Liepos 23 d. vyksta bene ryškiausias ir masiškiausias istorinis Telšių – Lietuvos kultūros sostinės 2016 renginys - „Lietuvos karybos dienos Žemaitijos sostinėje pristatymas ir Durbės mūšio paminklo atidengimas“, o Septynių kalvų miestui prisistato Lietuvos kariuomenė. Nepriklausomybės aikštėje Telšiuose pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę.
Vienas svarbiausių šventės akcentų – Durbės mūšio paminklo atidengimas greta Telšių miesto amfiteatro. Paminklas skirtas svarbiausiam Žemaitijos, XIII–XIV a. Lietuvos istorijos įvykiui – 1260 m. liepos 13 d. įvykusiam Durbės mūšiui – atminti.
„Sunku pervertinti žemaičių iškovotos pergalės Durbės mūšyje reikšmę. Tai viena garbingiausių mūsų ginklo pergalių Lietuvos istorijoje, todėl mes labai džiaugiamės ir didžiuojamės, kad telšiečiai gerbia, puoselėja istorinę atmintį ir būtent čia, gražioje vietoje miesto centre pastatytas puikus paminklas šiam istoriniam įvykiui įamžinti“, – sako krašto apsaugos viceministras Antanas Valys. Pasak viceministro, dabar šio krašto karybos tradicijas tęsia naujai įkurta Lietuvos kariuomenės motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ .
Švenčiant karybos dieną Telšiuose pirmą kartą miesto istorijoje pristatoma Lietuvos kariuomenės ginkluotės ir technikos ekspozicija (nuo 10.30 val.). Šventės svečiai turi galimybę susipažinti su Sausumos pajėgų „Žemaitijos“ brigados karinių vienetų, Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono, Karo policijos karių naudojama ginkluote ir technika. Kariai savanoriai rengia įvairius karinius žaidimus. Nepamirštamas akimirkas miesto gyventojams suteikė Lietuvos Garbės sargybos kuopa su parodomąja programa.
Šventės vinis – parodomoji Lietuvos kariuomenės operacija, kurią surengs Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai. Susirinkusius šventėje miesto gyventojus ir svečius skrydžiu pasveikins Lietuvos karinės oro pajėgos.
Masčio ežero saloje, prie fontano, įsikūrę Lietuvos oro, jūrų ir sausumos skautai ir vyksta viduramžių istorijos rekonstrukcijos klubų senovės baltų kovų brolijų pasirodymai. Pristatoma XIII a. kryžiuočių apranga ir ginkluotė bei jos panaudojimas. Veikia palapinės su interaktyviomis Baltų ir kryžiuočių šarvų ir ginklų ekspozicijomis.
Miesto širdyje, prie laikrodžio, miestelėnai kviečiami susitikti su partizanais – rekonstruktoriais, kurie yra parengę istorinių dokumentų ir nuotraukų ekspozicijas.
Renginio, kuriame prisistato Lietuvos kariuomenė, programa
- 10.30 – 17.00 Lietuvos kariuomenės ginkluotės ir technikos ekspozicija, Krašto apsaugos savanorių pajėgų stovykla „Pabūk kariu“, kariniai/sportiniai žaidimai ir atrakcionai, Garbės sargybos kuopos parodomoji programa. Turgaus aikštėje ir Respublikos gatvėje.
- 10.45 – 11.00 Eisena su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestru iš Turgaus aikštės į Nepriklausomybės aikštę.
- 11.00 – 11.30 Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimo pagerbimas Nepriklausomybės aikštėje.
- 12.00 – 13.00 Šv. Mišios Šv. Antano Paduviečio katedroje už taiką visame pasaulyje.
- 13.00 – 13.20 Memorialinės plokštės, skirtos Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejui, Šv. Antano Paduviečio Garbės vartuose atidengimas.
- 14.00 – 14.30 Paminklo, skirto Durbės mūšiui, atidengimo ceremonija prie Telšių miesto amfiteatro
- 16.30 -17.00 Parodomoji operacija.
- 19.00 – 20.00 val. LK Karinių jūrų pajėgų orkestro koncertas Telšių miesto amfiteatre.
Apie Durbės mūšį
1260 m. liepos 13 d. įvykęs Durbės mūšis yra vienas pačių didžiausių visame baltų, Lietuvos gynybiniame kare prieš Kryžiuočių ordino agresiją, pats didžiausias 13 a. kovose. Tai pasaulinės reikšmės mūšis , kuriame vienu metu buvo sutriuškintos dvi jungtinės teutonų karinės organizacijos – Livonijos ir Prūsijos kryžiuočiai ir jų talkininkai – Vakarų riteriai, Romos Kurijos tarptautiniu mastu sušaukti kovai prieš „totorius“, bet nukreipti savo ir Ordino tikslams vykdyti. Po pralaimėjimo Ordinas apleido Georgenburgo ir Dobės pilis. Plačiai sukilo jau pavergti baltai. Agresorių likimas prie Dauguvos, Nemuno ir Vyslos iš pagrindų susvyravo. Šis mūšis – tai tarsi svarbiausioji vėliava tolimesniame ilgame kare su Kryžiuočių ordinu iki pat Žalgirio pergalės 1410 metais.
Šaltinis: kam.lt
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]