,ar nujaučiat kas mūsų laukia.....
tarakone, ar gali pagrįsti bent vieną savo rašliavos raidę faktais?
Kodel visu siu klausimu nenagrineja atitinkamos institucijos? Pilietis tokio ieskinio neiskels.
taip gerai,kad net nieko nepridet,Zigmas visada toks,
Mes vienyjamės ir rengiamės pulti ir atimti jūsų vaikus, kuriuos ir patys dulkinsime, ir parduosime arabų pedofilams. Uždrausime tradicines santuokas, priversime visus tuoktis tik su savo lyties asmenimis. Tuos, kurie priešinsis, iškepsime ir suėsime šašlykų ir mėsainių pavidalu. Ir nieko mums nepadarysite, vot!
Taip ir patikejom , kad jums vistgaidziams is VSD rupi valstybes ir pilieciu gerove :)
manęs nedomina gėjai. teisingiau – jie man nerūpi, tiksliau – man vis tiek kas su kuo miega. mano kirpėjas – gėjus – geros širdies ir jautrios sielos žmogus, apie daug ką pasikalbame. apie lovos reikalus jis manęs neklausia, o aš – jo. mandagu apie lovą nekalbėti su mažais pažįstamais žmonėmis, o ypač miela tai yra pasilaikyti sau. tai tiesiog privatu. man žmonės – visi – tik dvasios, įspraustos kūnuose ir aš nespręsiu, kuris iš jų švaresnis. todėl gėjai manęs nejaudina. bet šį kartą „gėjų klausimas“ man labai rūpi, nes man ne vis vien kai: 1. kai homoseksualumas yra atnešamas į mano šalį kaip nekvestionuojama vertybė; 2. kai homoseksualų „vertybes“‘ pristato ne mano pažįstami žmones, o užsienio šalių pareigūnai ir atstovybės; 3. kai homoseksualų paradui ir apsaugai naudojami visos šalies mokesčių mokėtojų pinigai; 4. kai homoseksualų „šventei“ savaitgalį yra atitveriama svarbiausia sostinės gatvė, o žmonės, kaip gyvuliai, suvaromi „gėrėtis ir džiaugtis“; 5. kai eitynių dalyviai įžūliai pašiepia senų žmonių, kuriems tokios „naujovės“ yra visai nesuprantamos, jausmus ir požiūrį; 6. kai užsienio homoseksualų atstovai gali nebaudžiami viešoje vietoje pasityčiodami demonstruoti savo išeinamąją. kyla stipri abejonė ar mano šalyje veikia teisėsauga ir egzistuoja teisingumas; 7. kai mano artimieji, mano tautiečiai ir jų vaikai priversti tai stebėti; 8. kai viešai niekinami politiniai kaliniai ir pagyvenę religingi žmonės. kai teisėsaugos institucijoms nerūpi apginti silpnesnius savo šalies piliečius; 9. kai seimo nariai ir kiti tam nepritariantys tautiečiai bloškiami veidu į grindinį ir laikomi, kad pasijustų neabejotinai paniekinti; 10. kai homoseksualai neša provokuojančius plakatus kaip „mes įvaikinsime jūsų vaikus“ ir tvarką saugančiai policijai ir teisėsaugos institucijoms tai nerūpi; 11. kai heteroseksualai yra verčiami jaustis antrarūšiais savo mylimame mieste, savo Tėvynės sostinėje; 12. kai matai, kai aukščiau išvardinti žingsniai turi kitą tikslą ir slaptą reguliuojančią ranką, nes kitaip žmonės savo iniciatyva taip nesielgtų. mano tautiečiai, mano pažįstami homoseksuali taip nesielgtų, ir nesielgė. dar daug kitų „kai“… net gyvenant JAV nemačiau tokios nepagarbos asmeniui, jo laisvei ir orumui – bet kokiam asmeniui, BET KOKIAM. todėl pritariu kiekvienam Vaišvilos žodžiui ir padarysiu viską, kas mano jėgose, kad tokia situacija nesitęstų. mano Tėvynė verta daugiau.
Šis portalas - Rusijos spec. tarnybų finansuojamas per Rusijos ambasadą Vilniuje ir veikia tikslu kiršinti Lietuvos piliečius, skaldyti Lietuvos visuomenę, kurstyti visuomenėje neapykantą nepriklausomai Lietuvos valstybei, ginti ir propaguoti Rusijos interesus Lietuvoje, skatinti priešiškumą ES ir JAV, palankumą Rusijai, priešiškumą vakarų civilizacijai atstovaujančių užsienio kompanijų kaip Chevron, Hitachi, General Electric investicijoms Lietuvoje, palaikyti ir ginti Rusijos megakorporacijų kaip Gazprom, Lukoil, Statoil ir kitų interesus.
Mano manymu, jūs neatkreipiate dėmesio į tai, kad komunistas ir homoseksualas naudoja vienus ir tuos pačius metodus. G. Orwelo knygoje yra aiškia parašytas vienas iš pagrindinių jų metodų - tai žodžių reikšmių pakeitimas: KARAS - TAI TAIKA, NEŽINOJIMAS - TAI JĖGA, LAISVĖ - TAI VERGIJA. Pažiūrėkite į jų dabartinį žodyną. Jie vadina tai, kas regresyvu - progresyvu, diktatūrą - jie vadina LYGYBE. JIE MYLI ŽMOGŲ, O NE LYTĮ. IR SAVO MEILĘ ŽMOGUI IŠREIŠKIA NUOGO UŽPAKALIO RODYMU KATALIKAMS. Tipiški komunistų poelgiai, lyg komunistas ir homoseksualas būtų užaugę viename inkubatoriuje: sako vieną, daro - kitą. Ir vienas iš jų pamėgtų būdų - tai diktatūra. Jeigu jiems neleidžiama, tai jie tai užgrobs ginklu ar dar sukurs tokias situacijas, kokias sukūrė Vilniuje. Ar yra nors viena Lietuvoje organizacija, kuri savo demonstracijos metu išdrįstu rodyti nuogą užpakalį bet kam? Manau, kad tokios nėra. Bet, jeigu jūs išleisite į panašią demonstraciją kriminalus, tai tokių ir kitokių vaizdelių galima būtų pamatyti. Jūs žinote, kaip komunistai mėgo maskuotis po įvairių organizacijų pavadinimais. Taip ir homoseksualai su savo dviguba, triguba ir keturguba morale nepaisys jokių savo įkurtų organizacijų įstatų.
Kas cia per pseudoprtalas? Netycia uzejau pirma ir paskutini karta...Vaisvilos nuopuolis nuo gerbto sajudzio laiku veikejo iki pseudo samokslu ieskotojo tiesiog protu nesuvokiamas. Baisu!
Dievae, Zmones paremkite pagalaiu Zigma. Nejau visi tokie debilai.....
Visi raštai ir žodžiai - veltui. Juk jau seniai aišku,kad Lietuvoje nėra nei tiesos,nei teisingumo, o įstatymai kraipomi ir perkraipomi taip,kaip reikia dabartiniams valdininkams,kuriuos gali nupirkti bet kas ir net kuriam tikslui, jei tik daug mokės arba žadės postus. Mūsų tauta degradavo (sąžinę ir savigarbą turinčių yra mažuma), todėl esam pasmerkti ištirpti ES. Deja.
Lietuvos žmonėms reikia telktis, siekiant išsaugoti tradicines krikščioniškas vertybes. Į asociaciją turėtų susijungti tokias vertybes išpažystančios nevyriausybinės organizacijos ir pradėti vykdyti koordinuotą veiklą. Manau, kad nuošalyje neturėtų likti katalikų bei ptrotestantų bažnyčios. Gal atsirastų padorių žurnalistų ar šiaip išmanančių žmonių, kurie su nevyriausybinių organizacijų pagalba, sugebėtų išanalizuoti, kokiomis lėšomis disponuoja šios organizacijos, na kad ir tos, kurios po eitynių kreipėsi į prokurorus, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos gėjų lyga, ir Lygių galimybių plėtros centras, ar, kokie ten, Įvairovės ir edukacijos namai, ar save institutu tituluojanti, pagarsėjusi nevyriausybinė organizacija. Juk žmonės turi teisę žinoiti, kiek žmonių jungia šios organizacijos, kokią paramą ir iš kokių šaltinių jos gauną, kokią paramos dalį sudaro lėšos gaunamos iš Lietuvos valstybės biudžeto, t. y. MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ PINIGAI. Juk Lietuva turi teisę žinoti, kokia biudžeto lėšų dalis nuplaukia į nevyriausybinių organizacijų kišenes. Žmonės, taip pat, turi teisę žinoti, kokie specialistai, visuomenės veikėjai, politikai, mokslo įstaigos yra įtraukiamos į šių organizacijų vykdomus projektus, tampa jų partneriais, kokią finansinę naudą iš to gauna. Manau šitos informacijos išviešinimo bijoma labiau, nei apmėtymo kiaušiniais... Greičiausiai dėl to buvo smurtauta prieš Gražulį,dėl tos pat priežasties nulėkė kitą dieną pas prokurorus, reikalaudami iškelti bylą, kad įbauginti kitus politikus, kad pastarieji, neduok Dieve, ims, taip pat, domėtis piniginiais reikalais. Negalima nepitarti straipsnio autoriui, kad laikas atsibusti iš miego, nes padrindinės politinės dešinės ir kairės partijos yra taip susikompromitavusios ir apsimelavusios, kad Lietuvos intetresų jau negali apginti.
Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.... Faktas, kurį atskleidė šis gėjų organizuotas trukšmelis, tai kad Lietuvoje itin aktyviai veikia tarptautinės jėgos, kurių tikslai išstumti iš ES krikščioniškas vertybes, sugriauti krikščioniškos šeimos likučius. Šios jėgos Lietuvoje veikia per ES šalių ambasadas ir nevyriausybines organizacijas. Lietuvos žmonės turėtų nebijoti garsiai pasakyti, kad kai kurios ambasados nesilaiko nustatytos ambasadų veiklos tvarkos, agresyviai kišasi į Lietuvos vidaus reikalus, užsiima propaganda ir destruktyvia veikla. Ir nereikia bijoti garsiai pasakyti tiesą - tokia, kai kurių ambasadų veikla, Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro veikla kenkia ne tik Lietuvai, bet ir visai ES, didindama euroskeptikų gretas. O jei tikrai tiesa, kad kelios ambasados organizavo "palaikymo desanto“ atvykimą į paradą - tai peržengtos diplomatinės veiklos ribos. O jei tiesa kad, ta šeimynėlė, kurios narys aikštėje nusimovė kelnes ir taip tyčiojosi iš tikinčiųjų bei monsinjoro Svarinsko, yra Nyderlandų ambasados darbuotojo šeimos nariai - skandalas. Jei žurnalistai nebūtų tokie tinginiai, išsiaiškintu iš kur atsirado tokia info, ir jei ji teisinga, ambasada turi atsiprašyti. Tiesą sakant, turi atsiprašyti bet kuriuo atveju, už tokį pasibjaurėtiną savo tautiečio elgesį. Teisus autorius - Lietuvos vyriausybinėms organizacijoms reikia vienytis ir įsijungti į bendrą ES žmonių kova už krikščioniškų vertybių išsaugojimą, o ne šūkalioti euroskeptikų šūkį - "nereikia mums tokios ES". ES daug sveikų jėgų ir jos taip lengvai nepasiduos. Kai pamatai, kai šimtai tūkstančių žmonių susirenka į krikščioniškus renginius, į krikščioniško jaunimo renginius, susitikimus su popiežiumi, kaip tokiuose renginiuose dalyvauja patys įtakingiausi ES politikai, kad ir mūsų prezidentės mėgstama, A. Merkel - tampa aišku, kad kova tik prasideda, kad viskas dar priekyje
koment. 5 Copy nors ir ilgas, bet labai vertingas informaciniu požiūriu. Viskas čia į temą. Apie valstybę užvaldžiusias svetimų valstybių institucijass, kurios privedė Islandiją prie bankroto. Kas čia ne į temą? Juk niekas nebruka per jėgą tokių komentarų skaityti. Nenori, praleisk. Man pvz, buvo labai įdomu.
Kai valdžios įrankiai(policija), kovoja ne už daugumą, bet už mažumą.Viena sąjunga pakeitė kitą. Mūsų balsas tik aidas tyruose, jau mes visai pasimetėm, nebesuprantam kas yra šeima, kas yra tėvynė, bet labai gerai išmokė , kas yra"tolerancija" - tai mažumos diktatas daugumai.
Zigmai,tušti plepalai,geriau Gražuliui pagelbėk...
Sutinku su jumis."...Lai gyvena ir niekas netrukdo." Jūsų teiginys "...Jei gini juos,pats - ligonis ir reikėtų gydytis." puikiai simbolizuoja kaip toli dar mūsų visuomenei iki "normos"....
tokios UŽVALDYTOJ VALTYBĖJ gyventi,kada biologinė meluoja išsijuosui,ir ji turi milijonus kainuojančią apsaugą...o senelis matęs pas stankūnaitę namuose "ŠVENTAJI"ŪSĄ su trūsikais NUBAUSTAS tūkstantine bauda........BAISI BANAN RESPUBLIKA,SU DREEBANČIA VALDIA,KURI BIJO jaunų ŽMONIŲ,NES JIE TURIO VALDYTI ,KAIP BREŽNEVAI......
ne iškrypėliams rašantiems "ne,iškrypėliams" :)
Aiškiausias kadras iš Simonko kompanijos. Jei gini juos,pats - ligonis ir reikėtų gydytis, o ne kitiems nustatinėti diagnozes. Niekas tokių ligonių neskriaudžia, kol patys nesireklamuoja. Gal jiems draudžiama mokytis, į darbą nepriima (net Seime ir valdžioje sėdi), tad ko jiems trūksta vadinamos santuokos? Lai gyvena ir niekas netrukdys, kaip ir kitoms mišrioms poroms.O jei nori vaikų lai persiorientuoja į normalius žmones ir gimdo kaip visi.
jog Islandijos tauta maža, tačiau drąsi ir nepasiduodanti galingųjų nurodymams. Lietuviai kažkada buvo drąsūs ir narsūs - dabar tapo nevykėlių ir pataikūnų tauta. Pataikavo Lenkijai, net susijungė, toliau rusams, taip pat "prisijungė", o dabar vakariečiams be muilo lenda, nors ir kaip sunku ten patekti. Tad kas beliko iš Lietuvos ir jos valdžios - kol kas dar pavadinimą turime, tačiau šis žodis liks tik prisiminimas mažai saujelei dar mylinčių savo mažą, žalią pamario kraštą. Z. Vaišvila - šaunuolis, jog netyli ir viską visuomenei paaiškina: kas, kur ir kaip. Mūsų paprasti žmonės tapo vergais ir viskas jiems gerai taip kaip yra. Kagi, nėra Donelaičio - nėra kam pažadinti "burų" iš snaudulio tingaus...! Skaudu ir apmaudu!!! 6-am komentatoriui. Ką ten pripastei apie kregždutes ir t. t. Tikriausiai ir pats nesuvoki ką išmintijai?
"...todėl renginio saugumo užtikrinimo ir kitas išlaidas turi padengti asociacija „Lietuvos gėjų lyga."Tiesiog COPY-PASTE iš Garliavos.Gerbiu poną Vaišvilą už gyvenimo nuopelnus.Todėl sau laikysiu, kad jis tiesiog laikinai serga.
Ačiū ,gerb.Vaišvila,mes jus palaikome.
KA REISKIA LAIKU NESIPRIESINTI IR NEKOVOTI SU IVAIRAUS PLAUKO PRIESISKAIS MUMS ASMENIMIS , O GI TAPTI JU IGEDZIU VERGAIS IR VYKDYTOJAIS, TODEL ATSIMINKIM MES KIEKVIENAS, KAD IR VIENAS LAUKE KARYS, KAD KIEKVIENAS KRAUJO LASAS PRALIETAS UZ TEISINGA GYVENIMA TA ZMOGU PAVERCIA SVENTUOJUU TOKIE IR JEIGU JAU MES BUSIM TOKIE TOLERANTISKI, TAI HOMOSEKSUALUMO,PEDOFILIJOS IR KITU BAISIU ISSIGIMIMU O GAL NET PAVELDEJIMU BACILOS PASIBELS I KIEKVIENO MUSU DURIS, AR MES TO NORIM IR AR MUMS TO REIKIA
stiprybes jums Zigmai kovokite iki galo su piktzolem lietuva yra musu tevyne valdzia renkame mes ir ji turi dirbti mums o ne subintraukiam
galiu lažintis iš bet ko - nei polikarpovna, nei premjeras, nei seimas nersureaguos į šį pareiškimą. ignoravimas, tai numylėtoji mūsų neo-kolaborantų taktika. kol žmonės šimtais tūkstančių neina protestuoti aikštėse, mūsų valdžiažmogiai ramiausiai apsimeta šlangais. o kadangi į gatves minios neišeis, deje, tai reiškia kad ir toliau sėkmingai grimsime į liūną. galima pasiguosti, kad šis visuotinis auto pasiskandinimo aktas labai ilgai nebeužtruks - dumble sėdime iki kaklo. bul-bul-bul... ... ...
ESU VISISKAI ISITIKINUSI KAD TAI UZSIENIO SPECTARNYVBU UZSAKYMO VYKDYMAS IR VISISKAS LIETUVOS VARDO, LIETUVOS VALSTYBINGUMO SIMBUOLIU, LIETUVOS SUVERENITETO ISNIEKINIMAS, ISSITYCIOJIMAS IR SUTRYPIMAS IR MUSU PACIU RANKOMIS, TAS PATS METODAS TAS PATS BRAIZAS KAIP IR 1940 METAIS, PATYS TREMEME SAVUS AISKU UZSAKOVAI BUVO NE LIETUVIAI, KAIP IR DABAR UZSAKOVAI NE LIETUVIAI, ESAME AVIU BANDA SKUBANTI TIESIAI VILKUI I NASRUS, KUR MUSU TVIRTAS NE, NE , NE , NE IR KUR MUSU PROTAS, SAZINE IR DORA
laukia lietuva prezidento ,kuris nebūtų niekam pavaldus ,nieko nebijotų,o tik atstovautų savo tautai,,žmnėms kurie jį rinko....
Nekomentuokit,nes nesuvokiate teksto.Neterškit komentarų skilties paklodėmis kurios neaktualios čia.
Bravo p. Zigmai. Tik vargu ar bus i Jusu pastebejimus kaip nors sureaguota.... Matau, kad prarandame visiska Lietuvos nepriklausomybe! O juk tuo (visuomenes pjudymu/kirsinimu) pasinaudos klastingoji Rusija!!!
Anot Zigmo, politinė veikla skirta ne visuomenei, o kažkam neiašku kam. Visuomeninė veikla irgi turi būti apolitiška. Jei vaikai kreidutėmis rašo TIESOS, tai jie kuria meną? Ar kažką daugiau, nei meną? Zigmai, atsipeikėk!
Ar girdėjote apie tai, kas atsitiko Islandijoje spalio 23 dieną? Turbūt ne. Ar žinote, kodėl nieko negirdėjote? Todėl, kad spalio 23 dieną Islandijoje įvyko revoliucija, visiškai taiki, tačiau dėl to nė kiek ne mažiau revoliucinga, nei kitos. Ji parodė, kaip pavojinga, kai „demokratines procedūras“, apie kurias taip mėgsta kalbėti liberalai, kontroliuoja ne dauguma, o mažuma, kaip įprasta. Būtent todėl pamokantį Islandijos pavyzdį nutyli pasaulinės masinės informacijos priemonės, nes dalykas, kurio pasaulio galingieji norėtų mažiausiai, - kad Islandijos pavyzdys iš tikrųjų taptų pavyzdžiu kitoms šalims. Tačiau apie viską iš eilės. Praėjusių metų spalio 23 dieną Islandijoje įvyko referendumas, kuriame buvo priimta nauja Konstitucija. Šis referendumas – baigiamasis akordas kovoje, į kurią Islandijos tauta pakilo 2008-aisiais, kai islandai netikėtai sužinojo, kad jų šalis, ištikus finansinei krizei, tiesiogine to žodžio prasme bankrutuoja. Tai buvo netikėta todėl, kad ištiko po 5 metų klestėjimo, kurį užtikrino „pati efektyviausia“ neoliberali ekonomika. Ji rėmėsi tuo, kad 2003 metais visi šalies bankai buvo privatizuoti ir, norėdami pritraukti užsienio investuotojus, praktikavo online banking, kuris, esant minimalioms išlaidoms, duoda sąlygiškai dideles pajamas. Ir išties Islandijos bankai pritraukė daugybę smulkiųjų Britanijos ir Olandijos investuotojų, ir viskas ėjo kaip iš pypkės, o ekonomika (neoliberalų požiūriu) augo, plėtėsi ir klestėjo. Bet, kaip kartais atsitinka, buvo vienas niuansas: kuo daugiau buvo pritraukiama investicijų, tuo greičiau didėjo išorinė bankų skola. 2003 metais Islandijos skola prilygo 200% BNP, o 2007-aisiais sudarė jau 900%. Pasaulinė finansinė 2008 metų krizė klestinčiai Islandijos ekonomikai tapo mirtinu smūgiu. Trys pagrindiniai Islandijos bankai - Landbanki, Kapthing ir Glitnir - sprogo ir buvo nacionalizuoti, o krona neteko 85% vertės euro atžvilgiu. Metų pabaigoje Islandija pasiskelbė bankrutuojanti. Ir štai tuomet atėjo laikas prisiminti, kad Islandija – demokratinė valstybė. Tačiau iš pradžių islandai nutarė pasiremti įprasta atstovų demokratija. Praėjus keliems mėnesiams nuo bankų griūties, islandai išėjo į gatves, protestuodami prieš bankrotus, tapusius krizės priežastimi, ir neišmanėlius politikus, sudariusius tokią galimybę. Protestai ir neramumai galų gale privertė vyriausybę atsistatydinti. Rinkimai įvyko 2009 metų balandžio mėnesį, ir į valdžią atėjo kairioji koalicija, kuri, viena vertus, iš karto pasmerkė neoliberalią ekonominę sistemą, tačiau tuo pat metu ir pasidavė Pasaulio banko bei Europos Sąjungos šalių reikalavimams panaikinti Islandijos bankų įsiskolinimus, kurių bendra suma sudarė tris su puse milijardo eurų. Tai reiškė, kad kiekvienas Islandijos gyventojas penkiolika metų turėtų kas mėnesį mokėti 100 eurų, kad padengtų privačių žmonių (bankų savininkų) skolą kitiems privatiems asmenims. To buvo per daug net ir ramiems islandams. Ir tai nulėmė visiškai neįprastą įvykių eigą. Idėja, kad piliečiai turi mokėti už privačių finansininkų klaidas, o visai šaliai gali būti užkrauta prievolė padengti privačias skolas, pasirodė esanti tokia nepriimtina, kad sukėlė naują masinių protestų bangą, kuri tiesiogine to žodžio prasme privertė Islandijos vadovus pereiti į daugumos pusę. Rezultatas - prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas atsisakė minties įpareigoti islandus prisiimti atsakomybę už Islandijos bankininkų skolas ir sutiko surengti referendumą. Netrukus sulaukta „laisvajam pasauliui“ labai būdingos „tarptautinės bendrijos“ reakcijos – imtasi beprecedenčio Islandijos spaudimo. Didžioji Britanija ir Olandija grasino rūsčiomis ekonominėmis sankcijomis ir net visiška Islandijos izoliacija, jei šalies bankai negrąžins skolų. Tarptautinis valiutos fondas perspėjo neteiksiąs šaliai jokios pagalbos. Britanijos vyriausybė gąsdino, kad užšaldys islandų santaupas ir sąskaitas. Tačiau islandai nepasidavė spaudimui, o prezidentas ištarė tokius žodžius: „Mums sakė, kad jei mes nepriimsime tarptautinės bendrijos sąlygų, tai tapsime Šiaurės Kuba. Bet jei sutiktume, taptume Šiaurės Haičiu“. Referendumas įvyko 2010 metų kovo mėnesį. Jo metu islandai nutarė negrąžinti skolų užsienio kreditoriams – Didžiajai Britanijai ir Olandijai, nes 93% referendumo dalyvių balsavo prieš bankų skolų grąžinimą. Tarptautinis valiutos fondas tuoj pat užšaldė kreditavimą. Bet sustabdyti islandų jau buvo neįmanoma. Piliečiams raginant vyriausybė pradėjo civilines ir baudžiamąsias bylas prieš asmenis, atsakingus už finansų krizę. Interpolas išdavė tarptautinį arešto orderį Sigurdurui Einarssonui, Kaupthing banko direktoriui, o kiti bankininkai, taip pat prisidėję prie griūties, pabėgo iš šalies. Bet ir tai dar buvo ne pabaiga. Islandai tuo nepasitenkino - buvo nutarta priimti naują Konstituciją, kuri išlaisvintų šalį nuo tarptautinės finansų valdžios ir virtualių pinigų. Be to, islandai panoro naująją Konstituciją parašyti patys ir visi kartu. Ir tai pavyko! Pagrindinio įstatymo projektą rašė 950 paprastų žmonių, kuriuos Nacionalinė Asamblėja 2010 metais išrinko loterijos būdu. Kad pabaigtų Konstituciją, Islandijos tauta išrinko (jau rinkimų metu) Konstitucinę tarybą, kurią sudarė 25 piliečiai. Tai buvo paprasti žmonės – žvejai, fermeriai, gydytojai, namų šeimininkės, išrinkti iš 522 jokioms politinėms partijoms nepriklausančių suaugusių piliečių, kurių kiekvieną rekomendavo mažiausiai trisdešimt žmonių. „Demokratiškas“ Rusijos žurnalistas Pavelas Prianikovas straipsnyje sarkastiškai pavadinimu „Kiekviena virėja gali parašyti Konstituciją“ rašė: „Ypač pažymėtina, kad Islandijoje niekas nesipiktino, jog neįmanoma perskaityti 522 žmonių biografijų ir jų politinių programų bei susigaudyti rinkimų biuletenyje, kuriame įrašytas toks didelis žmonių skaičius.“ Vėliau buvo gludinami Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų tekstai. Pacituokime tą patį P. Prianikovą: „Na, o toliau taryba panaudojo crowdsourcing‘o sistemą (svarbių visuomeninių reikalų sprendimas pasitelkiant savanorius, visų žmonių prieiga prie bendro darbo - vert. past. ). Piliečių pasiūlymai buvo renkami per Facebook, Twitter ir net Youtube. Iš viso sulaukta paprastų islandų 3 600 tarybos darbo komentarų ir 370 Konstitucijos pataisų. Kiekvieną savaitę taryba skelbė internete straipsnius visuotiniam aptarimui. Praėjus dviem ar trims savaitėm nuo tada, kai buvo peržiūrėti visuomenės ir ekspertų pasiūlymai, taryba išspausdino galutinę tekstų versiją, vėliau ji buvo svarstoma dar kartą. Be to, tarybos nariai kartą per savaitę užrašydavo pasakojimą apie savo darbą ir įkeldavo jį į Youtube, o jų posėdžius buvo galima stebėti tiesioginių transliacijų metu. Pagaliau 25 tarybos nariai balsuodami nusprendė, kad darbas rengiant Pagrindinį įstatymą yra pabaigtas. „Mes, Islandijos žmonės, norime sukurti teisingą visuomenę, kurioje kiekvienas iš mūsų turės lygias teises prie bendro stalo“, - tokiais žodžiais prasideda Konstitucija." Konstitucinės tarybos nariai komentaruose pripažįsta, kad išvertus į užsienio kalbas pirmoji Konstitucijos frazė skamba šiek tiek negrabiai, tačiau, jų nuomone, ji suprantama kiekvienam islandui ir geriausiai atspindi siekį sukurti visiems vienodas galimybes. Konstitucijos projekte numatyta, kad salos gamtiniai ištekliai yra išimtinė visuomenės nuosavybė. Ypatingo dėmesio vertas straipsnis, pavadintas „Atvira informacija ir pasitikėjimas“, kuris įpareigoja vyriausybę skelbti visus darbo dokumentus visiems prieinamu būdu, jei tai nėra valstybės paslaptis. Be to, Konstitucija įpareigoja valdžią dirbti ne tik žmogaus, bet ir Žemės bei biosferos gerovei. Atskiras straipsnis užtikrina gyvūnų teises. Novatoriškame dokumente atsirado ir vietos vienai labai archajiškai normai, išbrauktai iš daugelio Europos konstitucijų. Taigi, evangelikų liuteronų bažnyčia tebeturi valstybinį statusą. Čia verta paminėti vieną tolesnei įvykių raidai esminį niuansą. Konstitucinės tarybos sudėtis pasirodė besanti, kaip dabar priimta sakyti, "eurosocialistinė". Ir ne todėl, kad dauguma islandų laikosi kairiųjų pažiūrų, o greičiau dėl gerokai riboto ir, atvirai kalbant, tiesiog paiko Islandijos dešiniųjų elgesio: prieš tai valdžioje buvusios Progresyvioji partija ir Nepriklausomybės partija pakvietė savo šalininkus boikotuoti Konstitucinės tarybos rinkimus ir Konstitucijos rengimą, tad dešinieji rinkėjai taip ir pasielgė. Rezultatas - ir pačioje taryboje, ir naujosios Konstitucijos tekste dešiniųjų bei konservatorių idėjos atspindėtos minimaliai. Tokiu būdu objektyvių ir subjektyvių veiksnių visuma nulėmė, kad dauguma netikėtai tapo padėties šeimininke - ir Konstitucinėje taryboje, ir tarp Konstitucijos kūrėjų, ir tarp balsuojančiųjų referendume. Ir rezultatas taip „pranoko lūkesčius“, kad štai jau daugiau nei mėnesį pagrindinės masinės informacijos priemonės iškalbingai nutyli visuotinio Islandijos referendumo rezultatus: Konstitucijos projektui pritarė daugiau nei 80% islandų iš 66% dalyvavusiųjų referendume. Na, ar jūs supratote? Užteko sudaryti galimybę daugumai rengti ir priimti Konstituciją bei konstitucinius įstatymus, ir vietoj privatizacijos, kaip panacėjos nuo visų ekonomikos bėdų, atsirado resursų nacionalizacija, vietoj valstybės paslapčių – viešumas, vietoj atstovaujamosios demokratijos – tiesioginės demokratijos elementai. Ir neduok Dieve (viso pasaulio neoliberalių vyriausybių požiūriu), jei Islandijos pavyzdžiu pasektų kitos šalys. Juk šiandien tie patys sprendimai, kaip prieš porą metų Islandijai, yra siūlomi kitoms valstybėms. Graikijos žmonėms kalbama, kad vienintelė išeitis - valstybinio sektoriaus privatizacija. Tą patį sako italams, ispanams ir portugalams... O kas, jei jie paseks islandų pavyzdžiu? Baisu net pagalvoti... O juk būtent į tai viskas ir krypsta! Turistai, kuriems kultūringai ilsėtis trukdo nesiliaujančios streikuoti „Europos kiaulės“ arba PIGS (angl. „pigs“ - kiaulės, vert. past. ) - taip dažnai vadinamos keturios ant bankroto ribos atsidūrusios ES šalys: Portugalija (P), Italija (I), Graikija (G) ir Ispanija (S), - atkreipia dėmesį, kad daugelyje plakatų kažkodėl vis minima Islandija. Bet šią smulkmeną naujienų programos taip pat nutyli, nes jas domina svarbiausias dalykas – kokiomis sąlygomis šios „kiaulės“ priims maloningai siūlomas paskolas, kad padengtų žlugusių bankų skolas. Būtent todėl jūs nieko ir nežinojote apie Islandijos referendumą – pasaulio masinės informacijos priemonės meistriškai apsimeta, kad nieko neįvyko. Juk jos, kaip ir vyriausybės bei parlamentai, taip pat atstovauja interesams valdančiosios klasės, kuriai bet kurioje šalyje oi kaip būtų nenaudinga, jei daugumai būtų sudaryta galimybė dalyvauti valdyme. Tačiau tiems, kam svarbesni daugumos interesai ir rūpi tikroji demokratija, Islandijos istorija yra pamoka. Organizuotos daugumos pamoka. Tiesioginės demokratijos. Realaus daugumos teisių įgyvendinimo. Liaudiško įstatymų kūrimo ir liaudies savivaldos. Viso to, be ko tikroji demokratija yra iš principo neįmanoma. Šaltinis: gazeta.eot.su, vertė Alicija Žukauskaitė
1. koks tu kvailas , ignoravimas ziniasklaidos- tai juk jiem ta "ziniasklaida" ir priklauso - delfi ir pedofilu rytas pop. lietuvos portalai - reikalai apie antra gala visada pirmam puslapy , ar mazai dar 1940 metu okupacijos,kai buvom visiskai abejingi??
Jū negalima ignoruoti ,su jais reikia tvarkytis.Homoseksualizmas -tai ne vaikų žaidimai ,tai politika,tai baisus ir bjaurus politinis judėjimas kuris savo ideologija griauna žmonių civilizacija,naikina bet kokius visuomeninės sutarties rėmus ir .t.t
Šaunuolis Zigmai,spausk juos taip ir nepaleisk.Sėkmės tau.
Mano galva, tinkamiausia reakcija į gėjų (regis, greitu laiku matyt savo "teises" ims ginti ir pedo-filai, zoo-filai, nekro-filai bei kt. iškrypėliai) veržimąsi į viešumą būtų visiškas abejingumas, ignoravimas iš žiniasklaidos, politikų bei eilinių piliečių pusės. Nesuvokiama, kodėl pedams apskritai skiriama tiek daug (nepelnyto) dėmesio ir kodėl švaistoma tiek daug mokesčių mokėtojų pinigų.