Ulos laiškas: aplinkosauga Lietuvėlėje tiesiog apverktinos būklės (video)

GAA „Baltijos vilkas“, Ulai sutikus, dalijasi jos vaizdingu laišku:

Laba diena,

seku visas Jūsų naujienas ir straipsnelius. Visomis keturiomis už Jus, nes aplinkosauga Lietuvėlėje tiesiog apverktinos būklės ir prošvaisčių nematau, nes pati nuolat susiduriu su medžiotojais, žvejais, ūkininkais ir juos neva tikrinančiais ir baudžiančiais (turinčiais bausti ir gaudyti) „aplinkosaugininkais“. Liūdno vaizdo filmas išeina.

O šį gražų trumpą filmuką Jūs turbūt jau matėte. Manyčiau, jis labai tiktų ir mūsų geografinėse platybėse, tik gaila, kad klerkai ir medžiotojai tokių filmų nežiūri ir tokių dalykų, deja, nesupranta, ir net nesigėdydami algas bei premijas sau moka iš mokesčių mokėtojų pinigų už visiškai nekvalifikuotą darbą. Taip pat nesuprantu, kodėl kiaulininkų verslą reikia gelbėti laukinės gamtos sąskaita, mokesčių mokėtojų lėšomis. Tokios formos be galo brutalus įsikišimas sunkiai protu suvokiamas net gamtininko išsilavinimo neturinčiam žmogeliui. Tačiau tai liudija specialistų kompetenciją, tiksliau, jos absoliučią stoką.

O gamta tuštėja – visos pievos Natura 2000 aplinkui (pas mus dėl griežlių ir augalų apsaugos turėtų būti) jau suartos, griežlių porelė tik mūsų pievoje liko, kiškių seniai nemačiau, nors anksčiau po kiemą lakstydavo ir pavasariais ristynių eidavo, briedį mačiau prieš metus, gandralizdžiai, atsiradus arimams, irgi tušti, stirnos pulkeliais rudenį po mano laukinį sodą obuoliaudavo, ypač rojaus obuoliukai tiko, tačiau vis mažiau ir mažiau jų užklysta, o šį rudenį tik viena su Bembiu beužsuko, bet po uolių medžiotojų šūvių (medžiojo vargšelius net Kalėdų antrą dieną, nors man apskritai medžioklė – tas pats, kas skerdykla) nemanau, kad rudenį vėl sulauksiu. Lakštingalos nuo naftininkų injekcinių siurblių gausmo taip pat pasitraukė, nuo elektrikų ir tinklininių Veiviržas tuščias, o Klaipėdos visos kavinės šlakiais užverstos, ir niekam nerūpi iš kur... Jau dveji metai nebematau didžiojo dančiasnapio, ūdros, tikiuosi, gal bent bebras sveikas gyvas peržiemojo... Jei galima būtų vairuoti užsimerkus, tai visą kelią mišku, kuriuo taip žavėjausi, važiuočiau užsimerkusi, nes nuo atsivėrusių kirtimų, kiekvienais metais didėjančių, atrodo, lyg po karo viesulų išniokotą žemę važinėčiau. Ir visa tai tik per 10 metų – tiesiog miškų, pievų, sodybų tuštėjimo metas. Ir pabandyk prisibelsti iki girininko, medžiotojo ar klerkučio iš Aplinkos ministerijos sąžinės, moralės – šie dalykai taip pat nyksta. Rudimentai.

Pagarbiai – Ula

vilkai.lt