Veidu į Rytus

Sovietmečiu Imanto Kalninio muzika buvo dvasinio pasipriešinimo atitikmuo, švęsti Imanto vardo dienos į Piebalgą pas jį važiuodavo kaip pas dievą. Todėl pastaruoju metu jo vieši pasisakymai prieš „supuvusią Vakarų demokratiją“ ir Latvijos buvimą ES bei Lukašenkos ir Putino politikos aukštinimas jo gerbėjus glumina. „Latvija buvo brutaliai apkvailinta ir apšvarinta. Ir mūsų ligšiolinių lyderių protingumas pasiekė tik tai, kad pamatytų tai, kas jiems naudinga, ir pasistengtų ką nors iš to gauti sau. Toji vertybių sistema, kurią propaguoja Vakarų civilizacija, yra visiškai bankrutavusi, bet mes ten brukamės bet kokia kaina ir patarėjais imame tuos, kurie sąmonės degeneraciją vadina progresu, o tūkstantmetės žmonijos orientacijos suardymą – „vakarietiškomis vertybėmis“. Tai citata iš sausį publikuoto Kalninio atviro laiško (skaitykite čia http://www.ekspertai.eu/imantas-kalninisis-tiesu-ir-latvija-per-siuos-dvidesimt-metu-tapo-kolonizuota/).

Kompozitorių kalbinome Rygos kino studijoje, suradę kelias kėdes ir stalus vidiniame kieme prie mūro sienos, ir jausmas buvo toks, kad mes kalbiname ne latvių muzikos genijų, bet kažkokį į priešingą pusę perbėgusį slaptųjų tarnybų rezidentą specialiai pasirinktoje vietoje, kurioje niekas nesumanytų jo ieškoti. Ir čia Kalninis mums atskleidė, kad prieš Vakarų kultūrą jis neturi nieko prieš.

Prieš dvejus metus mūsų leidiniui esate sakęs: negalima atmesti, kad Jūs kada nors vėl grįšite į politiką, jei bus rimta padėtis. Ar tai dar tebegalioja?

Žinoma. Bet praėjo kiek laiko, ir aš į daugelį dalykų žiūriu truputį platesniame kontekste. Jei kalbėsime apie mano asmeninį dalyvavimą, partijų konkuravimo kontekste nedalyvausiu. Mano dalyvavimas galėtų būti toks, kad aš surasiu būdą išreikšti savo požiūrį apie reikalus daugiausia per spaudą. Būsiu aktyvus ir suinteresuotas politikos stebėtojas, bet ne dalyvis. Žinoma, lieka galioti „niekada nesakyk „niekada“, bet šiuo metu mano pozicija yra tokia.

Jūsų atviras laiškas buvo labai kategoriškas. Latvijos vystymąsi ES sudėtyje palyginote su grimzdimu į pelkę, su patekimu į gardą federacinės Europos pakraštyje.

Aišku. Jei apskritai kalbame, tai verta daryti kategoriškai. Jei kalbi nei šiaip, nei taip, tavęs niekas neišgirs.

Šiame laiške ir kituose pasisakymuose nuskamba Jūsų nusivylimas Vakarų kultūra.

Ne, aš kalbėjau apie Vakarų politiką. Kuris gi nėra ja nusivylęs? Ar jums kas nors nepatinka Rusijos kultūroje, literatūroje, muzikoje? Bet jei jūsų klaustų, ar jums patinka Rusijos politika, tikriausiai atsakymas nebūtų teigiamas.

Savo laiške Jūs giriate Baltarusijos prezidento Lukašenkos ir Rusijos prezidento Putino pastangas stiprinti savo tautų nepriklausomybę.

Jie tai daro, todėl juos giriu, ir savo žodžių neatsižadu.

Bet jie sugrąžino sovietinius simbolius: Putinas – sovietų himną, Lukašenka – vėliavą.

Vėliava ir himnu nė vienas nebuvo nužudytas. Bet tai jau politikos, o ne kultūros tema. Niekada neneigiau Vakarų kultūros. Esu pasisakęs prieš tai, ką būtų galima pavadinti Vakarų subkultūra, tą produktą, kuris veržiasi iš Vakarų pusės. Tai žemos kokybės produkcija.

Nė vienas per jėgą neverčiamas to vartoti. Argi Jūs gaištate laiką dėl žemos kokybės kultūros?

Ne, tačiau dauguma žmonių nesugeba atsispirti šiam spaudimui. Pažiūrėkite, kaip Rygoje atrodo sienos: apdergtos, išterliotos. Tai yra „Vakarų kultūra“ – masių subkultūra, kuri skverbiasi. Anksčiau taip nebuvo.

Jūs norėtumėte sugrąžinti geležinę užtvarą?

Nežinau, ar mums ją reikia susigrąžinti ir ar mes tai galėtume, bet nė vienas negali užginčyti mano tezės, kad geležinė užtvara daugiausia apsaugojo mus nuo šios subkultūros.

Pats esate sakęs, kad latviai nemoka valdyti savo valstybės.

Mano idealas yra neutrali Latvija. Nežinau, ar šis idealas yra realus ir ar apskritai įmanoma įgyvendinti idealus, bet matau, kad vystytis taip, kaip to norėčiau, Latvija galėtų tik kaip politiškai neutrali valstybė. Gerai, ES dar nėra federacinė struktūra. Bet jau šiandieną mes atidavėme ES institucijoms labai daug tų klausimų, kuriuos turėtume spręsti patys. Pakalbėkime apie patį aktualiausią: apie mūsų valiutos pakeitimą bendra valiuta. Mano supratimu, suvereni valstybė be savo valiutos yra hibridas, tai nėra rimta.

Suomiai ir portugalai taip pat turi eurą. Ar jie ką suverenaus yra praradę?

Pavyzdžių yra įvairių. Man labai įdomu, kodėl Danija, Didžioji Britanija ir Švedija neprisijungė prie euro zonos? Bet aš kalbu apie savo idealią Latviją. Mano suvokimu, suvereni valstybė negali egzistuoti be savo valiutos. Sava valiuta pirmiausia reiškia galimybę nustatyti valiutos kursą. Tokios galimybės mes jau nebeturim. Mes jau nebegalime patys valdyti savo ekonomikos procesų. Mes esame teritorija. Tai manęs absoliučiai netenkina.

2003 metais pats balsavote už įstojimą į Europos Sąjungą.

Turėdamas šiandieninę patirtį, būčiau balsavęs „prieš". Mes neturėjome galimybės racionaliai, per gana ilgą laiką pasverti visų „už" ir „prieš". Balsavimai ir referendumai vyksta nerimtai, kad ir referendumas dėl Seimo paleidimo. Šį nerimtumą priskiriu visam laikotarpiui, nuo tada, kai Latvija formaliai atgavo nepriklausomybę išstojusi iš Sovietų Sąjungos. Esame išėję iš tos sistemos, kuri mus engė, ypač dėl nacionalinių dalykų. Tačiau pulti į kitą griovį, nesuspėjus apskaičiuoti visų „už" ir „prieš"...

1990 metų gegužės 4 dieną kaip Aukščiausiosios Tarybos deputatas balsavote už Latvijos nepriklausomybę, vėliau buvote Seimo narys. Tai kas gi yra kaltas, kad mums nepavyko?

Visuomenė, tauta, žmonės – kas gi dar? Kita vertus, aš nesakyčiau, kad jie yra kalti. Tuos veiksmus, kurie buvo daromi dėl Latvijos, kaip nepriklausomos valstybės, gyvavimo, šiuo metu pagal dabartinę patirtį vertinu kaip neapgalvotus, nepakankamai pamatuotus, bet negaliu ir nenoriu apkaltinti Latvijos piliečių, sakyti, kad jie dėl to kalti. Nes matydamas, kokios jėgos formuoja pasaulio politiką, kas yra tie veiksniai, kurie gali paveikti ne tik atskirų valstybių likimus, bet ir didžiąją globalios politikos dalį, aš matau, kad Latvija tikrai nieko kito negalėjo – su tomis žiniomis, visiškai be jokios patirties. Latvija ėjo, kaip galėjo, bet ne kaip norėjo. Yra ir objektyvių, ir subjektyvių priežasčių.

Esate kritiškai pasisakęs apie daugiapartinę demokratiją. Ar matote kitą alternatyvą?

Aš kritiškai kalbu pagal savos patirtį. Mano patirtis mane verčia laikytis labai kritiškos pozicijos dėl Latvijos daugiapartinės sistemos, nes, pats būdamas Latvijos politiniuose procesuose nuo Atgimimo pradžios, esu supratęs, kad Latvijos politinės partijos pirmiausia yra labai nedidelės žmonių grupės, antra – 90 procentų Latvijos politinių partijų energijos išnaudojama kariavimui su konkurentų veikla, o ne valstybei ir visuomenei esminiams klausimams iškelti, diskusijai palaikyti ir problemoms spręsti. Nematau tokios sistemos prasmės šiuo laikotarpiu, kuris vis dar yra pereinamasis laikotarpis nuo buvusio statuso prie kokio kito, matyt, prie federacinės Europos statuso. Nematau, kad ši sistema geba duoti visuomenei būtiną rezultatą, matau tiktai pralaimėjimus.

Ar Jūsų matymas nėra pernelyg niūrus? Neseniai dalyvavome Dainų šventėje, išgyvenome didžiulį tautos dvasios pakylėjimą.

Tai kita tema. Dainų šventę sąlyginai galėtume vadinti tautos dvasine dimensija. Bet mes kalbame apie politiką, kuri su dvasingumu neturi nieko bendra, nieko. Ar matau alternatyvą? Žinoma, daugiapartinėms sistemoms yra įvairių alternatyvų. Sakykime, Kinijoje iki šiol gyvuoja vienpartinė sistema. Yra vadinamosios senosios demokratijos – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, dar kitos – kur demokratija gyvuoja kelis šimtmečius. Jos priėjo iki politinės tvarkos, kurioje iš esmės nėra daugiapartinės sistemos.

Dvipartinė sistema labiau būdinga federacinėms valstybėms.

Nesu analizavęs šių klausimų, bet dvipartinėje sistemoje yra didesnė organizuotumo ir tvarkos galimybė. Konkurencija „šiandien valdžioje esu aš, rytoj būsi tu“ nusako ir kitokius santykius. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vienos partijos politikų santykiai su kitos partijos politikais yra daugiau mažiau kolegialūs. Tai labai skiriasi nuo Latvijos politikų santykių. Čia skirtingų partijų politikų santykiai yra priešiški.

Regis, esate nusivylęs demokratija.

Manau, kad bet kuri autokratija visuomenei yra tinkamesnė už demokratiją. Bet kuri autokratija visuomenei ir žmonėms atneša daugiau naudos. Tai matome iš istorijos – valstybės ir visuomenės suklesti esant autoritariniams režimams, bet ne demokratijai. Bet kokiu atveju manau, kad šiandieną pasaulyje demokratinės sistemos neegzistuoja, jos tik formaliai demokratinės, bet iš tiesų ten veikia kitas variklis ir kita ideologija.

Tai kas gi yra tas tikrasis variklis?

Tikėtina, finansinis kapitalas.

Bet Jūs pats kadaise vos nesusituokėte su Vakarais.

Tai buvo romanas, kuris neturėjo nieko bendra su politika! Ačiū Dievui, kad niekur neišvykau! Geležinė užtvara mane apsaugojo nuo šios kvailystės. Žinoma, buvau vienas tų, kuriam sovietinis režimas buvo visiškai nepriimtinas. Tai buvo nežmoniškas režimas, ypač nacionalinėje politikoje. Tai buvo viena priežasčių, kodėl šis režimas negalėjo išsilaikyti. Ši sistema užaugino sau pačiai priešus. Ir dabar mums nevalia savo visuomenėje auginti priešų (tai klausimas dėl latvių ir rusų). Bet į geležinę užtvarą šiandieną galiu pasižiūrėti kitu žvilgsniu. Matau, kad dauguma žmonių, kurie anksčiau buvo lojalūs sovietų sistemai, dabar yra lygiai taip pat lojalūs naujiesiems geopolitiniams šeimininkams. Tai man nepriimtina.

Kalbėdamas apie meną, esate sakęs, kad praėjusio šimtmečio septintajame – devintajame dešimtmečiais, taigi esant geležinei užtvarai, latvių menas ir kultūra išgyveno didžiulį suklestėjimą.

Jūs norite tai paneigti?

Ne, bet kas gi trukdo tęsti tą klestėjimą, kai nėra jokių suvaržymų, cenzūros?

Tai būtų žurnalistų užduotis: pasistengti išsiaiškinti, kas šiuo metu trukdo.

Ar menas, kurį rėmė sovietų režimas, nebuvo dvaro menas? Kitados pats sukūrėte Spalio oratoriją Spalio revoliucijos 50 metų jubiliejaus garbei.

Nežinau, kieno garbei tai sukūriau, bet mano pasaulėžiūroje nėra jokių prieštaravimų. Oratorija buvo parašyta pagal to meto žmonių, poetų saviveiklininkų tekstus, o revoliucija iš tiesų buvo revoliucija. Šiandieną čia ir Rusijoje neaišku, kodėl kalbama apie perversmą. Tai nebuvo perversmas, pagal savo mastą tai buvo tikra revoliucija, daugybę kartų didesnė už Didžiąją Prancūzijos revoliuciją.

Pats nesiliovėte kūręs muzikos. Šiais metais pabaigėte 7-ąją simfoniją.

Aš turiu misiją, į šį pasaulį esu paleistas tam, kad kurčiau muziką, taigi tęsiu tai.

Jei šiandieną Latvija būtų autoritarinė valstybė, tai įkvėptų jus naujiems darbams?

Įdomu, kad Sovietų Sąjungoje, kuri buvo autoritarinė sistema, menas buvo iškeltas ant labai aukšto pjedestalo. Šiandieną ne. Šiandieną vertinami kito tipo produktai, masių kultūros produkcija.

Kas dėl to kalti? Vartotojai?

Manau, kad ir vartotojai parengiami. Sakykime, jei esu apsukrus ir veiklus prekybininkas, man reikia daryti ir tokius darbus kaip pirkėjų parengimas mano produktams. Paklausiu jūsų vieno klausimo: kodėl visą laiką kovojama dėl mokslo finansavimo? Kodėl Latvijos valstybė kankinasi ir negali skirti pakankamai lėšų mokslui? Kita sfera, kur ji lygiai taip pat kankinasi, yra švietimas. Kodėl gi? Todėl, kad mano pirkėjui nereikia žmogaus, kuris gali nusakyti drabužio vertę. Todėl aš neduosiu pinigų švietimui. Mokslo man reikia tik tiek, kad aš galėčiau kaip įmanoma pigiau ir daugiau prigaminti savo prekių. Kitokio mokslo man reikia, todėl finansuosiu tik tai, kas pagerins mano gamybos mašiną. Taip tai vyksta.

Tai žmonės Latvijos vyriausybėje, kurie neskiria pinigų mokslui ir švietimui, yra valstybės išdavikai?

Kokie išdavikai? Išdavikas yra žmogus, kuris davė priesaiką ir ją sulaužė arba pasižadėjo ir neišpildė pažado. Kokie išdavikai? Šie žmonės dirba kuo sąžiningiausiai!

Tai kieno labui jie dirba?

To reiktų jų pačių paklausti.

Jūs pats į Saeimą buvote išrinktas keturis kartus.

Taip, Saeimą aš pažįstu, todėl ir sakau, kad ši politinė sistema Latvijai netinka.

Jei Jūs turėtumėte tik dvi galimybes – pasirinkti Latviją, kuri įeina į federacinės Europos sudėtį, arba Latviją, įeinančią į federacinės Rusijos sudėtį, kurią pasirinktumėte?

Jau sakiau, kad mano idealas yra Latvija kaip neutrali valstybė. Klausimas nėra korektiškas, tai fantazijos tipo klausimas. Jeigu manęs paklaustų, sakykim, „jei reikėtų pasirinkti tarp pasaulėjautos, kuriai šiandieną atstovauja civilizacija, esanti rytuose nuo Latvijos, ir pasaulėjautos, esančios vakaruose nuo Latvijos“, aš, be abejonių, pasirinkčiau tai, kas yra rytuose nuo Latvijos.

Iš latvių kalbos vertė Erika Drungytė

www.sestdiena.lv