Leonardo Coheno sklptūrėlė Vilniaus Senamiesčio kavinėje, a.a. skulptoriaus, Romualdo Kvinto, meno kūrinys. |
Jis mire prieš ketveris metus, lapkričio mėn. Leonardas Cohenas, ko gero, paskutinis šio laikmečio, poetas, rašęs apie gėdos jausmą, pats jį apdainavęs (sense of shame)... Nėra daugiau kitų, neradau... Beje, Leonardas Cohenas, paskui, dainuojant kitai atlikėjai, pats aiškino, kas tai per jausmas, kas tai tokio – kas rodo, kad šis jausmas yra rudimentinis... Daugybės jausmų nebeturime, ir jie nebėra vertybiniai… psichiatras anksčiau turėtų sakyti: skurdūs jausmai. Turėtų aprašyti jausmų skurdumą – kaip vieną iš šizofreninio defekto požymių. Taip VU mokė profesorė Andriuškevičienė, profesorius Dembinskas... dabar taip nebederėtų išdrįsti parašyti, nes gali apkaltinti žmonių teisių pažeidimu, dabar gerieji jausmai yra visai kitokie... Taip, kultūriniai pokyčiai milžiniški, kas buvo liga – dabar klaustukas… nebus nuostabu, jei į psichiatrinę ligoninę imsime prievarta uždarinėti sveikus asmenis, ir gydyti juos, prievarta brukti neuroleptikus, rišti prie lovų (beje niekur neberiša, o pas mus taip – Jungtinėje Karalystėje studentas iš Londono… rašė ta tema mokslo darbą, buvo susiradęs mane, kai dirbau JK, žiūrėjo į mane kaip į eksponatą, klausinėjo. Paskui citavo savame mokslo darbe)...
Taigi, adaptuojames prie kitokio psichikos modelio, gyvenimas eina į priekį, ir keičiasi. Kaltinti kitą, lipti per galvą, žinoma – pavydėti – yra normalu. O kur dar protekcijos, užnugario apsauga, jei neturi – esi nevykelis. Pasityčiojimas iš krikščioniškų vertybių – „krūtumas“…
Palmira Rudalevičienė. |
Kas moka garsiau rėkti, tas ir yra psichiškai sveikesnis. Jei žiniasklaidoje buvo apsižodžiavimai, ar komentarai: Tu durnas, kliedi, kliedesys, net alkoholikai buvo minimi kaip baisūs blogiečiai, dabar – Alzheimerio laikmetis… nors neturime net visų diagnostikai reikalingų skalių… visi tapo psichiatrais ir visi gerai žino. Vaistus rašyti reikia, naudoti tik ilgai, galima daryti biznį, ir gal net „pasveikti“. Svarbu, kad gydytojas dirbtų pagal Įsakymus, gerai surašytų popieriukus, dabar – ir kompiuterį teisingai užpildytų, bei kitas kosmines paslaugas atliktų… sėdintis priešais ligonis - pakutinėj vietoj… na gal ne visai – jis – statistinis vienetas, nešantis Įstaigai varneles ir pinigus. Kiek varnelių – toks ir biudžetas….. sako man, ten kur buvau liepė laukti už durų, o receptus išnešė seselė… Kai studijavom Vilniaus Universitete, mums kalė į galvą – „kuom ligonis besirgtų – jis pirmoje vietoje, žiūrėk jam į akis, nesvarbu kur palpuoli, girdėk, ką tau sako, o svarbiausia – žinok ką jam pasakyti“... Dabar man jaunimas pasako, nu nejuokinkit, čia iš kosmoso... Vykstant dirbti į JK, net tik dvi savites padirbėti – pavaduoti gydytoją n/l metu, tenka laimėti tarptautinį konkursa… geriau apie tai pas mus kultūringai patylėti, irgi butu kosminiai reikalavimai, jokie konkursai nemadingi pinigų švaistymas. Norėtų pas mus iš ES atvykti gydytojai padirbėti – be šansų...
Kadaise stažuotės Kanadoje metu, stebėjau eilutę pas viena psichiatrą... Pasidomėjau, kodėl ta eilutė yra... Man, žinoma, buvo paaiškinta; „na, tas gydytojas tvarkingai gyvena su ta pačia žmona jau keleri metai, augina vaikus. Tai pas jį it veržiasi žmonės, pasiklausti, kame reikalas, ir kaip tą padaryti“. Buvo net straipsnis mokslo spaudoj apie tai, man liepė perskaityti... Grįžusi, parašiau straipsnį Lietuvos Rytui, žinoma, gavau per galvą ir komentarą, kad tai nesąmonė, ne mada, net Lietuvos – Kanados piliečiai puolė mane protinti. Dabar sakoma, jei trejis metus gyveni su tuo pačiu sutuoktiniu - tai degraduoja asmenybė… progresas… stažuotė nusibraukia... juokiuos vyrui: nu mes – tai tikri degradai pragyvenom net keturiasdešimt dvejis metus… apsijuokėme. Dabar daug svarbiau, su kuom permiegoti, vieną naktį, tinkamai pasirinkti sugulovą/ę….
Žiūriu, JAV psichiatrai kviečia, rengia mokymus, seminarus, kalba, kaip svarbu yra gerumo, pasiaukojimo, jausmai pas gydytoją, empatija, meilė, kitam atjauta, dėmesio rodymas, šiluma, pan ir pan... Išklausę tokius mokymus, specialistai , gaus seritfikatus,kas bus kreditai kvalifikacijos kėlimui reikalingi , licencijai pratęsti... gydytojai dar gali kalbėti apie tai savo pacientams – pastarieji yra jautrūs, jie žiūri į savo gydytoją tarsi per padidinamą stiklą, išmatuoja visus gydytojo žinojimus...
Vilniuje vienos kavinės kiemely atsirado Leonardo Coheno skulpturėlė. Kaip gražu, fanai (pasirodo – jų Lietuvoje daug) gali rinktis… yra kur… dar yra Palangoj… Po kaštonu yra kavinė, kur visada vakarais sukamos Leonardo Coheno dainos, („Everybody knows“ dainuoja 20:30 – „Kiekvienas žino“… „jei pats nesijauti šventu, tai ko gero kažkam nusidėjai“..., kitos...) Genijus. Jau yra susidariusi eilutė garsių žmonių, kurie pageidauja ant savų antkapių užrašo; „Bird on the wire“…. Ty, „paukštis ant laido“ ). Pradedant Kris Kristofferso'u (JAV), baigiant (Palangos, o ir visos Lietuvos šviesuoliu ir talentu – Rolandu Rastausku, rašytoju ir dramaturgu), nors ir vienas ir kitas – tegul tik gyvena ir puoselėja šią ašarų pakalnę
Spės numirti, visi suspėsim. „Bus dar daug laiko liūdesiui, kai tu iššeisi...“ dainuoja Kris Kristofferson.
Iš praktikos žinau, kad mažai kas dabar liūdi, labiau rūpinasi laidojimo paslaugų pompastika, kainomis nuotraukomis... arba nedaro išvis nieko. Viena pacientė man sako: Daktare, negi nežinojot, niekas nelaidoja, net nenori atsiimti numirėlių, sako darykit ką norit... „Na nežinojau“, baisi gėda… Anksčiau mirtis buvo baisi trauma…. Dabar girdžiu kad trauma yra gyventi, geriau negyventi… Girdėjau apkalbų, kad Leonardas Cohenas nusižudė, bet jo sūnus Adam sako, kad iškrito iš lovos, ir užsimušė…..Pasirodo, „sesutė mirtis ( taip gražiai sako Palangos klebonas Kęstutis) aplanko kiekvieną, kad mirtis ištinka kiekvieną…. Pasirodo, dar daug ko nežinom, ypač apie tuos, kurie šalia, apie tuos, kurie yra labai mylimi…. Taip savo naujame romane rašo ir mano marti, gydytoja traumatologė Jurga , penkių vaikų mama... Kalbi su žmonėmis ir daug sužinai. Apie gyvenimą. Apie psichines ligas. Net karantino laikotarpiu. Atsinaujini. Tikrieji mokymai. Atgaiva.
Salman Rusdie, pristatydamas L.Coheną, vienai premijai, kalbėjo , kad „jo poeziją perkrimsti Oksfordo univerisitete - buvo pačios sunkiausios studijos“, gyvenimo mokykla apie Dievą, meilę, seksą, poeziją, muziką, moterį, vyrą, apie žydus ir ne juos – ty kitokias kultūras. Išlaikęs egzminą, jau niekad nebūsi tokiu pačiu žmogumi. Tai ne diplomas, nusipirktas, kad ir Oksforde, kad ir už milijoną… jei nieko nežinai tai niekas ir lieki…runkelių gali būti, pasirodo, ir Oksfordo prieigose... O dar talentas. Ne kiekvienam duota imti ir apdainuoti žvirblį ant elektros laido. Tokių niekų net nepastebime. O Leonardo repertuaras be šitos dainos būtų nepilnas.
Psichiatrija pasikeitusi, diskusinė, suprask kaip nori, tave gali užmušti, išniekinti, ir tai gali būti geris – jeigu tai – pagal žmogaus teises, jeigu taip reikia, ar liepia, kas, reikia…… gali pagimdyti vaiką, bet jį iš tavęs gali atimt, ir auginti pagal savo supratimą, daryti moderniu... (jaunimas sako - pagal paniatkes), jei tėvai trukdo – rišk juos prie rogių ir – į mišką, nėr čia ko laukti ir vargti... ar pinigus internatams švaistyti...
Maša Clotynski – Kauno ponia, ištekėjusi uz rabino iš Labanoro girios, mylėjo savo sūnų Leonardą, ir eidavo su juo į Kanados kabakus, kartu dainuodavo ir žibėdavo o Leonardas skubėjo parašyti the „Widow“, (Langas), kai ji gulėjo mirties patale, buvo prie mirties , tačiau jo mama spėjo išgirsti dainą – savaitė prieš mirtį … Meilė anea? „Frozen love“ (užšaldyta meilė).. „tikroji meilė“... Na, kaip tikri užšaldyti baravykai...
Kadaise Thomas Stompe, Vienos (Austrija) universiteto teismo psichiatrijos ir kultūrinės psichiatrijos profesorius su tarptautine komanda tyrė kaltės jausmą. Tyrė žmogiškąją, teologinę ir psichiatrinę prasmes, publikavo mokslo leidiniuose… kaltė irgi dabar nebemadoj, kalti visi, kurie šalia. Jie turi galias sužaloti, pribaigti, apkaltinti, „manipuliavimu“, o jeigu ir dar „nedaeina“ – gali duot per galvą, paskui vistiek liksi išteisintas.
Tikroji rizikos grupuotė, pavojingi, geriau neprasidėti, nes nieko nelaimėsi... Tylėk, ir būsi gerietis visiems. Ir žinoma, būsi sveikas. Bent jau tikrai – sveikų nervų.
Palmira Rudalevičienė, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Konsultacinio skyriaus gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė, MRU asocijuota profesorė, gydytoja psichiatrė JK (nuo 2006 m.) konsultuojanti ir vizituojanti
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]