Teisininkas L. Ragauskis: tiesioginiai merų rinkimai – teisinė nesąmonė

Sakyčiau: tamsta pajudėjote. :) Prašom neįsižeisti- pajuokavau. :)

Taip ir neatsakote, kurį iš mano 6 paminėtų vienmandačių metodų mūsų Konstitucija turi omenyje, pasak Jūsų. Beje, galimybė balsuoti už skirtingų sąrašų kandidatus būtų labai simpatiška ir pageidautina - Šveicarijoje bei Liuksemburge taip ir yra. Ten galima kandidatams suteikti ir nevienodą balsų skaičių - tai irgi labai svarbu. Štai jau ir pajudėjome konstruktyvia kryptimi:)

Taigi metodas jau nustatytas Konstitucijoje žodžiais: "lygi ir tiesioginė rinkimų teisė". Norint išpildyti sąlygą "lygūs rinkimai", jokių partinių sąrašų būti negali, nes Seimažmogio rinkimas iš sąrašo jau automatiškai suteikia privilegiją kuriai nors partijai. Nebent, būtų galima pasirinkti ne iš vieno, bet iš kelių sąrašų žmones kuriais rinkėjas pasitiki. Bet sutikite, tuomet ir sąrašai lyg ir netenka prasmės. / Seniai žinomi ir partinių argumentai prieš tiesioginius rinkimus tik vienmandatinėse apygardose; tuomet, atseit, bus labai margas Seimas ir nebus įmanoma sudaryti Seimo daugumos, bet... tai jau ne rinkėjo, bet pačių partijų problemos. Jeigu jos pilkos, beveidės, o jų idėjos ir programos tik popierinės ir žmonės jomis jau seniai netiki- keiskitės ir įtikinėkite. Anglijoje kažkodėl to nenutinka, kažkurios partijos dauguma susidaro. Jei vis tik taip nutiktų, kol partijos taps partijomis tikrai atstovaujančios atskiras visuomenės grupes, o ne vien save, kadenciją- kitą, galima sudaryti ir specialistų Vyriausybę. Lietuvai tokia Vyriausybė tikrai nepakenktų. :)

Taigi dabar jau mes abu iš vikipedia, Macmillan Dictionary, Cambridge Dictionary ir begalės kitų interneto šaltinių žinome, kad Žemėje sąvoka „tiesioginiai rinkimai“ (direct election) apima visą įmanomą rinkimų metodų įvairovę. Štai britai ir prancūzai savo parlamentus renka tiesiogiai vienmandatiškai, o atstovus į Europarlamentą renka tiesiogiai proporciškai. Tarkime, kad Lietuva „ne prie ko“ šiame pasaulyje ir sąvoka „tiesiogiai“ jos Konstitucijoje reiškia vienmandatiškai. Jei, pasak Jūsų, rinkimų įstatymai negali Lietuvoje nustatyti rinkimų metodo, tai kur tada tas konkretus metodas turi būti nustatytas? Ar jau VRK turi pasirinkti konkretų vienmandatį modelį – absoliučios daugumos 2 turų (prancūzišką), santykinės daugumos 1 turo (britišką), perduodamo balso (airišką), Tvirtinamąjį balsavimą (Approval Voting), Borda arba Condorcet metodus? Beje, aš nemažiau už Jus baisiuosi partinėmis privilegijomis ir pačia lietuviška rinkimų sistema. Vienok norint ją keisti, pirmiausia reikia nusimanyti apie norimus keisti dalykus. P.S. Priminsiu, kad šiuo metu Seimo rinkimuose partijos pristato į VRK DVEJOPUS kandidatų sąrašus – vieną proporcinėje apygardoje, kitą kandidatų-vienmandatininkų. Pastarąjį sąrašą VRK išdėlioja po apygardas, ir mus pasiekia jau minimaliai trumpi „vieno kandidato“ sąrašai. Vienmandatėje, kaip žinia, laimi tik vienas kuris nors „vieno kandidato“ sąrašas.

O tamsta pasiskaitykite LK, kur juodu ant balto parašyta: "55 straipsnis Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. " Ir "Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu." Rinkimų TVARKĄ nustato įstatymas. Taigi gerbiamasis, Rinkimų įstatymas reguliuoja tik rinkimų tvarką: apygardų, apylinkių sudarymas, rinkėjų sąrašai, kandidatų registracija, etc., bet ne rinkimų modelį. Niekur neparašyta apie jokius sąrašus. TIESIOGIAI tą ir reiškia - tiesiogiai renkamas Seimo narys. Jei renkama per sąrašą vadinasi pažeidžiamas lygių galimybių principas; PIRMIAUSIA renkama partija ir tik po to tos partijos atstovas. Lietuvos Konstitucijoje net niekur nepaminėtas žodis "partija", todėl tamstos peršamas "direct election" išaiškinimas pas mus "ne prie ko". O jau tuo labiau, kad įstatyme gudriai prakišta dvigubo partinio kandidatavimo galimybė: vienmandatėje ir sąraše. Vadinasi, netinku vienmandatėje- pateksiu per sąrašą ir vėl ant jūsų sprando joju keturis metus. Kai tuo tarpu nepartinis gali balotiruotis tik vienmandatėje. Tik prašom nepradėti: "reitingavimas", nes reitingavimo sistema tokia, kad pirmi penki iš sąrašo, reitinguok juos nereitingavęs, vis tiek į Seimą pateks. Taip ir gaunasi; ateina genijai ir vėl išnyksta, atėjo į Seimą pats nepupoliariausias Lietuvos politikas Kubilius, tai jau visiems laikams. Rinkėjui juo atsikratyti, kol tas nebus iš Seimo išneštas kojomis į priekį- jokių šansų. Štai jums ir lygi rinkimų teisė. Tokios tokelės, gerbiamasis "Dėde".

Jūs užsispyrusiai nesidomite rinkimų klausimais. Pačiai pradžiai surinkite Google "direct election" ir "indirect election".

Prašom nepūsti čia tų arabų. Bet ir išradingi partiniai- sugalvojo kaip pateisinti tuos klaikius savo sąrašus. Anksčiau teisindavosi, atseit, taip daro ir kitur demokratinėse valstybėse, dabar naujas fintas- tarpininkai matote. Tiesioginiai rinkimai yra tada kai balsuojama tiesiogiai už konkretų asmenį. Gal galite nurodyti kur Lietuvos Konstitucijoje parašyta kitaip? Arba kur iš viso kas nors apie tai parašyta?

“Nuo kada tiesiogiai?” Berods, niekada deputatų nerinkome per tarpininkus-rinkikus. Visada Lietuvoje renka ir išrenka patys rinkėjai. “Kai į savivaldą pirmu numeriu įtraukiamas Seimo narys, jį žmonės išrenka, o jis pasako: - ačiū, kad išrinkote, bet aš pasiliksiu Seime.” Pati sau prieštaraujate, teigdama, jog tą Seimo narį žmonės išrenka. Būtent taip ir yra. Toliau Jūsų minima situacija yra jau ne tiesioginių ar netiesioginių rinkimų problema, o mandato perleidimo problema. Galimi du jos sprendimo variantai: arba išvis atsisakyto mandato niekam neperduoti, arba perskirstyti jį iš naujo ir tuo pačiu atiduoti kitam sąrašui.