V. Putino priminimas: dar 1989 m. TSRS liaudies deputatai pasmerkė Molotovo-Ribentropo paktą

Viena estų žurnalistė spaudos konferencijoje kartą 2014 m. sausį paklausė Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kodėl jis neatsiprašo dėl Baltijos šalių okupacijos. Jis atsakė: „1989 m. liaudies deputatų suvažiavimas pasmerkė Molotovo paktą ir paskelbė jį juridiškai negaliojančiu, nes tai neatspindėjo tarybinių žmonių nuomonės, o buvo asmeninis Stalino ir Hitlerio reikalas. Tiksliau pasakyti neįmanoma. Ar jūs norite, kad mes kasmet tai primintume? Prie to daugiau negrįšime: pasakėme vieną kartą, ir viskas. 1918 m. Bresto taikos metu Vokietija ir Rusija susitarė dėl žemių padalinimo, Estija buvo atiduota Vokietijai. 1939 m. įvyko kitas šių šalių susitarimas, Estija grąžinta Rusijai, tiksliau, TSRS. Tai buvo sąmokslas, deja, tai realija, kaip realija yra ir kolonistai Europoje ir JAV.“

Molotovo-Ribentropo paktas – Maskvoje 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas nacistinės Vokietijos ir TSRS paktas – nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai. Paktą pasirašė šalių užsienio reikalų ministrai – Joachimas fon Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas. Pagal šios sutarties slaptuosius protokolus į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, rytų Lenkija ir dalis Rumunijos (Besarabija). Vokietijos įtakon pateko Lietuva ir vakarų Lenkija.

V. Putinas nemelavo: 1989 m. gruodžio 24 d. TSRS liaudies deputatų suvažiavimas priėmė dokumentą, kuriuo šį paktą pasmerkė. Visą jo tekstą galite rasti čia.

Brest-Litovsko taika, Bresto taika – Tarybų Rusijos taikos sutartis su Centro valstybėmis Vokietija ir Austrija-Vengrija bei jų sąjungininkėmis Turkija ir Bulgarija, pasirašyta 1918 m. kovo 3 d. Brest Litovske. Brest-Litovsko taika baigė Rusijos dalyvavimą Pirmajame pasauliniame kare ir faktiškai nutraukė jos sąjungą su Antantės valstybėmis. Pagal Brest-Litovsko taiką Rusija atsisakė Lietuvos, Latvijos, Estijos, dalies Baltarusijos, iš Suomijos ir Ukrainos turėjo išvesti kariuomenę. Šias šalis kontroliavo Vokietija, bet jų neaneksavo. Turkijai atiteko Karsas, Ardahanas, Batumis. Tarybų Rusija įsipareigojo pasirašyti taiką su Ukrainos Liaudies Respublika ir drauge nustatyti abiejų šalių bendrą sieną, demobilizuoti visą kariuomenę, taip pat ir kuriamą Raudonąją armiją.