Visų šalių konservatoriai, vienykitės!

Šis Eduardo Vaitkaus rinkiminio leidinio „Lietuvos konservatoriai“ šūkis kreipia mūsų mintis į didžiųjų Vakarų ideologijų kovą, kurios arena yra ir mūsų gyvenamas laikmetis, ir mūsų šalis Lietuva.

Šis šūkis sukurtas pagal analogiją su garsiuoju marksistų (komunistų) šūkiu „Visų šalių proletarai, vienykitės!“. Konservatizmas ir marksizmas yra ideologijos, atsiradusios kaip opozicija trečiai didžiajai Vakarų ideologijai – liberalizmui.

Liberalizmas ir marksizmas yra revoliucinės ideologijos. Konservatizmas yra kontrrevoliucinė ideologija, atsiradusi kaip reakcija į liberalų ir masonų įvykdytos Didžiosios Prancūzijos revoliucijos prievartą prieš tradicinius visuomenės pamatus.

Konservatizmui taip pat nepriimtina ir liberalizmo alternatyva – revoliucinė marksizmo ideologija, kurios praktinis įgyvendinimas XX amžiuje irgi buvo vykdomas pasitelkiant prievartą prieš tradicinius visuomenės pamatus.

Kaip atrodo Lietuvos istorija po 1990 metų šios ideologinės kovos kontekste?

Lietuva paskelbė atkurianti savo nepriklausomybę žlungant vadinamajai „dvipolei“ pasaulio tvarkai, kurioje konkuravo du savo prigimtimi revoliuciniai Vakarų projektai – liberalus (akcentuojantis pirmiausia „laisvę“) ir marksistinis (akcentuojantis pirmiausia „lygybę“). Tačiau būtent ši revoliucinių Vakarų ideologijų konkurencija švelnino ardomąjį (tradicinių visuomenės pamatų atžvilgiu) jų poveikį.

Marksistinis projektas buvo priverstas suteikti daugiau laisvės jo valdžioje esantiems žmonėms. O liberalizmo valdžioje buvusi pasaulio dalis galėjo džiaugtis didesne lygybe (socialiniu teisingumu).

Didžioji dalis į Sąjūdžio mitingus ateidavusių žmonių ateitį įsivaizdavo kaip didesnę laisvę ir bent jau tokį patį (o gal ir didesnį) socialinį teisingumą. Jeigu kas nors „Baltijos kelyje“ stovėjusiems lietuviams būtų pradėjęs pranašauti, kad po 30 nepriklausomybės metų Lietuva susitrauks iki 2,8 milijono gyventojų, toks pranašas, ko gero, būtų apšauktas KGB provokatoriumi ir Lietuvos priešu.

Žlugus dvipolei pasaulio tvarkai ir įsigalėjus JAV pasaulinei hegemonijai (viešpatavimui), revoliucinė liberalizmo ideologija Žemės planetoje įgavo absoliučią valdžią. Ideologinio konkurento nebuvimas leido liberalizmui naikinti socialinį teisingumą ir pasireikšti patiems destruktyviausiems „laisvės“ pavidalams. Dabartinė valdančioji koalicija Lietuvoje su jos revoliucinėmis ambicijomis (pradedant teroru prieš visuomenę COVID-19 pandemijos metu ir baigiant šeimos pamatus griaunančiais veiksmais) yra pabaiga ilgo kelio, kuriuo buvo pradėta eiti (patiems to net nesuvokiant) 1990 metų kovo 11 dieną. Dabartinė Lietuva yra globalios neoliberalios revoliucijos vaisius.

Šiandien esame vienpolės pasaulio tvarkos ir JAV pasaulinės hegemonijos saulėlydžio liudininkai. Didžioji dalis pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kurios neprisijungė prie Vakarų sankcijų Rusijai. Tuo tarpu Lietuvos režimas yra vienas tų, kurie labiausiai laikosi įsikabinę į nuo istorijos scenos nueinančią ir JAV hegemonija grindžiamą pasaulio tvarką ir vardan tos tvarkos išsaugojimo veikia prieš Lietuvos nacionalinius interesus. Juk kas, jei ne veikimas prieš Lietuvos nacionalinius interesus, yra Lietuvos režimo vykdomas santykių su kaimynėmis Rusija ir Baltarusija bei didžiausia pasaulio valstybe Kinija griovimas?

„Visų šalių konservatoriai, vienykitės!“, - šiame šūkyje glūdi gili filosofinė prasmė, kuri yra mirtinai pavojinga Lietuvos režimui, rusofobiją iškėlusiam į politinės religijos ir pilietinės dorybės aukštumas. Nes šis šūkis verčia kelti klausimą apie pasaulio šalių vietą globalioje neoliberalioje revoliucijoje. (Taip pat ir konkrečiu karo Ukrainoje atveju.) Ir nešališkas žvilgsnis mato, kad Rusija, metusi iššūkį globaliai neoliberaliai JAV vadovaujamai revoliucijai, vis dėlto yra daugiau konservatyvi (kontrrevoliucinė) jėga.

Mes – lietuviai – tikrai neturime būti prorusiški. Ypač, kad pati Rusija yra labai sužalota neoliberalios revoliucijos. Bet dabar Rusija maištauja prieš neoliberalią revoliuciją. Maištas prieš neoliberalią revoliuciją šiandien yra nacionalinius interesus ginančios politikos pagrindas. Ar Lietuva pradės maištauti prieš neoliberalią revoliuciją, kurios metu lietuvių tauta Lietuvoje nunyko nuo 3,7 iki 2,8 milijono gyventojų?

Kova tarp liberalų ir konservatorių vyksta ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai kova, kuri vyksta visose pasaulio šalyse. Ir net Vatikanas nėra išimtis. Lietuvos liberalų neapykanta Rusijos Putinui kyla iš to paties dvasinio šaltinio, iš kurio kyla Lietuvos liberalų neapykanta Amerikos Trampui (Donald Trump) ir Vengrijos Orbanui.

Aš manau, kad šitas dvasinis šaltinis yra pirmasis revoliucionierius (maištininkas prieš Dievą), kuris krikščioniškoje tradicijoje vadinamas šėtonu arba velniu.

„Visų šalių konservatoriai, vienykitės!“, – šitas šūkis kviečia mokytis atpažinti dvasias (1 Kor 12, 10). „Didysis Šeimos Gynimo Maršas“ ir mitingas Vingio parke 2021 metų gegužės 15 dieną buvo didžiulis konservatizmo dvasios manifestas Lietuvoje. Bet iš kur į Lietuvos politiką ateina šeimos griovimo dvasia? Iš Rusijos? Iš Baltarusijos? O gal iš Kinijos?

„Visų šalių konservatoriai, vienykitės!“, – šitas šūkis yra kvietimas iš esmės permąstyti Lietuvos užsienio ir vidaus politiką. Tą politiką, kurią tris dešimtmečius vykdė Lietuvos neoliberalus režimas. Antinacionalinę politiką.

Nesutinku su tais, kurie kritikuoja Eduardo Vaitkaus rinkiminio leidinio pavadinimą dėl to, kad žodis „konservatoriai“ Lietuvoje yra sukompromituotas partijos, kuri nėra nei konservatyvi, nei krikščioniška. Pastaroji aplinkybė kaip tik įpareigoja neužsidaryti savo provincialių kompleksų konservų dėžutėje, o drąsiai reabilituoti garbingą konservatizmo vardą.