Valerijus Ivanovas: apie gyvenimą, Tarybų Sąjungą ir vedybas su Lietuva

JONAS DIGRYS. Iš knygos „Dievai jų nepasigailėjo...“ Viskas turi pradžią ir pabaigą. Tik žmonių žudynės, atrodo, neturės pabaigos, kol egzistuos eksploatatorių valdžia ir jų godumas. Ir kas to vargo žmogelio nežudė?! Vergvaldžiai, feodalai ir kapitalistai gyveno ir gyvena poniškai iš vergų, baudžiauninkų, kumečių ir proletarų kruvino prakaito. O kai turtuoliai dėl turto, teritorijų perdalinimo susiginčija, vargšą žmogelį jie siunčia kovoti ir mirti (žūti) už vergvaldžio, feodalo ar kapitalisto interesus, panaudodami tautiškumo, religijos ar kalbos pagrindu vienijančias tautas. Kovos vyksta dėl to, kad taip norėjo ponas vergvaldys, ponas feodalas, ar ponas kapitalistas. Galima dar pridėti — ir ponas dievas. O tie vargšeliai, dažniausiai, apdujinti tautinio patriotizmo tvaiku, žudo vienas kitą ir tuo patenkina savų ir – ypač - svetimų ponų norus. Liaudies kovos, siekiant pagerinti savo buitį (protestai, sukilimai, revoliucijos), ideologų pripažįstamos neteisėtomis ir su jomis žiauriai susidorojama. Dabar liaudies pasipriešinimas pakrikštytas TERORIZMU ir prieš jį naudojamos visos baudžiamosios priemonės. TSRS pasiekta pergalė Didžiajame Tėvynės kare leido sparčiais tempais atkurti ekonomiką. Tik Lietuvoje vokiškojo ir smetoniškojo fašizmo likučiai dar beveik dešimt metų, kaip laukiniai žvėrys terorizavo ir žudė pačius silpniausius, mažiausiai apsaugotus ir nepajėgiančius apsiginti kaimo žmones, net vaikus ir moteris. Ne be reikalo žmonės juos pavadino banditais. 1990 m. nelemtas istorinis posūkis restauravo kapitalistinę santvarką Lietuvoje. Prasidėjo visos istorijos perrašymas ir klastotė: banditai pervardinti rezistentais, banditizmas — rezistencine kova už Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę. Nepaaiškinta žmonėms, kokia tai bus nepriklausomybė, laisvė ir kieno interesus ta laisvė ir nepriklausomybė gins. Šiandieną matome, kokią turime laisvę ir kieno interesus ji gina. Kai kurie šiuolaikiniai istorikai bei politikai, nenorintys pripažinti objektyvios istorinės tiesos, vengia atsakyti į daugelį klausimų, sakydami „palikite tai įvertinti istorijai“. Kai kurie veikėjai apie šią dieną nori kalbėti tik po šimto metų. Kodėl?! Istorijos klastotojai labai nenori pripažinti savo kaltės, kurią jie praeityje padarė. Siekia, kad jų kruvini darbai kuo greičiau nueitų užmarštin. Tik absoliutūs niekšai to gali reikalauti, ir absoliutūs kvailiai to negali suprasti. Pokario Lietuvos istorija yra ne vien tūkstančių nekaltų žmonių žudikų, dabartinės valdžios ir jos ideologų „perkrikštytų” laisvės kovotojais ir apdalintais „kryžiais” ir ordinais, istorija. Kovotojas už savo tautos išvadavimą, nužudęs bent vieną nekaltą vaiką, yra jau nebe „laisvės kovotojas”, o žudikas ir nusikaltėlis.

Siaip pagal statistika is Lietuvos kasmet visiems laikams i Baltarusija emigruoja apie 1800 zmoniu, i Rusija 2100.

Nr.6-am: esi nepriklausomas, tai ko taip kenti? Sunku juo būti?

jei ivanovas butu laiku susaudytas ir isvengtu gyvybes, galbut nekentetume dabar tai, ka kenciame dabar, deja.... kas nekencia gabrieliaus?maskvenai. bukit prakeikti, lukiskiu aikstes skulptura jums, kabekit

Nr.4-am: koks nuoširdus žydšaudžio palikuonio minties plliūpsnis.

Okupanto otpryskas aiškina kaip okupuota Lietuva jam "neatsidavė", o "atsidavusių" okupantams kolaborantų palikuonys reiškia jam "pagarbą"... net susigraudinau dėl tokios jautrios "šeimyninės scenos" ;)

Valerka - paskutinis užsilikęs Lietuvoje komunistas. (Juršėnas nesiskaito).

Tai ir Jukniaučienė jau virš 30 metų nuosekli...