Teisėjų žmonos persekioja prokurorus

Pasaulyje esama daugybės neįprastų dalykų: echidnų bei ančiasnapių, kurie yra žinduoliai, bet deda kiaušinius, alaus be alkoholio, dešros be mėsos, agurkų su kultūros ministro atvaizdu, spėjamų svetimos valstybės žvalgybininkų, svajojančių tapti premjerais, politikų, vienu metu dalyvaujančių dviejų partijų veikloje ir tiesiog keistos formos moliūgų.

Visi šie dalykai yra ne anomalijos, kokios buvo kolekcionuojamos kunstkameroje, bet visiškai natūralūs reiškiniai, nors gal kiek ir egzotiški. Kaip, pavyzdžiui, Generalinės prokuratūros (GP) Vidaus tyrimų skyrius, kuriame šiuo metu yra susidariusi įspūdinga teisėjų žmonų kolekcija.

Net trijų iš penkių šio skyriaus prokurorių sutuoktiniai darbuojasi teismuose. Daivos Alechnavičienės vyras Laimutis Alechnavičius – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) narys. Tame pačiame teisme dirba ir Vilmos Drigotienės sutuoktinis Artūras Drigotas, o Loreta Pikelienė – Lietuvos aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Alvydo Pikelio žmona. Šiam kolektyvui vadovaujanti vyriausioji prokurorė Danutė Blažienė, anot šaltinių GP, yra V. Drigotienės giminaitė.

Šis unikalus skyrius įkurtas Dariaus Valio reformos įkarštyje, o teisėjų žmonoms patikėta išskirtinė misija - kontroliuoti prokurorus ir vykdyti jų baudžiamąjį persekiojimą.

2011 metų spalio 18 dieną D. Valio įsakymu patvirtintuose Vidaus tyrimų skyriaus nuostatuose nurodyta, kad šio jam pavaldaus padalinio funkcija - užtikrinti prokurorų veiklos teisėtumą ir realizuoti jų tarnybinę atsakomybę. T. y., “atlikti tarnybinius patikrinimus dėl prokurorų proceso veiklos ir priimtų procesinių sprendimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių, įstatymų pažeidimų ir rengti tarnybinių patikrinimų išvadas, tyrimus dėl raštų, gautų iš įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios atstovų, kontrolierių, komitetų ir kitų institucijų dėl prokurorų neteisėtų veiksmų, tyrimus dėl prokuratūros profesinės sąjungos pranešimų dėl prokurorų veiklos teisėtumo, tyrimus dėl generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) nustatyto prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo ar dėl gautos oficialios informacijos apie prokuroro galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, organizuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą teritorinėse prokuratūrose, kontroliuoti jų atlikimo terminus, teikti metodinę ir praktinę pagalbą, įvertinti atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą; rengti įsakymų dėl nuobaudų taikymo prokurorams projektus, rengti generaliniam prokurorui medžiagą, reikalingą prokurorų skundams dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų išnagrinėti, teikti medžiagą dėl tarnybinio patikrinimo komisijų siūlomų nuobaudų pagrįstumo; analizuoti tarnybinių pažeidimų tendencijas, teikti apibendrintą informaciją ir pasiūlymus pažeidimų prevencijos klausimais, rengti aiškinamuosius raštus; analizuoti teismų praktiką, ja remiantis formuoti vidaus tyrimų ir nuobaudų taikymo praktiką Generalinėje prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose”.

Be to, šis skyrius turi vykdyti baudžiamąjį persekiojimą: generalinio prokuroro pavedimu ypatingai svarbiais atvejais organizuoti ar atlikti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos ir tokioje byloje palaikyti valstybinį kaltinimą; ypatingai svarbiais atvejais nagrinėti skundus, pareiškimus ar pranešimus dėl prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Sprendžiant iš šio aprašo ir gausių pajėgų – penkios prokurorės, iš jų trys teisėjų žmonos ir vienos jų giminaitė bei dvi padėjėjos - galima tikėtis, kad netrukus prasidės ryžtinga kova su gerą prokuratūrą vardą teršiančiais pareigūnais ir masiniai procesai prieš nusikaltamas veikas įvykdžiusius prokurorus. 

Tai, kad kol kas ši veikla visuomenei nėra matoma, neturėtų stebinti – visos rimtos institucijos dirba savo darbą nesireklamuodamos.

“Anksčiau šiam skyriui pavestas funkcijas atlikdavo 1 Personalo skyriaus prokuroras” - ekspertai.eu teigė šios srities analitikai, neabejojantys, kad sustiprinus pajėgas kova su prokurorų nusikalstamumu netrukus duos vaisių.

Išskirtinę šio skyriaus svarbą bei kadrų patikimumą liudija ir tai, kad jis įkurtas vykstant esminei prokuratūros reformai, kai taupant lėšas buvo atleisti vairuotojai ir valytojos, o pareigūnai, užsitraukę generalinio prokuroro rūstybę, be skrupulų skraidinti į žemesnes pareigas net ir pažeidžiant įstatymus.

Pavyzdžiui, 2011 metų sausio 10 dieną, kai spaudoje buvo paskelbtas prokuroro Kęstučio Vagnerio interviu apie skandalingą Sausio 13-osios bylos vilkinimą, D. Valys pasirašė įsakymą, kuriuo perkėlė jį į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Teismas pripažino, kad šis įsakymas priimtas pažeidžiant įstatymus, ir nurodė grąžinti pareigūną į ankstesnes pareigas.

Panaši istorija nutiko ir prokurorei Onai Rojutei, kurią iš GP į apygardos prokuratūrą D. Valys nuskraidino po to, kai ji pasiskundė, kad skyriuje, kur saugomi slapti dokumentai, darbuojasi moteriškė, neturinti leidimo dirbti su slapta informacija. Į GP O. Rojutė buvo grąžinta tik tada, kai teismas paskelbė sprendimą K. Vagnerio byloje.

Tuo tarpu D. Valio pasitikėjimą nusipelniusių asmenų likimai klostosi visiškai kitaip. Pavyzdžiui, Goda Liepa, vos daugiau nei prieš metus buvusi kukli B lygio 9 kategorijos valstybės tarnautoja Prienų rajono apylinkės prokuratūroje, be jokių konkursų padarė svaigią karjerą ir dabar dirba GP Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro padėjėja. (Daugiau ČIA).

“Tačiau prielaida, kad Vidaus tyrimų skyrius įkurtas ne tiek siekiant sustiprinti kovą su prokurorų nusikalstamumu, kiek parūpinti teisėjų žmonoms šiltas vietas, būtų klaidinga. Viską lemia misijos svarba ir dalykinės prokurorių savybės. O tai, kad šiame skyriuje sudaryta didelė teisėjų žmonų koncentracija, yra sveikintinas strateginis sprendimas” - įsitikinę GP analitikai.

Norėdami informuoti visuomenę apie Vidaus tyrimų skyriaus intensyviai vykdomą prokurorų veiklos kontrolę, ekspertai.eu kreipiasi į GP, prašydami suteikti informaciją, kiek šiuo metu atliekama tyrimų ir inicijuota bylų dėl prokurorų nusižengimų bei nusikaltimų.

Kol laukiame atsakymo, verta prisiminti kelis faktus apie prokurorių sutuoktinius.

Teisėjo L. Alechnavičiaus pavardė nuskambėjo, kai 2010 rugpjūčio 2 dieną TEDK nusprendė iškelti drausmės bylą tuo metu dar teisėja buvusiai Neringai Venckienei. Ji prašė L. Alechnavičių nusišalinti dėl išankstinės nuostatos, kurią jis išsakė Teisėjų mokymo centre pareiškęs, kad “Turime vieną bėdą – Venckienę”. Tačiau teisėjas išsigynė šių žodžių neatsimenąs, o TEDK pirmininkas Stasys Stačiokas paaiškino, kad nuomonė buvo išsakyta ne viešai, bet asmeniniuose pokalbiuose, todėl nėra pagrindas nušalinimui.

A. Drigotas išgarsėjo 2006 metų vasario 20 dieną, kai jo vadovaujama LVAT kolegija sprendimu atėmė iš trijų Vilniaus miesto Žirmūnų gyventojų jų konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Istorija prasidėjo, kai vilniečių kieme be jų žinios ir pritarimo buvo iškirsti visi medžiai, sugriauta vaikų žaidimo aikštelė ir po langais pradėtas statyti daugiaaukštis. Gyventojai kreipėsi į Vilniaus administracinį teismą, parašydami sustabdyti nelegalią statybą, ir teismas jų ieškinį patenkino. Tačiau Artūro Zuoko vadovaujama savivaldybė stojo į statybų bendrovės “Baltijos ąžuolas” pusę ir apskundė vilniečiams palankų sprendimą. Tada teisėjai A. Drigotas, Anatolijus Baranovas ir Edvardas Sinkevičius pareiškė, kad piliečiai visai neturėjo teisės kreiptis į teismą, nes jie gina privatų interesą, o statybos yra viešasis interesas. Iš karto po to “Baltijos ąžuolo” reikalavimu buvo areštuotas trijų ieškinį padavusių piliečių turtas. Ypač sunkioje padėtyje atsidūrė pensininkai Aidas ir Birutė Strimaičiai - jų butas ir automobilis turėjo būti parduoti iš varžytynių padengti nuostoliams, kuriuos neva patyrė „Baltijos ąžuolas“. Kilus skandalui LVAT šią bylą atnaujino ir 2007 metų sausio 19 dieną jau kita teisėjų kolegija pripažino statybas neteisėtomis. Verslininkų persekioti vilniečiai lengviau atsikvėpė, bet niekas taip ir nesiaiškino priežasčių, dėl kurių A. Drigotas su kolegomis priėmė sprendimą, pažeidusį konstitucines piliečių teises.