V. Bakas įgėlė Landsbergių partijos lyderiams: apie tai dar ra­šys va­do­vė­liai

Gruodžio 6 d. Seimas svarstė rezoliuciją „Dėl 2019 me­tų vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų pro­jek­to ir kri­ti­nės pa­dė­ties Lie­tu­vos vie­ša­ja­me sek­to­riu­je“.

Istorinę kalbą svarstymo metu pasakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas, kuris pažėrė labai daug kritikos Landsbergių vadovaujamai Žmonių partijai ir ypač įgėlė buvusiam premjerui Andriui Kubiliui.

Pasak komunikacijos specialistų, V. Bakas tikisi, kad jei šiuo metu jis kuo daugiau los ant Žmonių partijos, tuomet dėmesys nuo jo paties darbelių nukryps į šalį.

Koks pigiai samdomas provokatorius ir politinės korupcijos Lietuvoje dengėjas yra V. Bakas bei kam jis tarnauja galima rasti informacijos ekspertai.eu publikacijose „V. Bakui kelia rūpestį Rusija, o Lietuvos piliečiams vis didesnį rūpestį kelia V. Bakas“ ir „Aiškėja, kodėl Seimo NSGK pirmininką Vytautą Baką taip stipriai puola Rusija“.   

Žėmiau pateikiame minėtą istorinę V. Bako kalbą.



Ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke, aš sa­kiau, kad jūs iš­min­tin­ga ir ra­si­te bū­dą. Bet tik­rai aš su­tin­ku, kad ke­lia­mi la­bai svar­būs klau­si­mai ir abe­jin­gai nė vie­nas ne­ga­li žiū­rė­ti į mū­sų mo­ky­to­jų po­zi­ci­ją, abe­jin­gai žiū­rė­ti į vie­šo­jo sek­to­riaus pro­ble­mas taip pat ne­ga­li­me.

Aš tie­siog nau­do­da­ma­sis pro­ga no­riu kaip nors im­pro­vi­zuo­tai pa­si­tar­ti. Pir­ma, tai, kas da­bar yra siū­lo­ma, – ati­dė­ti biu­dže­tą, ati­dė­ti vi­sas re­for­mas, reikš­tų ką? Reikš­tų di­džiu­lį cha­o­są vals­ty­bė­je, reikš­tų tai, kad mes at­im­tu­me vil­tį iš žmo­nių, apie mi­li­jo­ną žmo­nių, ku­rie ti­ki­si ge­res­nės sa­vo vai­kų at­ei­ties, ku­rie ti­ki­si so­li­des­nių pen­si­jų. Jūs ma­no­te, kad jei­gu mes su­stab­dy­si­me ši­tą biu­dže­tą, žmo­nės dar lauks, kol mes čia aiš­kin­si­mės?

Ki­tas klau­si­mas. Aš su­pras­čiau, jei­gu jūs bū­tu­mė­te, tar­ki­me, šiuo at­ve­ju Tė­vy­nės są­jun­ga Sei­mo nau­jo­kai, na, kaip Vals­tie­čių par­ti­ja: stai­ga bu­vo­te kur nors Lap­lan­di­jo­je ir po de­šim­ties me­tų pa­ma­tė­te, kaip vis­kas blo­gai Lie­tu­vo­je, taip? Bet, ko­le­gos, vie­šo­jo sek­to­riaus de­gra­da­ci­ja yra il­ga­me­tės po­li­ti­kos pa­sek­mė. Aš šiek tiek pa­pa­sa­ko­siu apie tai, kaip po­nas A. Ku­bi­lius gir­dė­jo so­cia­li­nį dia­lo­gą, nes tuo me­tu or­ga­ni­za­vo­me vi­sų pa­rei­gū­nų ak­ci­ją.

Pa­pa­sa­ko­siu tik­rą is­to­ri­ją apie de­ry­bas, apie de­ry­bas su po­nu A. Ku­bi­liu­mi. Bet kol kas pa­lau­ki­me, aš no­riu po­no Gab­rie­liaus, tik­rai mes da­rė­me ty­ri­mą, opo­zi­ci­ja… Dir­bo­me la­bai kon­struk­ty­viai, bet tie žmo­nės, ku­rie ra­šo to­kias re­zo­liu­ci­jas, ko­kia yra jų svei­ka­ta, ko­kia yra svei­ka­ta ap­skir­tai, apie ką jie mąs­to? Pa­gal tei­sė­kū­ros prin­ci­pus mes tu­ri­me įver­tin­ti ri­zi­ką vie­šo­jo sau­gu­mo po­žiū­riu, eko­no­mi­kos po­žiū­riu, ko­kią reikš­mę, įta­ką pa­da­ry­tų štai ši­ta re­zo­liu­ci­ja, ku­rią mes šian­dien pri­im­tu­me? Iš­ei­tų ne tūks­tan­čiai, de­šim­tys tūks­tan­čių į gat­ves. Jūs tu­ri­te sme­ge­nų teik­da­mi to­kią re­zo­liu­ci­ją bal­suo­ti Sei­mui? Ir dar svars­ty­mas, ir pri­ėmi­mas tą pa­čią die­ną! Aš pra­šiau, po­nas… Iš tik­rų­jų, jei­gu dėl ši­tos re­zo­liu­ci­jos bū­tų nu­bal­suo­ta, aš pra­šy­čiau, kad NSGK bū­tų pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, nes tai iš­ba­lan­suo­tų vi­są vals­ty­bę. Jūs mąs­ty­ki­te, ką da­ro­te. Mes ga­li­me po­li­ti­kuo­ti, bet tru­pu­tį mąs­tom gal­va!

Da­bar apie so­cia­li­nį… (Bal­sai sa­lė­je) Ne­pri­va­lo­ma. Tai mes la­bai rim­tai žiū­ri­me į jū­sų re­zo­liu­ci­jas. Yra ra­gi­na­ma stab­dy­ti. Jei­gu ne­stab­dys Vy­riau­sy­bė, jūs ra­gin­si­te ei­ti į gat­ves. Aš ir sa­kau, ar mąs­to­me gal­va siū­ly­da­mi to­kias re­zo­liu­ci­jas, kai Lie­tu­vo­je yra vie­na di­džiau­sių so­cia­li­nių at­skir­čių ir vie­nas di­džiau­sias skur­das Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

O da­bar apie tai, kaip… (Bal­sas sa­lė­je) Leis­ki­te man pa­baig­ti, po­ne Gab­rie­liau. Aš juk ne­šū­ka­vau iš vie­tos, aš ger­biu…

Ge­rai. Da­bar apie so­cia­li­nį dia­lo­gą. 2007 me­tų pa­bai­ga, 2008 me­tų pra­džia. Po­nas A. Ku­bi­lius rė­žia taip tiek ka­riuo­me­nei, tiek tei­sė­sau­gai, kiek ne­rė­žia nė vie­na Bal­ti­jos ša­lis. Aš at­ėjau kaip pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kas po to, kai su­ren­gė­me ba­sų pa­rei­gū­nų ak­ci­ją, nes nie­kas ne­gir­dė­jo. Da­bar prem­je­ras, mi­nist­rė at­ei­na šeš­ta­die­nį su tor­tu, kal­ba­si su žmo­nė­mis, sė­di nak­tį žmo­nės. Tais lai­kais bu­vo to­kia aro­gan­ci­ja iš val­džios, kad pas mi­nist­rą pa­kliū­ti… Kai at­va­žia­vo tūks­tan­tis pa­rei­gū­nų į mi­tin­gą, mi­nist­ras taip ir ne­iš­ėjo. Jū­sų Vy­riau­sy­bės mi­nist­ras. Po­nas A.Ku­bi­lius iš­ėjo ta­da, kai mes nu­si­avė­me ba­tus. Aš po­no A. Ku­bi­liaus pra­šiau pats kaip va­do­vas. Sa­kau: po­ne Ku­bi­liau, mes su­pran­ta­me – kri­zė, mes su­pran­ta­me, bet duo­ki­te švie­są tu­ne­lio ga­le, pri­im­ki­te įsta­ty­mus, ku­rie leis re­for­muo­ti vie­šą­jį sek­to­rių – Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mą, sta­tu­tą. Ką nors duo­ki­te žmo­nėms, kad nei­tų į gat­vę. Nu­si­pjau­ti bu­vo po­nui A. Ku­bi­liui.
Da­bar pa­sa­ky­siu, kaip at­ro­dė… Aš tuo me­tu ne­ži­no­jau, kas vy­ko ga­lin­gie­siems, po­nas A. Moc­kus su sa­vo „MG Bal­tic“… 2008–2012 me­tų lai­ko­tar­pis tai bu­vo „MG Bal­tic“ kles­tė­ji­mo lai­ko­tar­pis, tuo pat me­tu, kai A. Ku­bi­lius ver­žė vi­siems kak­lus, dir­žus, bu­vo ati­duo­da­mos iš­ti­sos vals­ty­bės įmo­nės tam, kad ga­lė­tų šei­mi­nin­kau­ti oli­gar­chai ir kon­cer­nai. Taip. Mes tą at­sklei­dė­me par­la­men­ti­nio ty­ri­mo me­tu. Jūs čia kal­ba­te apie pro­ru­siš­ku­mą, po­ne Ku­bi­liau. J. Ta­mu­lis, ku­ris at­sto­vau­ja „Ro­sa­to­mui“ ir to ne­sle­pia, pas jus ko­ja du­ris ati­da­ri­nė­jo. Apie ką jūs šne­ka­te? ( Šūks­niai, plo­ji­mai) Apie ką jūs šne­ka­te? (Plo­ji­mai) Aš tie­siog no­rė­jau pa­sa­ky­ti, kaip at­ro­dė kri­zė, ir aš gal­vo­ju, kad ši­ta kri­zė… Aš ne­su fi­nan­si­nin­kas, bet ši­tą kri­zę su­kė­lė ko­rum­puo­ti po­li­ti­kai ir oli­gar­chai. Dėl to žmo­nės iki šiol ne­ga­li at­si­gau­ti nuo jos. Jums pa­si­se­kė tik dėl to, kad mes tu­ri­me be­stu­bu­rę pro­ku­ra­tū­rą, ku­ri ne­si­i­ma tir­ti nu­si­kal­ti­mų, ne­si­i­ma ir da­bar. Jums dėl to se­ka­si. Nor­ma­lio­je ša­ly­je, pa­vyz­džiui, Ru­mu­ni­jo­je bu­vo to­kių pa­vyz­džių, tūks­tan­čiai žmo­nių iš­ėjo į gat­ves dėl ko­rum­puo­tos val­džios. Lie­tu­vo­je iš­ei­na vel­niai ži­no dėl ko. Dėl to, kad pa­po­li­ti­kuo­tų, kad jus vėl iš nau­jo grą­žin­ti į val­džią. Ap­sau­gok, Vieš­pa­tie, nuo to­kios val­džios Lie­tu­vą.

Aš su­tin­ku, kad vals­tie­čiai gal­būt da­ro klai­dų iš ne­pa­ty­ri­mo, bet kaip jie el­gė­si… Aš ne­sa­kau, kad vi­si kon­ser­va­to­riai, bet da­lis jū­sų žmo­nių yra ci­ni­kai, yra to­kie ci­ni­kai, kad aš ne­lin­kė­čiau net iš to­li pa­jaus­ti da­bar­ti­niams mo­ky­to­jams. Tai, ką šian­dien sre­bia­me, ką šian­dien mo­ky­to­jai da­ro, tai yra, po­ne Ku­bi­liau, jū­sų va­dy­bos pa­sek­mės. Ir apie tai dar ra­šys va­do­vė­liai. (Plo­ji­mai).



V. Bako kalba ir A. Kubiliaus atsakas: