|
|
Matome visą eilę "nelaimingų atsitikimų", kurių šaknys dažnai lieka giliai žemėje. Kasti negalima, kad "kaulai nepasirodytų". Neseniai taip apibūdinamas atsitikimas įvyko ir Vilniaus - Utenos kelyje, kuriame sunkiai sužalotas buvo žurnalistas A.Drižius. Žadama, kad autotechninė ekspertizė bus atlikta. Tuo gal net neverta abejoti. Jos metu gali paaiškėti, kad A.Drižiaus automobilis, atseit, pasipainiojo kelyje ne laiku ir ne vietoj. Kol kas taip ir lieka neaišku ar nepasipainiojo kam nors kelyje "ne laiku ir ne vietoj" suniokoto automobilio vairuotojas? Paprastais žodžiais sakant, ar nebuvo avarija numatyta iš anksto. Tirti tokią versiją turi teisę jau tik teisėsaugos institucijos. Ar ji pradėta tirti? - neteko girdėti. Kažin, kodėl? Juk negalima atmesti tikimybės, kad kažkas panorėjo sunaikinti neįtinkantį laikraščio redaktorių ir žurnalistą.
Daug kam galėjo nepatikti "Laisvo laikraščio" publikacijos. Nuoširdžiai sakant, stebėjausi tuo, kaip gausiai jame reiškėsi paksistinės jėgos, kurių politinė veikla kelia daug rimtų abejonių. Būta šiame leidinyje ir menkaverčių bulvarinių skaitalų. Tą taip pat tenka pripažinti. Tačiau, teko pastebėti ir tokių rašinių, kurie logiškai aptardavo kylančias problemas ar visuomenę jaudinančius skandalus. Įvairūs autoriai šiame laikraštyje reiškėsi. Dažnai nelikdavo nuošalyje ir pats leidinio redaktorius. Kai straipsniuose toks margumynas, tai ir vertinti juos teko įvairiai.
Tačiau šiandien netgi ne ta pateikta medžiaga svarbiausias faktorius. Net ir LR Konstitucijoje skelbiama, kad "Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti gauti ir skleisti informaciją bei idėjas". Jei pradės aiškėti, kad autoavarija nebuvo atsitiktinė, tai būtų labai sunkus nusikaltimas, kuriam bet koks senaties terminas, mano supratimu, negalėtų būti taikomas. O kas gali atlikti minėtos versijos tyrimą iš esmės? Argi ne prokuratūra, kuri turi visas galimybes išsiaiškinti viską iki smulkiausių aplinkybių ir detalių. Gal visa tai yra atliekama, tik visuomenė nėra apie tai informuojama? Gali gal ir taip būti, tačiau argi ne visuomenė gali būti geriausias talkininkas ryškinant tas aplinkybes? O kaip ją įjungti į prasmingas paieškas, jei kol kas netgi nepaskelbta apie tyrimo pradžią. Visos versijos, kiek supratau yra iš anksto atmestos, o palikta tik kelių "nelaimingo atsitikimo" versija. Ar ne per daug dažnai naudojamas tokių žodžių darinys skandalingų istorijų atvejais?
Žinoma, negalima teigti, kad V.Pociūno iškritimas Breste pro devinto aukšto viešbučio langą yra "laimingas atsitikimas". Dabar galutine teismo nutartimi fiksuota, kad tas kritimas, yra žūties priežastis. Taip gal ir buvo, tačiau kas galėjo išmesti šį patyrusį teisininką, taip ir lieka neaišku. Buvo pranešta, kad ir A.Ūsas, būdamas neblaivus žuvo avarijos metu per "nelaimingą atsitikimą". Nors jo keturratis stačiu kampu nuvažiavęs nuo keliuko avarijos nepatyrė.
A.Drižiaus nusviedimo nuo kelio su automobiliu atvejis taip pat jau apauga įvairiais gandais ir versijomis. Manau, kad tikslinga pažvelgti į šią kelių avariją atidžiau, kad neliktų neatsakytų klausimų. Jei tai tik eilinė šiurpi avarija - viena, o jei užsakyminė - visai kas kita. Būtų labai šiurpu, jei pastaroji versija pasitvirtintų, tačiau gyvenime žinome visokių faktų. Šis nėra absoliučiai išskirtinis, tad nuoseklus tyrimas, manau, turėtų būti atliktas ne tik autotechnikos ekspertų.
|
Association „Global Gaze Network“
