Nepaisydama Pekino prieštaravimų ir įspėjimų, Atstovų rūmų pirmininkė Nensi Pelosi (Nancy Pelosi) įvykdė savo planus įtraukti Taivaną į savo kelionės Rytų Azijoje maršrutą. Ji yra aukščiausio rango JAV pareigūnas, apsilankęs saloje per pastaruosius 25 metus. Pekino perspėjimai dėl didėjančios Vašingtono paramos Taivanui sugriežtėjo po to, kai Pelosi liepą paskelbė apie savo ketinimus, o vienas Kinijos valstybinės žiniasklaidos atstovas netgi pasisakė už jos lėktuvo numušimą kartu su jį lydinčiais JAV kariniais orlaiviais.
Laimei, Kinijos vyriausybė nesiėmė tokio neapgalvoto žingsnio. Tačiau ji perspėjo apie „rimtas pasekmes“ JAV ir KLR santykiams, jeigu vizitas įvyks. Dar pamatysime, kokios rimtos bus tos pasekmės, tačiau akivaizdu, kad Pelosi vizitas padidino ir taip nemalonią įtampą dvišaliuose santykiuose. Tačiau jos kelionė yra tik ledkalnio viršūnė, tik viena iš nuolatinio Vašingtono ir Pekino santykių blogėjimo priežasčių.
Tam tikra prasme JAV lyderiai daro tas pačias klaidas Taivano klausimu, kaip ir elgdamiesi su Rusija dėl Ukrainos. Taivanas yra gyvybiškai svarbus KLR, kaip ir Ukraina yra gyvybiškai svarbi Rusijai. Vladimiro Putino vyriausybė daugiau nei dešimtmetį perspėjo, kad ji niekada neleis Ukrainai prisijungti prie NATO arba tapti JAV ir NATO kariniu sąjungininku. Įspėjimai pasiekė kulminaciją 2021 m. pabaigoje, kai Kremlius pareikalavo rašytinių saugumo garantijų iš JAV ir NATO, kad Ukraina negalės tapti aljanso nare, Vakarai toje šalyje nedislokuos karių ar ginkluotės, ir kad JAV sumažins savo karinį buvimą kitose Rytų Europos šalyse, kurios jau yra NATO narės. Putinas sustiprino šį įspėjimą, prie Ukrainos sienos dislokuodamas beveik 200 tūkstančių karių.
Pastarųjų keturių administracijų JAV pareigūnai nepaisė vis griežtesnių Maskvos įspėjimų, o dabar matome tragiškus rezultatus. Būtina, kad Vašingtonas nepadarytų tokios klaidos su Kinijos įspėjimais dėl Taivano. Tikėtina, kad Kinija naudos karinę jėgą, siekdama apginti gyvybiškai svarbų nacionalinio saugumo interesą, kaip tai padarė Rusija, siekdama pasipriešinti JAV kišimuisi į Ukrainą. Vašingtonas turi daug rimčiau nei iki šiol priimti KLR perspėjimus dėl išorės galių kišimosi į Taivano reikalus.
Prezidento Si Dzinpingo (Xi Jinping) įspėjimas Pelosi vizito išvakarėse, kad Jungtinės Valstijos neturi „žaisti su ugnimi“ dėl Taivano ir kad tie, kurie atkakliai tai darys, „žus dėl to“, turėtų išvesti JAV užsienio politikos elitą iš pasitenkinimo savimi būsenos. Vis labiau konfrontuojanti KLR pozicija primena kietėjantį Rusijos požiūrį ir saugumo garantijų iš Vakarų dėl Ukrainos reikalavimą 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje. Taip pat auga Pekino oro ir jūrų pajėgų koncentracija netoli Taivano. Kinija tikriausiai nenori karo su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau lygiai taip pat, kaip Rusija buvo pasirengusi kovoti, kad atremtų grėsmę jos gyvybiniams interesams Ukrainoje, Kinija greičiausiai pasirinks tą patį kursą kaip paskutinę priemonę Taivano atžvilgiu.
Baideno (Biden) kurti realybei užsienio politikos komanda turi suprasti, kad Pekinas neblefuoja. Administracija labai netinkamai valdė paskutinę užsienio politikos krizę. Ji negali sau leisti suklysti dar kartą.
Šaltinis: 19fortyfive.com
Dažniausiai Lietuvoje nepageidaujama ar, neretai, tiesiog draudžiama publicistika ir dokumentika – kiekvieną dieną rodoma „PressJazz TV“ kanale.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
