Po ketverių metų tylos Kultūros ministerija 2013 metų vidurvasarį pagaliau atsibudo ir pradėjo 2009–2014 metų finansinei kadencijai skirtos Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) ir Norvegijos 9 mln. eurų, t. y. 31 mln. litų, paramos Lietuvos mediniam paveldui skirstymą. Tiesa, pradėjo tik nuo dalies programos lėšų paskirstymo iš Dvišalio fondo, kurį sudaro pusė milijono litų. Toks trumpos distancijos sprintas prieš „paskutinės minutės olimpiadą“ su daugiamilijoniniais prizais.
Neįdarbinti milijonai ir medinio paveldo stoka
Ką veikė nuo 2009 iki 2013 metų lyg ir nenaudojami 9 mln. eurų, t. y. 31 mln. litų, gauti iš EEE ir Norvegijos paramos ir skirti 2009–2014 metais Kultūros ministerijos LT06 programai „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“, pasidomėsime atskirai. Nes šiuos milijonus tarsi prižiūri Finansų ministerija, kuri turėtų itin rūpintis mūsų valstybės iždu ir jo gerove.
Paraiškų teikimo dėl 31 mln. litų paramos programos „didžiųjų prizų“ dalybų Kultūros ministerija atkakliai vis dar neskelbia, išskyrus 2013 07 08 keistokai skambančią nuorodą tinklalapyje, kad iki 2013 m. liepos 15 d. „kviečiame visuomenę teikti pastabas programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ gairių pareiškėjams projektui“ ir atskirai nurodytą šiems pareiškėjams būtiną dokumentaciją. Reikia tikėtis, kad pastabų iš visuomenės buvo sulaukta ir jos galbūt netgi pravers. Vienintelė gera žinia, kuria pasidalijo kalbinta EEE finansinio mechanizmo programų vadovė Eglė Mečinskaitė, kai susirūpinau dėl tokios 2009–2013 m. gaišaties, kad 9 mln. eurų paramos mediniam paveldui lėšų įsisavinimas pratęstas iki 2016 metų.
Tačiau tada sukirba toks pilietiškai angažuotas klausimas: gal Finansų ir Kultūros ministerijos sutartinai augina šių milijonų procentus, kuriuos itin efektyviai panaudos Lietuvos kultūros paveldui saugoti? Vis tik šį nepaprastai įdomų ir aktualų klausimą atidėkime kitam kartui. Šįkart pasidomėkime šios daugiamilijoninės programos jau paskirstyto „Dvišalio fondo“ pusės milijono, kuris sumažėjo iki 172 tūkst. litų, likimu.
Beje ir deja, Dvišalio fondo ir visos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo“ programos lėšos Lietuvoje kultūros ministerijos sprendimu bus skirtos ne tik mediniam paveldui, o padalytos net „trims kryptims“, tarp kurių yra iš dalies restauruotų nemedinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (pastatų) restauravimo darbų užbaigimas ir jų pritaikymas naudojimui' su atriektais 3,3 mln. eurų, t. y. daugiau nei 11 mln. litų. Nors Finansų ministerijos tinklalapyje prie EEE ir Norvegijos 9 mln. eurų paramos LT06 programai yra aiškiai nurodyta, kad paramos „pagrindinis objektas“ yra „medinis paveldas“. Turbūt Kultūros ministerija nusprendė, kad lietuviškasis medinis paveldas yra gana gražiai sutvarkytas, gal net jo stokojama ir / arba jis nėra vertas tokių milijonų. Visos versijos būtų gana keistos...
Dvišalio fondo skirstymo komitetas ir jo protokolas
 |
| Lietuvos paveldosaugos ypatumai - medinio namo liekanos Vilniaus Užupyje, Polocko g. 52. Nuotr. aut. Andrius Surgailis |
Kultūros ministerijos tinklalapyje 2013 07 29 pagaliau buvo paskelbta žinia, kad „Kultūros ministerija skyrė lėšas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo programos Dvišalio bendradarbiavimo fondo priemonės „a" veikloms finansuoti“. Taip pat nurodė, kad „dvišalio bendradarbiavimo fondo priemonės „a“ konkursui buvo gauta 15 paraiškų, o Kultūros ministro 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. ĮV- 581 dalinis finansavimas skirtas 12 veiklų“.
Čia skelbiamas ir šių paskirstytų lėšų komiteto posėdžio 2013 07 22 protokolas (pdf), kuris dėl paskirstytų „dvišalio bendradarbiavimo“ lėšų sukėlė įvairių minčių ir klausimų. Trumpai pristatysiu, kad posėdis vyko nuotolinės konferencijos būdu. Jame dalyvavo penki komiteto nariai: EEE finansinio mechanizmo Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo programos vadovė Eglė Mečinskaitė (posėdžio pirmininkė), šios programos koordinatorė Indrė Baliulytė, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas ir šios programos paramos donorų atstovė Norvegijos kultūros paveldo direktorato vyriausioji konsultantė Annė Nyhanar.
Iš protokolo priedo lentelės „Paraiškų vertinimo rezultatų suvestinė“ (pdf) matome, kad visi komiteto nariai atskirai kiekvienai paraiškai skyrė savo balus ir jų suma lyg ir turėjo lemti lėšų paskirstymą. Tačiau taip neatsitiko. Tad šie neaiškumai meno istorikei ir pilietei, kuriai rūpi Lietuvos medinio ir viso kito paveldo išsaugojimas, sukėlė įvairių minčių ir klausimų.
Ištvermingiausiems Lietuvos kultūros adeptams siūlau susipažinti su visa gana sudėtingų EEE finansinio mechanizmo programų vadovės Eglės Mečinskaitės atsakymų į meno istorikei rūpimus neaiškius klausimus išklotine.
Sunkių klausimų ir sudėtingų atsakymų „pasikalbėjimas“
 |
| Istorinis paveldas Asvejos regione - buvusi Dubingių mokykla, nuo 1860 m. |
Rasa Gečaitė: Kodėl nesutampa Finansų ministerijos Dvišaliam fondui skirtos lėšos (158 823 eur, t. y. 547 939 Lt) ir Kultūros ministerijos jau paskirstytos Dvišalio fondo lėšos (172 000 Lt)? Finansų ministerijos tinklapyje pagal paskelbtą LT06 programą Dvišalį fondą sudaro 158 823 eurai, t. y. 547 939 Lt. Tačiau, pagal 2013.07.22 LR kultūros ministerijos EEE finansinio mechanizmo kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo programos bendradarbiavimo posėdžio protokolą Nr.1 (pdf) , Dvišalio fondo priemonės „a“ veikloms finansuoti buvo paskirstyta tik 172 000 Lt.
Kaip galite paaiškinti šį neatitikimą ir kam bei kada bus paskirstytos likusios Dvišalio fondo lėšos – 375 939 Lt? Nes pagal 2009–2014 m. EEE finansinio mechanizmo Programos paramos sutartį (LR vyriausybės kanceliarijos administracinio departamento autentiškas vertimas 2013.05.08) punktą 5.1. (pdf 2, p.20) Dvišalio fondo „a" priemonei skirta 40 proc. lėšų, o „b“ priemonei – 60 proc. visų Dvišalio fondo lėšų.
Eglė Mečinskaitė: Dvišalio fondo lėšų paskirstymas yra išdėstytas 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo programos Dvišalio bendradarbiavimo fondo administravimo taisyklių (toliau – Dvišalio fondo taisyklės), patvirtintų kultūros ministro 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. ĮV-346, 7 punkte: „Dvišalio fondo lėšos skirstomos taip: 7.1. ne daugiau kaip 10 000 eurų skiriama veikloms, nurodytoms šių taisyklių 5.1 punkte; 7.2. 40 procentų likusių lėšų skiriama priemonei „a“: 7.2.1. iki 20 000 eurų priemonės „a“ lėšų skiriama partnerių paieškos renginiams, kuriuos organizuoja Kultūros ministerija; 7.2.2. likusios priemonės „a“ lėšos atviro konkurso būdu skiriamos veiklų vykdytojams; 7.2.3. dėl nepakankamo kiekio kokybiškų paraiškų likus nepanaudotų lėšų priemonėje „a“, šios lėšos perkeliamos į priemonę „b“; 7.3. likę 60 procentų lėšų skiriama priemonei „b“, kurios visos atviro konkurso būdu skiriamos veiklų vykdytojams.“
Pagal šį skirstymą priemonei „a“ skirta suma yra 205 375,6 Lt. Kaip paminėta 7.2.1. punkte, iki 20 000 eurų priemonės „a“ lėšų skiriama renginiui, kurį organizuoja Kultūros ministerija. Toks renginys buvo suorganizuotas ir įvyko 2013 m. gegužės 7 d. Iš priemonės „a“ atėmus renginio organizavimui skirtas lėšas, priemonės „a“ atviram kvietimui liko 172 000 Lt.
Priemonės „b“ lėšos bus paskirstytos atviro kvietimo būdu, jau atrinkus programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ (toliau – Programa) projektus (žr. Dvišalio fondo taisyklių 36 punktą).
R.G. Kodėl pagal 2013.07.22 protokole (pdf) nurodytą „Paraiškų vertinimų rezultatų suvestinę" trečioji pagal daugiausiai surinktų balų (8,2) paraiška G2-4025 (Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra) bendradarbiauti su Oslo kultūros paveldo specialistais dėl medinės architektūros apsaugos Žvėryno rajone Vilniuje tarp iš viso 12-ai paraiškų skirtų lėšų gavo mažiausią sumą – 9000 Lt? Tuo tarpu mažiau balų surinkusioms paraiškoms skirta didesnės sumos, pvz., G2-4024 surinko tik 7,6 balus, o buvo paskirta 17 000 Lt (T.Manno Nidoje ir Hamsumo centro Norvegijoje darbuotojų susitikimams). Kaip paaiškintumėte šiuos neatitikimus?
E.M. Teikdami paraiškas, pareiškėjai nurodė veikloms įgyvendinti reikalingas sumas bei prie paraiškų pridėjo sąmatas, kaip planuoja panaudoti lėšas. Skirtingų pareiškėjų prašomos sumos buvo labai skirtingos. Kalbant apie Jūsų įvardintus atvejus, tai Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros prašoma suma buvo 9840 Lt, o Rašytojo Thomo Manno muziejaus – 50 810 Lt. Kaip ir paaiškinta Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo programos bendradarbiavimo posėdžio protokolo Nr. 1 (toliau – Protokolas) 2.2. punkte, „dėl bendro lėšų poreikio (977 002 Lt) ir turimų Dvišalio fondo lėšų kiekio (172 000 Lt) neatitikimo, Komitetas pasiūlė mažinti visoms finansuojamoms veikloms skiriamų lėšų dydžius, mažiausiai finansavimą mažinant veikloms, kurių paraiškose prašomų lėšų sumos [...] yra pagrįstos ir ypač nedidelės (apie 10 tūkst. litų)“. Atsižvelgiant į tai, VSAA prašoma suma buvo sumažinta vos 840 Lt (8,5%), o Rašytojo Thomo Manno muziejaus – 33 810 Lt ir beveik tris kartus.
R.G. Kodėl skirtas itin trumpas vos trijų mėnesių laikotarpis šioms paskirtoms Dvišalio fondo lėšoms įsisavinti? LR kultūros ministerijos konkursas paskelbtas 2013.06.02 teikti paraiškas iki 2013.06.28 d. Dvišalio fondo lėšoms gauti. Pagal 2013.07.22 posėdžio protokolą tik po pasirašytų sutarčių bus galima ir būtina iki 2013.10.31 įsisavinti skirtas paraiškų veikoms lėšas. Kokiu pagrindu nustatytas toks trumpas laikas, jeigu bendroji EEE Programa 2009–2014 „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ bus vykdoma iki 2016 metų pabaigos?
E.M. Remiantis Dvišalio fondo taisyklių 27 punktu, dvišalio fondo priemonės „a“ veiklos turi būti įgyvendintos, kol baigsis kvietimas teikti Programos projektų paraiškas. Tai logiška, kadangi priemonės „a“ lėšos skirtos partnerių, su kuriais kartu galėtų būti pateikta projekto paraiška, paieškai. Kadangi kvietimą teikti projektų paraiškas planuojama paskelbti 2013 m. rugsėjo mėn., ir kvietimas truks 2 mėnesius, dvišalio fondo priemonės „a“ veiklas reikėtų įgyvendinti iki spalio 31 d.
R.G. Ar racionalu / protinga itin nedideles Dvišalio fondo „a" priemonės (pagal 2009-2014 m. EEE Programą) lėšas (172 tūkst. Litų) paskirstyti bemaž visoms paraiškoms (dvylikai iš penkiolikos) po 9-17 tūkst. litų. Kodėl nebuvo pasirinktas sprendimas skirti didesnes ir realesnes sumas Dvišalio bendradarbiavimo veikloms vykdyti pagal projektų svarbą aktualiausioms paraiškoms bent po 20 tūkst. litų? Pavyzdžiui, daugiau dėmesio skiriant Programos pagrindiniam tikslui – medinio paveldo apsaugai, o ne padalijant lėšas bendradarbiavimo susitikimams dėl mūrinio 7-to forto Kaune (G2-4021, skirta 12 tūkst. litų) ir Kopgalio tvirtovės Klaipėdoje (G2-4041, skirta 15 tūkst. litų). Kaip pastarosios paraiškos bei T. Manno muziejaus paraiška (G2-4024) ir Europos parko paraiška (G2-4023) yra susijusios su mediniu paveldu?
E.M. Medinio kultūros paveldo išsaugojimas – tik viena iš trijų Programos paramos krypčių. Finansavimą planuojama skirti šioms trims finansavimo kryptims: 1) medinio nekilnojamojo kultūros paveldo (pastatų) tvarkybos darbai (4,7 mln. eurų); 2) iš dalies restauruotų nemedinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (pastatų) restauravimo darbų užbaigimas ir jų pritaikymas naudojimui (3,3 mln. eurų); 3) kompleksinių taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centrų įsteigimas ir (ar) vystymas nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose (pastatuose) (1,4 mln. eurų).
Partnerystė yra skatinama visose finansavimo kryptyse – partneriai iš valstybių donorių visų finansavimo krypčių projektams suteiks papildomų balų vertinimo metu. Todėl negalima sakyti, kad medinio kultūros paveldo objektams partneriai yra reikalingesni nei nemedinio kultūros paveldo objektams. Finansavimas buvo skirtas visoms dvišalio fondo veikloms, kurios surinko ne mažiau nei 7 balus vertinimo metu.
Nemanome, kad skirtos lėšos veikloms buvo per mažos, kadangi skirtų lėšų užtenka kiekvienam veiklos vykdytojui suorganizuoti po vieną arba kelis susitikimus su partneriais, o tai ir yra priemonės „a“ esmė (žr. Dvišalio fondo taisyklių 23 punktą). Šiuo metu veiklų vykdytojai derina sąmatas ir pasirašinėja sutartis su Kultūros ministerija, ir kol kas visiems užtenka lėšų suorganizuoti planuotus susitikimus.
R.G. Kaip šiuo atveju lyginama skirtų lėšų ir paraiškų svarba? Pavyzdžiui, „Europos parko“ paraiška G2-4023 (skirta 10 tūkst. litų) bendradarbiavimui su NIKU (susitikimams ir parengti paraiškas kitiems projektams) ir Vilniaus universiteto paraiškai G2-4007 (skirta 14 tūkst. litų) bendradarbiauti su Oslo universiteto kultūros istorijos muziejumi dėl buvusios Dubingių mokyklos išsaugojimo ir panaudojimo? Ar verta buvo mažinti lėšas ir visai neskirti lėšų kitoms paraiškoms, o paskirti 10 tūkst. Europos parko paraiškai, kuri pagal svarbą neprilygsta kitoms paraiškoms bei neatitinka EEE Programos pagrindinių kriterijų?
E.M. Paraiškas vertinęs Bendradarbiavimo komitetas nustatė, kad ir Europos parko, ir Vilniaus universiteto, ir kitos finansavimą gavusios paraiškos atitinka Dvišalio fondo kriterijus, nustatytus Dvišalio fondo taisyklių 58 punkte.
R.G. Kaip plačiau paaiškintumėte, kodėl buvo nuspręsta visai neskirti lėšų iš Dvišalio fondo MKČ muziejaus paraiškai G2-4009 bendradarbiauti su geriausia norvegų priešgaisrinės apsaugos įmone dėl memorialinio Zikaro medinio namelio apsaugos Kaune? Ar T. Manno ir Hamsumo centro darbuotojų susitikimams skirta 17 tūkst. litų suma pagal paraišką G2-4024 yra svarbesnė nei visai neskirta lėšų bendradarbiauti su Norvegijos įmone dėl memorialinio J. Zikaro medinio namo apsaugos? Jeigu priešgaisrinės įrangos pirkimas ar įrengimas pagal Dvišalio fondo nuostatas neįmanomas, nes tokiai įrangai įsigyti reikia skelbti viešuosius pirkimus, tuomet ar negalima buvo patarti perrašyti gautą MKČ muziejaus paraišką lėšoms gauti susitikimams su rastais norvegų partneriais, komandiruotėms ir paskaitoms?
E.M. Paaiškinimas dėl MKČ muziejaus paraiškos nefinansavimo pateiktas Protokolo 2.3 punkte. Priešgaisrinės apsaugos montuotojas negali būti partneris, nes priešgaisrinės pasaugos montavimui reikia, atlikus viešuosius pirkimus, samdyti rangovą. Kultūros ministerija neturi teisės pareiškėjams patarti perrašyti gautas paraiškas. Bendradarbiavimo komiteto sekretorius tik turi teisę kreiptis į pareiškėjus ir siūlyti ištaisyti trūkumus, jei paraiška neatitinka administracinės atitikties reikalavimų (žr. Dvišalio fondo taisyklių 53 punktą). Administracinės atitikties reikalavimus, išdėstytus Dvišalio fondo taisyklių 38–44 punktuose, MKČ paraiška atitiko.
Vietoj komentaro
Jau po šių klausimų ir atsakymų bus kur kas įdomiau pasidomėti, kaip sekasi įsisavinti paskirstytas lėšas jų gavėjams. Kai kurių tyla ir net pasipiktinimas yra irgi gana išraiškingi atsakymai. Nors klausimai visiems buvo suformuoli tokie patys.
Vis tik būna akimirkų, kai lietuviškoji kultūra atsiskleidžia gana unikaliais tapatybės / identiteto / savasties ypatumais.
Daugiau: Kultūros ministerijos receptas – kaip „praskraidyti“ Norvegijos milijonus Lietuvos paveldui
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
