Apie pasaulinės ekonomikos smukimo gylį 2020 metais

Po 2007-2009 metų finansų krizės tikro ekonominio atsigavimo nebuvo. XXI a. antras dešimtmetis buvo stagnacijos laikotarpiu, 2020 metų pabaigoje daugelyje šalių buvo matomi nuosmukio požymiai.

Net tokie užkietėję globalistai kaip Klausas Švabas (Klaus Schwab) ir Žakas Attali (Jacques Attali) pradėjo kalbėti apie kapitalizmo krizę ir raginti jį pakeisti kitu modeliu.

2019 metų IV ketvrityje ekonomikoje prasidėjusį nuosmukį pridengė dūmų uždangą – „pandemija“. Esą ekonominės krizės priežastis yra ne kapitalizmas, o kažkoks virusas. Visame pasaulyje buvo ribojamas normalus žmonių gyvenimas ir kompanijų veikla, kas dar labiau pakirto ekonomiką. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, išsivysčiusių šalių ekonomika 2020 metais prarado 5,8%. JAV ekonomika smuko 4,3%, euro zonos ekonomika – 8,3% dėl kritimo Ispanijoje – 12,8%, Italijoje – 10,6% ir Prancūzijoje 9,8%. Vokietija prarado 6%.

TVF vertinimais, bendri pasaulinės ekonomikos nuostoliai 2020 metais sudarė 3,6 trln. dolerių., kas prilygsta bendram Prancūzijos ir Ispanijos BVP. Bet kuris profesionalus ir sąžiningas ekspertas pasakys, kad praėjusių metu pasaulinė recesija – giliausia nuo 1930-ųjų krizės laikų.

Tačiau pasaulis nelabai jaučia pasaulinės ekonomikos kritimo gylį. Taip, žmonės kentėjo nuo „saviizoliacijos“, ribojimų, draudimų, nuo kurstomos baimės atmosferos, bet kriziniai reiškiniai amortizavosi, ir pirmiausia išsivysčiusiose šalyse. Gyventojai gavo taip vadinamus „sraigtasparnio pinigus“, o kompanijoms buvo suteikiamos subsidijos ir beveik beprocentės paskolos. Be to, valstybės supirkinėjo kompanijų vertybinius popierius, taip neleisdamos joms paskęsti.

„Sraigtasparnio pinigus“ pirmieji pradėjo dalinti pagrindiniai pasaulio centriniai bankai (pirmiausiai Federalinė rezervų sistema (FRS), Europos centrinis bankas (ECB), Japonijos bankas, Anglijos bankas). Praėjusiais metais jie įliejo į ekonomiką pinigų kiekį, atitinkanti 10 trln. dolerių. Štai keturių centrinių bankų (FRS, ECB, Japonijos banko ir Kinijos liaudies banko (KNB) paskutinieji duomenys. Jų bendri aktyvai 2007 metų pradžioje sudarė 5 trln. dolerių. Praėjusių metų pradžioje (prieš „pandemiją) – 19,2 trln. dolerių. 2020 metų pabaigoje – 28,6 trln. dolerių. Metinis augimas sudarė 9,4 trln. dolerių. 2020 metų pabaigoje centrinių bankų aktyvai buvo tokie (trln. dolerių): ECB – 8,5, FRS – 7,3, Japonijos banko – 6,8, KNB – 5,9.

Tam tikra panika fondų rinkose buvo matoma 2020 metų pradžioje, kai dar nebuvo pripumpavimo pinigais sprendimo, o jau balandį fondų rinkos atsigavo. JAV akcių rinka S&P 500 po griūties pakilo 75% ir pasiekė istorines aukštumas. Globalių rinkos fondų kapitalizacija nuo 2020 metų kovo padidėjo 30 trln. dolerių ir priartėjo prie 100 trilijonų žymos.

Įstabu! Vienaip ar kitaip beveik visa centrinių bankų spausdinimo staklių produkcija atsidūrė fondų rinkose ir buvo panaudota burbulų pūtimui. Apriboto rizikos fondo Baupost Group įkūrėjas Setas Klarmanas (Seth Klarman) rašo: „Tokio masto paskatomis bandyti suprasti recesijos gylį, tai tas pats kas matuoti temperatūrą pavartojus aspirino“. Seto Klarmano teigimu, investuotojai visiškai nustojo jausti rizikas, ji juos palygino su „varlėmis, verdamomis ant lėtos ugnies“.

Atkreipkime dėmesį: 2020 metais pinigų masė padidėjo 10 trln. dolerių, fondų rinkų kapitalizacija – 30 trln. dolerių. Kas be centrinių bankų pūtė burbulus? Tie, kas emituoja ne pinigus, o skaitmeninę informaciją! Pirmiausia tai Silicio slėnio IT korporacijos. Praėję metai Amazon, Apple, Microsoft, Facebook, Google tapo puota maro metu. Nuo sausio iki 2020 metų vidurio rinkos kapitalizacija padidėjo: Amazon – 80%, Apple – 66%, Microsoft – 42%, Facebook – 40%, Google – 20%. O korporacija Tesla per metus pabrango devynis (!) kartus.

2020 metų rugpjūtį JAV technologinių kompanijų rinkos kapitalizacija viršijo visos Europos akcijų rinkos kapitalizaciją – 9,1 trln. dolerių prieš 8,9 trln. O dar 2007 metais situacija buvo priešinga: amerikiečių akcijos nusileido europietiškai rinkai 4 kartus.

Per 2020 metus S&P 500 indeksas, matuojantis JAV fondo rinkos būklę, padidėjo 16,3 %, o Nasdaq Composite indeksas (aukštųjų technologijų kompanijų akcijos) – 43,6 %. 2021 metų sausį pagrindiniai indeksai pasiekė naujas rekordines aukštumas. Taip Ilonas Maskas (Elon Musk) sugebėjo pakelti savo kompanijos Tesla kapitalizaciją iki 800 mlrd. dolerių, aplenkdamas pagal šį rodiklį Facebook. Elektromobilius gaminančios Tesla kompanijos akcijų pasiutusi dinamika laikosi ant Masko pasakojimų apie įstabias naujosios transporto priemonės savybes.

Optimizmą palaiko pinigai, kurios spausdinti žada centriniai bankai. Jie toliau didina pinigų masę: FRS – po 120 mlrd. per mėnesį, ECB – po 80 mlrd. Bank of America mano, kad 2021 metais šeši didžiausi centriniai bankai savo aktyvus gali padidinti dar 3 mlrd. dolerių. Tačiau tam, kad ekonomika nepaskęstų reikia palaikyti bent jau praėjusių metų pinigų masės augimo tempus, o to padaryti nepavyks. 2021 metais padidinti pinigų masę dar 10 trilijonų dolerių, reiškia sukelti pagrindinių valiutų griūtį. Situacija be išeities.

Yra didelį tikimybė, kad 2021 metais ekonominė krizė tęsis. Ir jei praėjusiais metais ji pasireiškė pagrindinių makroekonominių rodiklių (BVP, investicijos, užimtumas) kritimu, tai šiais metais gali sprogti fondų burbulai, o tai turės tiesioginį poveikį realiai ekonomikai. Gali pasikartoti tai, kas įvyko 2008 metais: griūtis finansų rinkose išprovokuos ekonominę recesiją.

Minėti Klausas Švabas ir Žakas Attali irgi netiki, kad iš krizės galima išeiti centriniams bankams spausdinant pinigus ir ragina pradėti perėjimą prie naujos pasaulio ekonominės tvarkos, kurios metu bus nustatyta griežta globalaus elito diktatūra.

Metų pradžioje pasaulyje buvo stebima sąlyginė tyla, bet ši tyla grėsminga. Jautri ausis jaučia tolimus gilius virpesius, pranašaujančius globalų žemės drebėjimą. Agentūra Bloomberg seniai stebi tą fondų rinkų dalyvių dalį, kurie vadinami insaideriais. Tai stambūs akcininkai ir aukščiausio lygio vadovai; žmonės, realiai suprantantys savo kompanijų būklę. Daugelis insaiderių taip pat turi informaciją apie partnerių ir konkurentų kompanijas. Insaiderių stebėjimas, elgesys, jų kontrolė – gana subtilus reikalas. Bet ir Bloomberg ne visada dalinasi tokiomis žiniomis. Tačiau neseniai buvo paskelbta įdomi informacija: savininkai ir aukščiausio lygio vadovai pradėjo savo kompanijų akcijų išpardavimą JAV rinkoje istorijoje neregėtu greičiu. Apie tūkstatis insaiderių per pirmąsias tris naujųjų metu savaites pardavinėjo akcijas ir tik 128 – pirko. Pardavėjų buvo aštuonis kartus daugiau nei pirkėjų! Tai rekordinis atotrūkis per visą stebėjimo laiką nuo 1988 metų. Dar didesnis kainos atotrūkis: per tris savaites insaideriai pardavė akcijų už 300 mln. dolerių, kas 16 kartų viršijo jų pirkimo apimtis.

Aš vėl prisiminiau frazę, kurią Džordžas Sorošas (George Soros) ištarė 2000 metų gegužę: „Muzika jau baigėsi, o šie dar šoka“. Taip jis komentavo pirmąją aukštųjų technologijų kompanijų akcijų griūtį NASDAQ vertybinių popierių biržoje. Tačiau neišvengiama griūtis JAV fondų rinkose daug kartų viršys tai, kas įvyko prieš du dešimtmečius.

Šaltinis: fondsk.ru