Vytautas Rubavičius: į Sočio žiemos olimpiadą nutarta nevykti

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė nevyksianti į neilgai trukus Sočyje prasidėsiančias žiemos olimpines žaidynes. Ši žinia nesulaukė jokio politikos apžvalgininkų dėmesio. O juk vertėtų pasvarstyti, ar toks sprendimas buvo deramai pasvertas nacionalinių interesų požiūriu. Rusija šitam renginiui teikia nepaprastai didelę reikšmę – norima įspūdingai pasirodyti pasauliui. Todėl Sočio pertvarkai ir statyboms mestos didžiulės lėšos. Dalis jų, kaip jau aišku iš spaudos pranešimų, sėkmingai išplauta, tačiau pats renginys valstybės lygiu pateikiamas taip, kad turėtų tapti „Rusijos pasididžiavimo“ apraiška. Rusijos ir jos prezidento Vladimiro Putino. Olimpiadų atidarymo šventėn paprastai suvažiuoja valstybių vadovai. Neatvykimas laikomas tam tikru įžeidimu. Tačiau kartais nevykstama ir norint išreikšti nesutikimą su tam tikromis valstybės šeimininkės vykdomos politikos apraiškomis. Prieš kurį laiką išsirutuliojo ir Sočio žaidynių boikoto idėja, kurią skleidžia homoseksualiųjų orientacijų sambūriai ir juos palaikantys politikai.

Niekas neneigs, kad Rusijoje pažeidinėjamos žmogaus teisės. Klausimas, kokia tų pažeidimų apimtis? Tarptautinės žmogaus teisių stebėsenos organizacijos nėra nustačiusios, kad tie pažeidimai įgautų masinį sisteminį pobūdį. Be to, jie dažniausiai yra regioninio pobūdžio. Šiuo atveju išskiriamos kaip tik gėjų ir lesbiečių, taip pat kitokių vadinamųjų keistųjų (queer) žmonių teisės. Mat Rusija kriminalizavo homoseksualumo propagandą, ypač tarp nepilnamečių. Išsivystęs modernusis pasaulis norėtų matyti Rusiją tokią, kurioje ta propaganda būtų ne tik nedraudžiama, bet ir skatinama bei skleidžiama mokyklose. Šiuo atžvilgiu Rusija ryškiai nuo to pasaulio atsiskyrė. Negana tokio akibrokšto, Rusija ėmė aiškinti, jog ji neleisianti Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos propaguojamam „agresyviam homoseksualizmui“ naikinti josios puoselėjamų krikščioniškų vertybių, o ypač – šeimos instituto. Tad pasipylė raginimai nubausti Rusiją už tokią šventvagystę Sočio olimpinių žaidynių boikotu.

Aukščiausio lygio politikai, valstybių vadovai nėra linkę persistengti su boikotais, ypač olimpinių žaidynių. Prisiminkime kad ir Kinijoje vykusią olimpiadą – kiek būta kalbų, jog reikia vienaip ar kitaip palaikyti Tibeto žmones ir vienuolius. Valstybių vadovai vyksta į atidarymo šventę dėl daugelio priežasčių: šitaip jie palaiko olimpinę dvasią ir savo sportininkus, pripažįsta valstybės šeimininkės pastangas. Tačiau svarbus ir kitas dalykas – tai didžiulis neformalus valstybių vadovų susitikimas, kuriame išsiaiškinama daug svarbių klausimų. Čia jau daug kas priklauso nuo asmeninio ir komandinio aktyvumo, gebėjimo užmegzti neformalius ryšius, laisvai bendrauti ir rodyti savo politinį akiratį, svarbiausių pasaulinių problemų išmanymą. Tokiame susitikime galima nuveikti daugiau nei per kelerius bevaisio politikavimo, nuostatų demonstravimo metus. Suprantama, jei tam deramai pasirengiama.

Lietuva kol kas nebendrauja su Rusija aukščiausiu lygiu. Manau, niekas neabejoja, kad toks bendravimas yra būtinas. Juk visi žinome, kad Rusijos prezidentas V. Putinas valdys šalį dar gerą dešimtmetį. Ir šalį, ir didžiausias jos korporacijas. „Gazprom“ veikia tik su Rusijos prezidento palaiminimu. Yra ir daugiau mums svarbių kaimynystės klausimų, kuriuos derėtų vienaip ar kitaip aptarti pačiu aukščiausiu lygiu. Jei ir nepavyktų aptarti, tai patys susitikimai visada palydimi vienokių ar kitokių ženklų, į kuriuos nepaprastai jautriai sureaguoja žemesnio rango politikai ir verslo pasaulis. Mūsų santykiams kaip tik trūksta santykių „gerėjimo“ ženklų. Suprantama, tas gerinimas ne ką nuo mūsų priklauso, tačiau bent jau galėtume stengtis deramai išnaudoti pasitaikančias dėkingas progas. O gal tiesiog nesame pasiruošę tokio lygio pokalbiams ir neformaliam bendravimui? Jungtinių Valstijų prezidentas su Rusijos prezidentu turės dar daug galimybių susitikti ir bendrauti, o Lietuvos Respublikos prezidentė, ko gero, – jokių. Šie mano svarstymai paremti prielaida, kad Lietuvos Respublikos prezidentė buvo oficialiai pakviesta į atidarymo iškilmes. Jei nebuvo – tai jau kita kalba.