TAFISA organizatoriai atsuko nugaras neįgaliesiems

Liepos 5-ąją Šiauliuose prasidėjusių tarptautinių TAFISA žaidynių atidarymą apkartino organizatorių sprendimas į pagrindinį renginį neįsileisti cerebriniu paralyžiumi sergančio jaunuolio. Vežimėlyje su profesionalia šokėja šokančiam Ernestui po pusę metų trukusių treniruočių pasiūlyta programą rodyti gatvėje. „Pasielgė kaip su šiukšle!“ – emocijų neslėpė neįgaliuosius remiančioms Šiaulių apskrities verslininkėms vadovaujanti Vida Pociuvienė.

Treniravosi pusę metų

Šių metų sausį TAFISA žaidynių organizatoriai sukvietė Šiaulių regiono visuomeninių organizacijų atstovus ir paprašė pasidalyti idėjomis renginio kultūrinei programai. Į šventinę programą pasiūlyta įtraukti šiaulietį Ernestą, kuris jau ne vienerius metus Lietuvoje rengia pasirodymus su profesionalia šokėja.
Cerebriniu paralyžiumi sergantis Ernestas šoka vežimėlyje. Juolab kad į žaidynes rungtyniauti pakviesti ir neįgalieji iš Lietuvos ir užsienio.
Pritarimo sulaukęs Ernestas suskato treniruotis nuo pirmos dienos. Ir tik žaidynių išvakarėse sužinojo, kad į šventinę programą nepateks.

Kaip su šiukšle

Artėjant žaidynių pradžiai Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Edita Navickienė, regiono verslininkėms vadovaujanti V.Pociuvienė bandė susisiekti su žaidynių organizatoriais, skambino, rašė elektroninius laiškus, bet – nesėkmingai.

Kai pavyko susisiekti, V. Pociuvienė sako buvusi priblokšta replikų ir klausimų. „O kas jį užkels ant scenos? Tai, pasirodo, net nepasirūpino galimybe neįgaliesiems patekti ant scenos. Išbraukė net nepažiūrėję programos. Pasielgė kaip su šiukšle!” – piktinosi verslininkė V.Pociuvienė.

„Kai pagaliau prisiskambinau organizatoriams, man pasakė: suprantate, šiame kontekste jis nesižiūri“, - nuo emocijų lūžinėjančiu balsu pasakojo E.Navickienė, auginanti dvi neįgalias dukras.

Sunkiausia organizatorių sprendimą buvo paaiškinti Ernestui.

Koncertui netinkamas „gabalas“

Žaidynių direktorato vadovas Kęstutis Petraitis teigė apie Ernestą nieko nežinąs. Pažadėjo išsiaiškinti, bet vėliau tapo nepasiekiamas.

Savanorių darbą koordinuojanti Giedrė Brazlauskaitė žaidynių išvakarėse sakė, kad programa keičiama, o dėl Ernesto adresuoti laiškai perduoti kolegoms.

Su renginio kultūrinę programą koordinuojančia Natalija Borgerdt susisiekti pavyko tik po poros dienų. N.Borgerdt Ernesto pasirodymą pavadino „gabalu”, kurio nepavyks įtraukti į rašomą šventinio koncerto scenarijų. Pasiūlė dalyvauti miesto centre arba miesto pakraštyje, prie Talšos ežero, vyksiančiuose pasirodymuose.

Atstūmė ir savivaldybė

Šiaulių visuomenininkams miesto savivaldybė siūlė teikti paraiškas projektams, orientuotiems į TAFISA žaidynes. Šiaulių apskrities moterų verslininkių ir vadybininkių asociacija pasiūlė sukurti filmą apie neįgaliųjų, gatvės ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų integraciją. Parašė scenarijų, surinko komandą, 11 tūkstančių litų, o 9 tūkstančių litų paprašė iš Šiaulių savivaldybės.  

„Mums skyrė tūkstantį litų. Ironiška tai, kad pusę tūkstančio litų skyrė penkių bobučių chorui padainuoti, o du tūkstančius – keliems medeliams pasodinti. Toks yra valdžios požiūris į neįgaliuosius“, - piktinosi V. Pociuvienė.

Buvusių ir dabartinių valdininkų priebėga

Mokesčių mokėtojų lėšomis dotuojamoje viešojoje įstaigoje „Sportas visiems - Šiaulių regionas 2012” susispietė plejada buvusių valdininkų.

Žaidynių direktoratui vadovauja buvęs Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas K.Petraitis, žaidynių programos koordinatorė – jo kolegė, buvusi Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Natalija Borgerdt.

Šiaulių savivaldybei paskelbus taupymo programą iš mero patarėjos pareigų atleista G.Brazlauskaitė tapo žaidynių koordinatore. Rusų kalbos žinių turinti buvusi Šiaulių miesto tarybos narė buvusi Šiaulių miesto tarybos narė, pensininkė Aldona Augutienė įdarbinta koordinatore ryšiams su Europos Parlamentu. Švietimo projektų koordinatorės darbo surado ir prekybininkės išsimokslinimą turinti buvusi Šiaulių rajono mero pavaduotoja Ingrida Venciuvienė.

Žaidynių koordinatoriais paskirti ir dabar Šiaulių miesto savivaldybėje dirbantys skyrių vedėjai, jų pavaduotojai, vyriausieji specialistai.

Etatinio žaidynių koordinatoriaus atlyginimas – daugiau kaip trys tūkstančiai litų. Žaidynės finansuojamos iš valstybės ir Šiaulių regiono savivaldybių biudžetų.

Keis programą

Kai publikacija buvo rengiama spaudai, į redakciją paskambino Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė E.Navickienė.

Asociacijos pirmininkės žodžiais, su ja susisiekė Šiaulių moksleivių namų atstovė, informavusi, kad jos ieško žaidynių koordinatorė N.Borgerdt. Vežimėlyje šokantį Eriką pagaliau pasiūlyta įtraukti į žaidynių programą. Ne į pagrindinę.


 Tarp kitko:

• Prieš mėnesį miške netoli Šiaulių rasti neįgalaus, vežimėlyje judėjusio šiauliečio Dainiaus Ž. palaikai. Viena pagrindinių policijos tiriamų versijų – savižudybė. Vaikino buvo ieškoma nuo gegužės 11-osios.

• Likus kelioms savaitėms iki dingimo neįgaliųjų biliardo varžybose tapo čempionu.

• Nors turėjo judėjimo negalią, sėkmingai baigė apskaitininko kursus, viename iš Šiaulių miesto prekybos centrų dirbo kasininku.

• Likus keliems mėnesiams iki dingimo iš darbo išėjo.


Komentaras

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė:

Šis faktas parodo, koks yra mūsų visuomenės požiūris į negalią ir neįgaliuosius. Mano galva, pasielgta nekorektiškai. Kalbant plačiau – netiesioginę diskriminaciją patiriame vos ne kiekvieną dieną. Turinčiam fizinę negalią, judančiam rateliuose yra labai sunku mokytis, susirasti darbą, nes galimybes riboja nepritaikyta aplinka.

Užsieniečiai stebisi, kodėl mūsų nesimato gatvėse. Kartais į gatvę išeiti reikia didelės drąsos – ne dėl gailesčio kupinų žvilgsnių, bet dėl nepatogios aplinkos. O jeigu kalbėtume apie protinukus, kaip aš vadinu tuos, kurių sutrikęs intelektas, – dar vienas platus problemų ratas. Ypač – ieškant darbo. Turinčius fizinę negalią darbdaviai dar toleruoja, bet jei kalbėtume apie turinčius proto negalią – tos stigmas visuomenėje labai gilios. Į mus kreipėsi vienos turizmo agentūros, kuri organizavo prancūzų neįgaliųjų kelionę, atstovas. Papasakojome, kas jų laukia, kaip turi įvertinti įvažiavimus, tualetus, duris ir daugelį kitų dalykų. Tai žmogus ilgai žiūrėjo ir paklausė: kaip jūs galite gyventi šitame pasaulyje?…  

“Lietuvos sveikata” (lsveikata.lt)