Visa oficialioji Lenkijos politinė scena kartu su ją aptarnaujančia žiniasklaida yra apsėsta antirusiškos manijos.
Tuo tarpu su Rusija mus sieja ilgaamžė ir sudėtinga istorija, leidusi susiformuoti pas mus savotiškam destruktyviam patriotizmui.
Šio destruktyvaus patriotizmo rėmuose egzistuojanti neapykanta Rusijai pateisina ne tik valstybės ir tautos padėties pablogėjimą, bet ir jų paaukojimą.
Reikalaujama juodinti viską, kas prieštarauja nuolatinio karo su Rusija būklei.
Pavyzdžiui, Lenkijos Liaudies Respublikos periodas vadinamas juodąja skyle šalies istorijoje, o idėja sudaryti aljansą su Hitleriu (net istorinių Lenkijos žemių ir suvereniteto netekimo kaina) yra pateisinama.
Rusofobai turi savo mėgstamas figūras ir įvykius, kurių nuolatinis priminimas ir juodinimas pakelia jiems nuotaiką. Viena tokių figūrų yra RF prezidentas Vladimiras Putinas.
Jis ne tik demonizuojamas kaip žmogus, kaltas dėl visų šiuolaikinio pasaulio blogybių, bet nuolat su pasimėgavimu primenama, jog jis tarnavo KGB.
Nėra reikalo kartoti, kad toks požiūris į Rusiją ir jos prezidentą yra infantilus ir nerimtas, jame nėra net politinės minties prošvaistės, tik krūva nekonstruktyvių emocijų.
Tokių žmonių mąstymas nėra sveikas, todėl net neverta turėti vilties, jog jų požiūris į Putiną pasikeis po Putino kalbos „Valdajaus“ diskusijų klube Sočyje 2021 metų spalio 21 dieną.
Tačiau protingiems žmonėms – o jų, nežiūrint visko, Lenkijoje yra – reikėtų į Putino kalbą pažvelgti rimtai, nes joje išdėstyta šiuolaikinės Rusijos ir jos lyderio politinė ir ideologinė programa.
Putinas ypač griežtai kritikuoja 1917 metų Rusijos revoliucijas. Jis kalba apie ankstyvąjį porevoliucinį periodą, kai naujojoje valstybėje buvo bandoma realizuoti iš Vakarų paimtas (ir nelabai nuo dabartinių vakarietiškų koncepcijų besiskiriančias) socialinės sanklodos, šeimos ir tradicijos naikinimo koncepcijas.
Putinas prisimena sunaikintą ikirevoliucinį pasaulį su jo amžinosiomis vertybėmis, tikėjimu, tarpžmogiškais santykiais ir normalia (taip tenka šiandien rašyti, kad atskirti normą nuo patologijų ir iškrypimų, sunaikinusių normą Vakaruose) šeima.
Ko dar reikia, kad suprasti, kaip rusofobų išgalvotas Putino paveikslas skiriasi nuo realaus? Man artimas Putino konservatizmas, o dar artimesnis Nikitos Michalkovo tradicionalizmas ir konservatizmas.
Abiems didelę reikšmę turi Didysis Tėvynės karas, bet jie į jį žiūri ne per revoliucijos ir komunizmo, o per tradicijos ir rusų patriotizmo prizmę.
Profesorius Andžėjus Valickis (Andrzej Walicki) manė, kad Putinas turi šansų stoti pasaulinės konservatyvios stovyklos priešakyje. Ar jis taps lyderiu?
Greičiausiai tam sutrukdys Vakarų gyventojų aklumas ir kvailumas, bet jis, be abejonės, dabar yra rusiškojo konservatizmo lyderis.
Jo aštri bolševikų revoliucijos ekstremalių progresistinių aspektų kritika demonstruoja, kiek Lenkijos pseudoelitų tamsumas trukdo jiems matyti realybę – juk jie iki šiol laiko jį komunistu ir kėgėbistu.
Toks požiūris į Putiną yra kvailumo ir neišmanymo kvintesencija. Blaivus optimistinis Putino konservatizmas turi būti mūsų orientyras.
Bet ar daug nacionaliai orientuotoje stovykloje žmonių, kurie turi gebėjimą suprasti realybę, taip pat ir Rusijos bei jos prezidento realybę?
Pakartosime klasikus: nacionalinis judėjimas turi būti pirmiausia intelektualus, laisvai pažįstantis tikrovę ir darantis jos pagrindu išvadas dėl Lenkijos, ir tuo pačiu metu numatantis teisingas judėjimo kryptis.
Šaltinis: myslpolska.info
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
