Žalieji ir aplinkosauginės organizacijos sunerimę dėl stumiamo miškų naikinimo

Žaliųjų ir aplinkosauginės organizacijos antradienio rytą šalia Seimo rengė protesto akciją. Jos sunerimusios dėl Seimo plenariniame posėdyje svarstyto Miškų įstatymo pakeitimo, papildant jį galimybe keisti miško žemės paskirtį savivaldybių pradedamiems gyvenviečių plėtros ir gamtos išteklių naudojimo projektams.

Žalieji susirūpinę dėl gražiausių ir miškingiausių šalies kampelių – Druskininkų, Trakų, Švenčionių, Varėnos, Kazlų Rūdos numatomo miškų niokojimo, pagrindžiant faktu, kad išimtinės sąlygos plėsti gyvenvietes miestuose suteikiamos savivaldybėms, kuriose miškingumas didesnis nei 50 proc. Taip pat baiminasi dėl neriboto miškų naikinimo naudingųjų išteklių naudojimo tikslais.

„Toks beatodairiškas, greitas ir nuolat stumiamas miško žemės paskirties atvejų papildymas naujomis galimybėmis akivaizdžiai veda prie neribojamos miško urbanizacijos, miškų plotų mažinimo taip padarant nepataisomą žalą gamtai ir visuomenei. Akivaizdu, kad toks išlygų išplėtimas padarys miško žemės paskirties keitimo ribojimą beprasmišką ir sudarys puikias sąlygas piktnaudžiauti“, – teigia susivienijimo Žali.lt koordinatorė Virginija Vingrienė.

Žaliųjų nuomone, tokios įstatymo pataisos galimai prieštarauja net ir Konstitucijos nuostatoms, įgalinančioms valstybę rūpintis gamtos ir jos vertybių apsauga, saikingu gamtos išteklių naudojimu, jų atkūrimu bei gausinimu. Todėl miško žemės paskirtį leidžiama keisti tik išimtiniais atvejais, susijusiais su visuomenės intereso tenkinimu.

Anot Žaliųjų judėjimo tarybos nario Andrejaus Gaidamavičiaus, leidimas kasti naudingąsias iškasenas, esančias po miškais, ne tik suteiks galimybę naikinti miškus, bet ir užterš šalies aplinką, pažeis šalies ekologinę pusiausvyrą, sukels stichines nelaimes. Pasak jo, nereikėtų pamiršti, kad po Varėnos miškais slūgso dideli geležies rūdos klodai, kuriuos leidus eksploatuoti, prasidės nestabdomas miškų ir gamtos naikinimas, o išeksploatavus paskutinius durpynus, išlikusius po totalinės melioracijos, vykusios sovietmečiu, kils potvynių grėsmė, nes neliks kam sukaupti perteklinį kritulių vandenį. Būtent dėl to šiuo metu nuo potvynių kenčia visa Centrinė Europa.

Kaip teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, pagal miškų apsaugos lygį šiandien akivaizdžiai pirmaudami ES, ką pripažįsta ekspertai, dėl tokio netoliaregiško sprendimo labai greitai prarasime ir šį trapų šalies pranašumą.

Žaliesiems labai kelia nerimą galimas valstybinių šalies miškų užvaldymo ir privatizavimo procesas, atimant galimybę visuomenei juose laisvai lankytis, sako T. Tomilinas.

Protestą šiam projektui reiškia Lietuvos žaliųjų judėjimas, Susivienijimas „Žali.lt“, Lietuvos gamtos fondas, Judėjimas „Už gamtą“, Ekologinis klubas „Žvejonė“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, viešosios įstaigos „Rūpi“, Darnios plėtros institutas ir „Žalioji Lietuva“.

„Žinių radijo“, „ELTA“, „ekspertai.eu“ inf.