Gyvūnai dažnai elgiasi panašiai kaip žmonės. Ir šuo taip pat kai kada kai kuo į mus būna panašus. Kelis kartus sudraustas jis, atrodo, net supranta, kaip nedera elgtis, bijo bausmės ar kitokios šeimininko nepasitenkinimo išraiškos. Mano paukštinis, pamatęs kieme vaikštančią vištelę užsimerkia. Jeigu jis guli ant tako, o palei snukį krypuoja tokia pasipūtusi ir kvaila, jis ne tik užsimerkia, jis letena prisidengia akis – tokia didelė pagunda suleisti iltis į spurdančio paukščio kaklą. Užsimerkus vištos nėra. Beje, taip elgiasi ir nesubrendę žmonės, vaikai: užsimerkus nėra to, kas baisu, kas negalima, ko nenorima matyti. Kai užsimerkia ne šuo, o valstybės tarnautojas, vadovas, politikas - nebejuokinga. Socialinės bausmės baimė yra tokia pat instinktyvi kaip gyvūno, tačiau sugebėjimas „užsimerkti“, apeiti, ignoruoti asmenines, visuomenines, valstybines problemas yra išmoktas. Jis „atidirbtas“.
Kažkuri Rūta (dabar kiekvienas TV kanalas, atrodo, turi po Rūtą) G. Kirkilui vienoje laidoje yra pasakiusi: „Jūs vagis“! Ką atsakė ekspremjeras? Nieko paneigiančio. Jis ir negalėjo nieko atsakyti, nes kitu atveju, būtų tekę gilintis į detales. Kodėl vagis? – sunkus tas klausimas. Įdomiausia, kad niekaip neatsiliepė ir laidoje dalyvavusi publika: atsieit, nieko čia nuostabaus, visi tai žino.
Paklaidžiojęs interneto platybės, galėtum rasti daugybę įvairiausių kaltinimų, baisių klausimų mūsų veikėjams. Štai dar keletas ausį rėžiančių pastarųjų mėnesių spaudos pavadinimų pavyzdžių:
„Komisaras V.Račkauskas yra pogrindinis milijonierius“. Tema: „V.Račkauskas jau seniai buvo žinomas kaip vienas neskaidriausių policijos vadovų, gyvenantis trijų milijonų vertės viloje Vilniuje, kuri labiau primena tvirtovę, o ne gyvenamąjį namą“.
„Pasitvirtino blogiausios prognozės - S. Šedbaras niekšas“. Jis „visus metus melavo ir kvailino visą visuomenę patvirtindamas, kad jis yra stropus, paprastai liaudyje vadinamos - valstybinės mafijos narys“. „Šis įstatyminės valdžios parazitas uoliai saugo nusistovėjusios korumpuotos sistemos pagrindus, kuri leidžia panašiems parazitams vegetuoti“.
Priminsiu, kad „niekšas“ yra Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
„Prezidentės deklaruojamas kursas į Lietuvos energetinę nepriklausomybę yra blefas“. Kreipimosi autoriai rašo: „Gerb. Prezidente, Jūsų deklaruojamas kursas į Lietuvos energetinę nepriklausomybę yra blefas“. ... „numatoma pradėti statyti nauja atominė elektrinė ne tik neužtikrins Lietuvos energetinio saugumo, bet atvirkščiai padidins priklausomybę nuo Rusijos ir Baltarusijos, nes yra neekologiška, neekonomiška, labai pavojinga ir morališkai pasenusi“.
„Generalinė prokuratūra - Drąsiaus Kedžio nužudymo bendrininkė“. Tema: yra mačiusiųjų, kaip D.Kedys buvo suimtas/pagrobtas žudynių dieną; nuotraukos rodo, kad jis buvo smarkiai sumuštas, jam sulaužyta koja, nosis, galimas daiktas buvo kankinamas. Daroma išvada - nenuneigiamas faktas, kad nešvariuose pedofilijos ir žudymų bylos vingiuose vienaip ar kitaip dalyvavo Lietuvos teisėsaugos pareigūnai, „...kurpdami savo versiją apie nesmurtinę D.Kedžio mirtį, prokurorai painiojasi savo aiškinimuose, ir prieštarauja patys sau“.
Palaukite, gal čia kalbama ne apie Lietuvą, o apie kokią mafijos nusikaltėlių valdomą valstybę Lotynų Amerikos ar Afrikos džiunglėse (autorius neketina jokios šalies įžeisti)? Toje valstybėje policijos komisarai kraunasi turtus, prokurorai gina ir juos, ir žmogžudžius, parlamente korumpuoti niekšai tvarkosi kaip namie, o aukščiausia šalies vadovybė pro pirštus žiūri į valstybės saugumą išorės ir vidaus grėsmių akivaizdoje.
Žinoma, Lietuva nėra tik tai, kas sudėta šiuose pavadinimuose. Bet... niekas nieko niekada po to, kai tokie klausimai buvo iškelti į viešumą, niekur viešoje erdvėje oficialių valstybės tarnautojų lūpomis nėra pasisakęs ir kaltinimų paneigęs. Vadinasi, tai tiesa?
O tai, kad A. Kubiliaus ir jo ministrų darbą teigiamai vertina (lapkričio mėnesio tyrimai) tik 0,7 proc. žmonių, t.y. kad praktiškai šios vyriausybės nemyli, negerbia niekas, o nekenčia dauguma jos valdinių irgi tiesa?
Taip, viskas tiesa. Ir tai vienintelis logiškas atsakymas. Pasirodo, kai kam vienintelė viltis, vienintelis išsigelbėjimas, būdas išvengti atsakomybės – negirdėti klausimo „kodėl“. Viskas „praeis“, „pasimirš“, o įkalčiai pražus ugnyje, vandenyje ar laike.
Tęsiant alegoriją, mūsų šuva tebeguli ant tako letena prisidengęs akis. Tik vištelės nebėra su visais kauleliais.
Daugelio susirūpinusių tiesa, teisingumu, valstybės ateitimi santykį su šiandiena galima pavaizduoti airių rašytojo Čarlzo Metjurino (Maturin, XIX a.) palyginimu:
Taranai savo kelyje sutinka vilnos prikimštus maišus; žaibai atsitrenkia į ledą ir šnypšdami užgesta. Juo daugiau mes eikvojame jėgų, tuo ryžtingiau mus nuginkluoja mūsų priešininkų silpnumas, ir pačiu didžiausiu mūsų priešu tampa ne kas kita, o mūsų pačių jėga, nes ji beprasmiškai bando įveikti neįveikiamą tvirtovę, kurios vardas tuštuma! Koks gi beviltiškas dalykas – siekti įveikti priešą, kuris nekalba mūsų kalba ir nevaldo mūsų ginklų!
Taranas atsitrenkia į tylą, į dirbtinai organizuotą tuštumą, nes tyla kai kam naudinga. Vagis, prisitaikėlis, išdavikas, okupantas nekalba mūsų kalba. Tauta, Tėvynė, Patriotizmas, Valstybė – ne jų žodžiai, ir jų santykis su tais pamatinę reikšmę turinčiais žodžiai labai savotiškas.
Atlikime ne visai rimtą bandymėlį - pabandykite į „Google“ paieškos sistemą įsivesti žodžius „Kubilius“ ir „tauta“. Gausite šviežiausią straipsnių pavadinimų pasirinkimą (štai tik keli, bet labai simptomiški pavyzdžiai): 1)„Kubilius dėl visko kaltas“, arba kodėl esame niurzgų tauta“; „Nušvilptas“ A. Kubilius. Pilietiškumo proveržis arba tautos gėda“; 2)„Kubiliui nusišvilpti ant tautos“; „Premjeras A. Kubilius – talentingas tautos mulkintojas“.
Pirmu atveju dėl nemeilės Kubiliui daugiau, atrodo, kalta niurzgli tauta ir gėdingas jos pilietiškumo proveržis, antru – matyt, galima įžvelgti tautos santykį su savo vedliu. Pirmu atveju rašo stambus interneto portalas, antru – smulkūs internetiniai leidiniai. Tai irgi simptomiška.
Tematiką apie nepasotinamo godulio, egoizmo, kvailumo ir melo prievartaujamą mūsų tėvynę sparčiai perima gausėjantys tie smulkieji, dažnai sunkiai galą su galu suduriantys ar tik entuziazmu ir pasišventimu gyvi spaudos leidiniai ir interneto portalai: „XXI amžius“, „Voruta“, demokratija.eu, ekspertai.eu, alkas.lt, slaptai.lt, patriotas.lt, taf.lt ir kiti, internetiniai dienoraščiai.
Be abejo „mažiukus“ ir skriausti patogiau – nors ir pasirinktinai, ir visiškai iškreipiant esmę. Prieš kurį laiką 4000 litų bauda buvo nuteistas laikraščio redaktorius A.Drižius. Jis, kaip savo sprendimą grindė žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė, nubaustas už tai, kad „šio laikraščio numeryje paskelbta publikacija „Neištirta nė viena užsakyta arba politinė žmogžudystė Lietuvoje" („Laisvas laikraštis" 2011 m. liepos 16-22), iliustruota mirusio žmogaus nuotraukomis“. Straipsnio pavadinimas, matyt, vertas tokių pinigų, o nuotrauka, kurioje aiškiai matomos veido mėlynės ir sužeidimai – įkaltis, rodantis, kad žmogus buvo mušamas dar gyvas. Ir dėl jos prokuratūra dabar negali apsimesti nežinanti ir nematanti. O gal neetiškas nuotraukos publikavimas gali paversti ją niekiniu įkalčiu?
Žurnalistei Laimai Lavastei nenorėjęs savo tapatybės atskleisti asmuo papasakojo, kaip Lietuvoje papirkinėjami teisėjai, kaip prokurorai, teisėjai ir advokatai derina bylų nuosprendžius... Šie kaltinimai pasirodė, didelį tiražą turinčiame leidinyje “Lietuvos rytas” (reikia pripažinti, kad korektūros klaidų jame gerokai mažiau nei „Laisvame laikraštyje“). Tačiau niekam – nei teisingumo ministrui, nei teismų valdžiai ir savivaldai, nei premjerui, nei prezidentei – nerūpi tokia bjaurastis, sprogdinanti demokratiška save vadinančios valstybės pamatus. Prokuratūrai labiausiai rūpi, kad žurnalistė atskleistų informacijos šaltinį. Jeigu ji to nepadarytų, „nebeliktų“ ir problemos...
Tokiu būdu straipsnio turinys, jo esmė paverčiami ne itin didelio dėmesio vertais niekais. Pastarasis pavyzdys nėra tipiškas. Paskiri straipsniai nacionaline vadinamoje spaudoje, labiausiai skaitomuose interneto tinklalapiuose, viena kita laida TV ar radijuje, kur keliami tautai ir valstybei gyvybiškai svarbūs klausimai galima sakyti tėra atsitiktinumas. Metjurinas tuštuma pavadintų mūsų „elito“, mūsų „valdančiųjų“, santykį su visa tikrovės realybe ir didžiosios visuomenės dalies lūkesčiais. Ta tuštuma yra nuolatinis bandymas nutylėti. Tačiau apsimesti, kad niekas nevyksta jau nebeįmanoma.
Ne taranais ta tvirtovė bus įveikta. Veikiausiai ją įveiks maži ir smulkūs, tarytum įnirtusių bičių spiečius ar kovinių strėlių debesis. Štai kodėl prognozuojama, jog socialiniai tinklai ir toliau vis labiau plėsis ir stiprins savo padėtį. Tai ir bus tie upeliai, tas debesis, kuris įveiks melo, mulkinimo ir kvailybės tvirtovę. Spėju, kad juo labiau taip turi būti Lietuvoje. Prisiminkim, kad vienam tokiam Suomijos piliečiui T. Parmai turime labiausiai dėkoti už tai, kad kai laidinis telefono ryšys pabrango beveik iki mobiliojo ryšio lygio, tapome viena labiausiai tokiu ryšiu telefonizuotų šalių.
Taigi, pastaraisiais metais Lietuvos vyriausybės (-ių) pastangos kuo sunkiau prispausti mokesčiais spaudą, atsainus požiūris į nacionalinio transliuotojo poreikius ir informacijos kokybę, žurnalistų kultūrinio ir etinio lygmens nuopuolis bei savikontrolės atsisakymas leidžia tikėtis kad socialinių tinklų plėtra atitiks visuomenės poreikius. Tai jais sklinda ir sklis permainų šviesa (prašom atleisti už šiems laikams įtartiną patosą) . Galima manyti, kad mūsų himno autorius Vincas Kudirka buvo labai toliaregiškas, sakydamas: „Ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi.“ Šviesa ir tiesa – tokios neatskiriamos sąvokos...
Beje, tikriausiai jums žinoma, kad vampyrai bijo saulės šviesos. Tai jums paaiškintų pirmas sutiktas pradinukas. Taip ir yra. Žinoma, gali pasitaikyti ir vienas kitas drąsesnis padaras. Et, tada tokiam dar rūkstantį laužo kuolą krutinėn ir... einam toliau.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu