|
|
Protestuotojams atėjo laikas, kada galima svaiginančio laisvės oro įkvėpti. Dabar jiems gali būti drąsiau pasirodyti gatvėse ir aikštėse, nes net ir snaiperius pradedama išgaudyti. Niekas netiki V.Janukovyčiaus pažadais, nes jis dažnai jų nesilaikė. Kur ir kokiais tikslais jis išskrido? - greitai paaiškės. Geriausiai apie tai, manau, žino V.Putinas. Tačiau jau yra nauja besikeičianti jėga - Rada, kuri sugebėjo susitelkti po opozicijos reikalavimais ir priiminėja juo vieną po kito. Prezidento galių apribojimas, sugrąžinant 2004 m. konstitucijos nuostatas leidžia atlikti ir kitus svarbius sprendimus. Jų netgi jau visa eilė priimta. Apie reikalavimą nedelsiant išlaisvinti J.Tymošenko protestų pradžioje mažai buvo kalbama. Dabar korespondentai jau vyksta prie jos įkalinimo vietos tikėdamiesi greito proceso.
Tačiau, toks staigus procesas dar visai nereiškia, kad Maskvos politika jau beviltiškai pralaimėjo. V.Janukovyčius su aplinka dar gali kurti planus persigrupavimui ir bandyti perimti išsprūdusią iniciatyvą. Lenino paminklų gynėjų komunistų taip pat Rytų Ukrainoje dar gausu. Jei Kremliaus "gudručiai" pamatys, kad Ukraina slysta iš jų rankų, tai kas gali paneigti, kad jie tada panorės šią valstybę suskaldyti į Rytų ir Vakarų Ukraina, perimti Krymą ir t.t. Vienžo elgtis taip, kaip darė su Gruzijos teritorija, kai buvo užgrobtas Chinvalio regionas ir Abchazija, Rusijos karinių jėgų prižiūrimos Gruzijos dalys, kurios pavadintos nepriklausomomis valstybėmis ... su rusiškais pasais... Nežiūrint provokacijų pavojaus ar net karinių bei policinių jėgų galimo susipriešinimo, moralinę pergalę opozicija jau laimėjo. Bet tai tik mūšio dalis. Nemažiau svarbu toms jėgoms išsiaiškinti savus ir svetimus provokatorius ir netgi politines grupes, kurios gali būti gausiai paremtos Šiaurės kaimyno. Išeitis viena- būtina kurti tokią miestų priežiūrą ir apsaugą, kad bet koks smurto eskalavimas taptų neįmanomas. Ir tai dar ne viskas. Net ir naujų rinkimų rezultatai kol kas yra sunkiai nuspėjami. Gali taip atsitikti, kad Rytų Ukraina balsuos vienaip, o Vakarų kitaip. Manau, kad V.Putino parankinis Ukrainai V.Janukovyčius prarado net dalies saviškių pasitikėjimą. Jam pamainą Maskva gali mikliai parinkti. Jei ji nerinks, tai vis tiek tokiu atveju kandidatas bus su V.Putinu suderintas. Lietuva net 1990metais turėjo gal net geresnes pradines pozicijas. Vyresnioji karta dar atsiminė prieškario laisvę, naujoji irgi į demokratiją žiūrėjo su didesniu pasitikėjimu. Ukraina jau "holodomoro" metais buvo gerokai palaužta, o jos kazokiškas išdidumas labiau rėmėsi tarnyste carui, o ne savo tautai. Netgi lenkų užimtos teritorijos daugiau laisvės kvėptelėjo ir to pasekmės net dabar ryškios.
Nežiūrint visko, tikiu Ukrainos visuomenės ateitimi, kuri gali tapti geru pavyzdžiu ir rusų tautai. Gal būtent to Šiaurės politikos ir su ja persipynusios ekonomikos oligarchai labiausiai bijosi. Ukrainos turčiai jau pajuto laisvos rinkos pranašumus, tad jų dabartinis svyravimas, sprendžiant kam padėti, gali būti labai svarbus politinei šalies ateičiai. Tikiu, kad ir jie prisidės prie pozityvių savo šalies permainų. Dabartiniai vykstantys Kijeve procesai gali sugadinti Rytų imperijos apetitą ir Baltijos šalių atžvilgiu. Tokiu būdu galime Ukrainos progrese matyti ir savo saugią ateitį. Nepamirškime, kad pirmi svarbūs poslinkiai Baltijos šalyse prasidėjo, kai Maskvai iškilo problemos su Kijevu. Tada labai laiku uždainavome: "Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos..."
|
Association „Global Gaze Network“
